Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta V. A. (V. A.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, nutraukta, panaikinus administracinę atsakomybę nustatantį aktą. Administracinio nusižengimo teisena, pradėta V. A. (V. A.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. (V. A.) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 16 d., apie 16 val. 29 min., Sandėlių g. 16, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VOLVO FH12“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į stovintį automobilį „AUDI A8“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 219 punktų reikalavimus.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimas naikintinas, kaip neteisėtas, nepagrįstas ir administracinė byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju V. A. (V. A.) administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-80542668-16 surašytas 2016 m. gruodžio 16 d., t. y., iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ši administracinio teisės pažeidimo teisena vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai. Šiuo atveju teismas V. A. nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. iš esmės vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad jam inkriminuotų pažeidimų jis nepadarė. Iš bylos duomenų matyti, kad apie galimą eismo įvykį K. U. sužinojo iš pašalinio asmens (byloje yra nurodytas šio asmens numeris), tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų imtasi veiksmų, nustatyti šio liudytojo asmenybę bei išsiaiškinti su eismo įvykiu reikšmės turinčias aplinkybes. Taip pat apylinkės teismas dėl eismo įvykio aplinkybių neapklausė paties K. U., asmens, kurio automobilį galimai apgadino V. A., tuo pačiu nesiaiškintos aplinkybės dėl transporto priemonės apgadinimo, žalos padarymo. Apygardos teismo nuomone šių asmenų parodymai yra pakankamai svarbūs bylos baigčiai. Be to, Vilniaus apygardos teisme su K. U. apeliaciniu skundu buvo gautas UAB „duomenys neskelbtini“ kiemo kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės. Minėtas vaizdo įrašas buvo gautas tik su apeliaciniu skundu ir pirmosios teisme įvertintas nebuvo. Nagrinėjamu atveju paaiškėjus naujiems duomenims, tikslinga ir šias naujas aplinkybes patikrinti, įvertinti visos bylos kontekste ir tada priimti procesinį sprendimą. Taip pat patikrinti kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino esančių abejonių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.