Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. ir jam paskirtas areštas 30 parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 16 d., apie 13 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) alkoholinių gėrimų skyriaus, esančio prekybos centre „Iki“, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 139 litų vertės spiritinio vyno „Hennessy“ butelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė apsaugos darbuotoja I. D.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, skiriant baudą arba viešųjų darbų, neatimant jam galimybės toliau mokytis. Apeliantas nurodo, jog prekybos centras nuostolių nepatyrė, jis savo kaltę visiškai pripažino, yra registruotas darbo biržoje ir šiuo metu mokosi. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog jis yra neseniai atlikęs bausmę, po kurios sunku adaptuotis visuomenėje, gyvena pas sutuoktinę ir yra pastarosios išlaikomas, yra pasiryžęs ateityje nusikaltimų nedaryti.

Nuteistojo R. V. gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. To neginčija ir apeliantas, kuris tik nesutinka su paskirta bausme.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas šių nuostatų nepažeidė.

Skirdamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į apelianto apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę - prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, kas pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kartu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į ankstesnius R. V. padarytus baudžiamojo įstatymo pažeidimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. V. anksčiau eilę kartų jau buvo teisiamas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei ir vėl, praėjus vos keliolikai dienų po paleidimo iš įkalinimo vietos, padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, kas apibūdina jį kaip asmenį, keliantį didesnį pavojų visuomenėje. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei lygtinio atleidimo nuo bausmės instituto taikymas R. V. pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo įstatymus, kas rodo, kad apelianto padaryta nusikalstama veika yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys dėl jo susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. paskyrė griežčiausią iš alternatyvių bausmių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. sankcijose – areštą. Keisti šią bausmę į švelnesnę bausmės rūšį, kaip prašo apeliantas, kolegijos manymu, nėra pagrindo.

Įvertinus anksčiau nurodytas nuteistojo asmenį charakterizuojančias aplinkybes, mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirto arešto laiką, kuris yra nedaug didesnis nei įstatymo už baudžiamąjį nusižengimą numatytas arešto bausmės vidurkis (vidurkis 25 paros), taip pat nėra pagrindo.

Nuteistojo R. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis mokosi plastikinių langų montuotoju, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tačiau ši aplinkybė (mokosi ar nesimoko) lemiamos reikšmės, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, skiriant bausmę apeliantui neturi, kaip ir nuteistojo pareikštas pasiryžimas ateityje nenusikalsti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nuosprendį ir švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.