Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-397/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
1A-362-397/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22677-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. A.
Nukentėjusysis
A. N.
Advokatai
Dalius Povilius, Vytautas Jazbutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-397/2016Proceso Nr. 1-01-1-22677-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Viktoro Preikšo, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui,

nuteistajam A. A.

nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Jazbučiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. N. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2016-01-19 ir 2016-02-05 nuosprendžius ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-04-22 iki 2015-04-24, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Iki bausmės vykdymo pradžios paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d. už tai, kad 2015-03-28, apie 21 val., bute, (duomenys neskelbtini), vonioje, lytiškai santykiavo su jaunesne negu 16 metų A. N., gim. (duomenys neskelbtini), abipusiu sutikimu. Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015-03-29 iki 2015-04-19, tiksliau nenustatytu laiku, apie 13-15 val., bute, (duomenys neskelbtini), vonioje, lytiškai santykiavo su jaunesne negu 16 metų A. N., abipusiu sutikimu. Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-04-20, apie 12-14 val., bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, lytiškai santykiavo su jaunesne negu 16 metų A. N., abipusiu sutikimu.

Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiosios atstovo advokato D. Poviliaus apeliacinis skundas, kuriame prašoma pakeisit Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nuosprendį ir paskirti A. A. griežtesnę bausmę.

Šalies argumentai

Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias norminių aktų nuostatas ir bausmės dar neatlikusiam nuteistajam recidyvistui visiškai nepagrįstai paskyrė mažesnę už vidurkį, artimesnę minimaliai ir aiškiai per švelnią bausmę. Atstovas nurodė, kad, norint nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, buvo privaloma įvertinti BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą, be to, byloje buvo nustatyta jog A. A. aiškiai suvokdamas savo vykdomų veiksmų nusikalstamą pobūdį nusikaltimą įvykdė ne tik 2015-03-28 dieną, bet jį pakartojo dar du kartus, nusikalstamą veiką įvykdė tyčia, siekdamas nusikalstamų tikslų ir motyvuojamas nusikalstamų bei savanaudiškų paskatų. Bylos duomenimis nuteistasis A. A. tuo metu turėjo gyvenimo draugę su kuria visiškai nesiruošė skirtis, kas byloja apie tai, jog, turėdamas seksualinius santykius su nepilnamete nukentėjusiąja, tenkino vien tik tai savo žemų instinktų sukeltus poreikius.

Nukentėjusiosios atstovas prašė atsižvelgti, kad A. A. reguliariai ir sistemingai vykdė nusikalstamas veikas. 2004 metais teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, vėliau – savavaldžiavimą (2007), viešosios tvarkos pažeidimą (2009), plėšimą ir išžaginimą (2010), dokumentų klastojimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir 2016 metais už jaunesnio nei 16-os metų amžiaus asmens tvirkinimą, tačiau teismai skirdavo labai švelnias bausmes, atidėdavo jų vykdymą ar iš vis atleisdavo nuo atsakomybės. Tačiau kaip matyti iš aukščiau įvardintų aplinkybių, švelnios teismų skiriamos bausmės ne tik, kad neturėdavo jokios teigiamos įtakos A. A., neversdavo jo permąstyti savo elgesį ir gyvenimo prioritetus, tačiau tikėtina, kad tai tik paskatindavo A. A. toliau daryti nusikaltimus.

Nukentėjusiosios atstovo nuomone, paminėtos aplinkybės ne tik patvirtina, jog A. A. yra pavojingas asmuo, nuo kurio visuomenė turi būti saugojama, atimant ir apribojant nuteistajam A. A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir tai, jog pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus faktus, turėjo skirti ne mažesnę už vidurkį, o didesnę bausmę. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, nuteistojo kaltę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. A. nusikalstamą veiką atliko būdamas recidyvistu. Vertinant lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, apsprendžiant A. A. kaltę ir jam skirtinos bausmės dydį, pažymima, jog paminėta lengvinanti aplinkybė jokia forma nedominuoja savo reikšme ir svarbumu prieš sunkinančią aplinkybę ir jos nenusveria. Dėl tos priežasties nebuvo ir nėra jokio pagrindo skirti tokią itin švelnią bausmę A. A., kokią paskyrė pirmos instancijos teismas.

