Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1264/2011

Teisėjas Olegas Zaicevas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.

2011 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., (D. D. turto vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., (I. G. turto vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., (E. L. turto vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., (G. K. turto vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., (A. G. turto vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-02-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2011-08-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai ir 20 dienų laisvės atėmimo ir 10 MGL (1300 Lt)dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš I. B. nukentėjusiajam D. D. priteista 150 Lt, I. G. 164 Lt nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. nuteistas už tai, kad 2011-01-29 nuo 15.00 val. iki 17.00 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į namo, esančio Santariškių g. 41A, Vilniuje, rakinamą laiptinę, į kurią patekimas yra ribojamas telefonspyne, iš kur pagrobė D. D. priklausančias vaikiškas medines rogutes 150 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam – D. D. 150 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuo 2011-01-26 12.00 val. iki 2011-01-30 18.00 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į namo, esančio Santariškių g. 31A, Vilniuje, rakinamą laiptinę, į kurią patekimas yra ribojamas telefonspyne, iš kur pagrobė I. G. priklausančias vaikiškas medines rogutes 164 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai – I. G. 164 Lt turtinę žalą,

Taip pat, jis nuo 2011-02-01 iki 2011-02-06, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į namo, esančio Santariškių g. 55, Vilniuje, rakinamą laiptinę, į kurią patekimas yra ribojamas telefonspyne, iš kur pagrobė E. L. priklausančias vaikiškas rogutes 150 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai – E. L. 150 Lt turtinę žalą.

Be to, jis 2011-03-01 nuo 08.00 val. iki 14.00 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į namo, esančio Franko g. 2, Vilniuje, rakinamą laiptinę, į kurią patekimas yra ribojamas telefonspyne ir pagrobė G. K. priklausantį vaikišką dviratį 200 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai – G. K. 200 Lt turtinę žalą.

Taip pat, jis 2011-05-05 nuo 12.00 val. iki 15.00 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į namo, esančio Santariškių g. 41A, Vilniuje, rakinamą laiptinę, į kurią patekimas yra ribojamas telefonspyne, iš kur pagrobė A. G. priklausantį vaikišką dviratį 200 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam – A. G. 200 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis 5 nusikalstamas veikas padarė įsibraudamas į patalpas, kadangi laiptinės durys nebuvo užrakintos. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas patekimas (įsibrovimas) šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius, laiptines). Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K – 2007, 2K-116/2007). Kaip matyti iš bylos esančių nukentėjusiųjų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, daugiabučių įėjimo durys buvo rakinamos, jos yra koduotos, juolab, kad pats durų mechanizmas neleidžia palikti praviras duris, kadangi jos užsidaro automatiškai, o kiekvienas laiptinės gyventojas jas atsidaro raktais arba atitinkamu jam suteiktu kodu. Taigi, nuteistojo nusikalstami veiksmai (5 epizodai) apylinkės teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d., t.y. kad I. B. pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpas.

Apeliantas skunde nurodo, kad, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, buvo pažeistos jo teisės, kadangi procesas vyko be vertėjo jam nesuprantama lietuvių kalba. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdyje, nagrinėjant I. B. baudžiamąją bylą, vertėjas nedalyvavo (b.l. 209) ir tuo formaliai buvo pažeista jo teisė. Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismo posėdyje nuteistasis atsakinėjo į teisėjo bei kitų proceso dalyvių klausimus ir posėdžio metu nereikalavo vertėjo paslaugų. Be to, kaip seka iš apeliacinio skundo argumentų, I. B. suprato nuosprendį, jį apskundė, išdėstė savo argumentus dėl nuosprendžio motyvų skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant vertėjai.

I. B. pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo nuoširdaus prisipažinimo bei gailėjimosi. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šio straipsnio prasme, šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes ( atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan. ). Analizuojant nuteistojo elgesį viso proceso metu matyti, kad pirmos apklausos metu jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (b.l.95), tačiau kitos apklausos metu bei teismo posėdyje kaltę pripažino iš dalies neigė, teisinosi, kad daiktus iš laiptinių pavogė atsitiktinai, o į laiptines ėjo ne tikslu ką vogti, o pasišildyti ar be jokio tikslo (b.l.100-101, 209-210). Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Kolegijos nuomone, tokio I. B. prisipažinimo nepakako, apylinkės teismui nustatyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais, kadangi tokių duomenų byloje nėra.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikaltimų padarymo stadijas, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 12 kartų, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka (b.l.117-120), tai rodo jo polinkį sistemingai pažeisti įstatymus, nusikalsti, be to, jis nedirbantis, neturinti legalaus pragyvenimo šaltinio. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę taip pat atsižvelgė į atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.