Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. S. firmai „Regnator“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovas nurodo, jog atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. lapkričio 2 d. sudarė 3 446,22 Eur. Siekdamas išieškoti skolą, ieškovas atsakovės įmonei taikė priverstinio poveikio priemones. Ieškovas 2006 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 2791 dėl R. S. firmos „Regnator“ skolos išieškojimo priverstine tvarka perdavė vykdyti antstoliui. Antstolis 2016 m. spalio 28 d. minėtą sprendimą grąžino su 2016 m. spalio 25 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. B-16-106-383, kuriame nurodė, kad įmonės savininkas R. S. ir įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto, automobilių, banko sąskaitų. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė ir jos savininkas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsakovė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas įpareigotai valstybės institucijai, atsakovės įmonė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal Individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, individuali įmonė nėra įpareigota sudaryti finansines ataskaitas, jei to nėra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Nuo atsakovės įmonės įregistravimo 1994 m. liepos 29 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl manytina, kad atsakovės įmonė finansinių ataskaitų nesudaro. Iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad įmonė ir jos savininkas R. S. neturi nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad įmonės ir jos savininko R. S. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Antstolė R. S. 2016 m. spalio 25 d. išieškojimo negalimumo akte nurodė, jog įmonės savininkas R. S. ir įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto, automobilių, banko sąskaitų. Ieškovo duomenimis, atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 3 446,22 Eur. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad atsakovė pagal pateiktas mokesčių deklaracijas ir mokesčių apskaitos duomenis 2016 m. gruodžio 2 d. neturi mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams. Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė neturi turto, o jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 3 446,22 Eur sumą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, vengia vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas R. S. firmos „Regnator“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir iškelti R. S. firmai „Regnator“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu. Tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, o bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Iškėlus bankroto bylą R. S. firmai „Regnator“, jos savininkas R. S. bankroto byloje įtrauktinas bendraatsakoviu.

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Reniva“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti bankroto bylą R. S. firmai „Regnator“, įmonės kodas 134165419, esančiai Kauno m., Topolių g. 5-1.

Įmonės bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Reniva“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA213).

Įtraukti dalyvauti byloje bendraatsakoviu R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovams ir bankroto administratorei.

Pavesti bankroto administratorei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorė turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.