Atstovas atkreipia dėmesį, jog byloje yra faktinių duomenų leidžiančių manyti, jog A. A. nusikaltimo padarymo metu buvo vartojęs alkoholį. Pirmos instancijos teismas tinkamai netyrė šių aplinkybių, susijusių su galimai buvusia dar viena nuteistojo kaltę sunkinančia aplinkybe, kurios konstatavimas savo ruoštu neabejotinai būtų turėjęs įtaką apsprendžiant A. A. skirtinos bausmės dydį. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, nei viena iš BK 54 (bei 97 str.) straipsnyje išvardintų aplinkybių į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę ne tik, kad nelemia, jog nuteistajam būtų paskirta tokia švelni bausmė, tačiau priešingai, sąlygoja griežtesnės bausmės nei vidurkis paskyrimą.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, spręsdamas klausimus tiek dėl A. A. skirtinos bausmės dydžio, jo prisipažinimo nuoširdumo bei nusikalstamos veiklos kvalifikavimo, turėjo aiškintis ir tarp nukentėjusios ir A. A. parodymų esančius prieštaravimus, kiek tai susiję su tuo kas buvo lytinių santykių iniciatorius. Byloje neapklausta nukentėjusioji ir nesvarstytas klausimas dėl nukentėjusiosios apklausos, todėl yra pagrįstas pagrindas konstatuoti, jog byla pirmos instancijos teismo nebuvo ištirta pilnumoje ir išsamiai, kaip to reikalauja BPK nuostatos, kas savo ruoštu yra pagrindas spręsti dėl pirmos instancijos teismo nuosprendžio naikinimo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. A. veiksmus kvalifikavo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį bei tinkamai paskyrė bausmę, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nukentėjusiosios atstovas savo apeliaciniame skunde ginčija nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas A. A. už tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 151¹ str. 1 d., padarymą paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹str., bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-01-19 nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog A. A. žinodamas, kad nukentėjusioji yra jaunesnė kaip 16 metų su ja lytiškai santykiavo, nesant išžaginimo požymių. Teismas, įvertinęs straipsnio sankcijoje numatytas bausmes, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad A. A. anksčiau ne kartą teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2016-01-19 ir 2016-02-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, kas leido apie A. A. spręsti kaip linkusį nusikalsti asmenį.

Teismas, spręsdamas apie bausmė dydį, A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veika padaryta recidyvisto. T. y. buvo pripažinta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl netirtų aplinkybių, kad nusikalstamą veiką A. A. galimai padarė vartojęs alkoholį, bylos duomenimis nesudaro pagrindo minėtą aplinkybę ne tik pripažinti buvus, bet ir pripažinti kaip sunkinančią. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu alkoholis buvo vartojamas, tačiau jį vartojo ne nuteistasis A. A., o svečiuose buvusios moterys. Alkoholio vartojimą A. A. ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė, motyvuodamas tuo, kad taikius jam lygtinį paleidimą, buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, todėl jis nevartojo alkoholio ir ši aplinkybė jokiais duomenimis nepaneigta, todėl sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas A. A. bausmę, ne tik vertino atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bet paskirtos bausmės dydį susiejo ir su kitais duomenimis – nukentėjusiosios elgesiu įvykio metu, liudytojų parodymais apie nukentėjusios veiksmus bei jos elgesį, būseną, teismo medicinos specialisto išvada. Liudytojos R. L. (globėjos pagal įstatymą) parodymai patvirtina, jog A. N. yra sudėtingas vaikas, turintis elgesio sutrikimų, nestabilios emocinės būsenos, neprognozuojamo elgesio. Liudytojai nukentėjusioji nieko nesako, todėl liudytojai sunku spręsti ar ji jaučia įtampą dėl buvusio įvykio, ar dėl to, kad ji galbūt melavo, todėl nežinia, kaip ten buvo. Globėjos E. L. parodymai patvirtina A. N. gyvenimo ir raidos aplinkybes, kurios turėjo įtakos nukentėjusiosios asmenybės formavimuisi. Liudytojos V. V. parodymais nustatytos analogiškos nukentėjusiąją charakterizuojančios aplinkybės, nurodant, kad jos būsena, elgesys nėra vieno įvykio pasekmė, o jos visos psichodinaminės raidos rezultatas. Liudytojos A. S. (nukentėjusiosios mama), R. M. Ž. parodymai patvirtina nukentėjusiosios aktyvius veiksmus ir iniciatyvų elgesį bendraujant su A. A.. Nuteistasis A. A., bendraudamas su A. N., nežinojo aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios būkle ir jų vertinti negalėjo.

Ištirtų duomenų visuma leido pirmos instancijos teismui pagrįstai spręsti, tiek apie bausmės rūšį, kai baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatyta eilė alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių, tiek apie jos dydį, todėl A. A. skirta sankcijoje numatyta pati griežčiausia bausmės rūšis - reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu žymiai didesnė už sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės minimalų dydį, yra parinkta tinkamai.

Nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo motyvas dėl nukentėjusiosios apklausos teismo posėdyje būtinumo, atmestinas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, šiuos jos parodymus, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str., teismas perskaitė teisiamajame posėdyje, nukentėjusios interesus teisme atstovavo dvi atstovės pagal įstatymą ir to teismui pakako, kad nustatyti tikras ir objektyvias bylos aplinkybes. Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl sunkinančios nuteistojo atsakomybę aplinkybės – savanaudiškų paskatų inkriminavimo. Jau iš paties baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, aišku, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis apima ir tokią veiką padariusio asmens savanaudiškumą – tai yra siekį tenkinti savo lytinę aistrą, todėl papildomai inkriminuoti tokią aplinkybę, o tuo labiau ją laikyti sunkinančia atsakomybę, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes bei pirmosios instancijos nuosprendyje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog nuteistajam A. A. bausmė paskirta tinkamai, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nukentėjusiosios A. N. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios A. N. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Darius Kantaravičius Viktoras PreikšasGytis Večerskas