- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- I-2751-428/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-000500-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- L. M. V.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. G. ir Algio Markevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo L. M. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės D. U. 2014-03-04 sprendimą Nr.l4-IL-20-01263-e „Dėl atisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą" bei įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 6-8).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas, priimdamas sprendimą dėl atisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą apsiribojo duomenimis apie pareiškėjo ankstesnius teistumus. Teismų nuosprendžiai priimti dar 2005 metais, teistumai yra išnykę. Daugiau pareiškėjas nebuvau teistas nei už turtinio, nei už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsakovas kaip vieną iš pagrindų sprendime nurodė tai, jog 1992-12-01 pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla pagal tuo metu galiojusio BK 95 str. Baudžiamoji byla 2006-03-23 buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kadangi minėtoje byloje pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamas nuosprendis, pareiškėjas laikomas nekaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Todėl nurodytas skundžiamo sprendimo pagrindas yra visiškai nepagrįstas, bei nepatvirtina pareiškėjo elgesio pavojingumo kitų asmenų nuosavybei. Vien tik ankstesni, išnykę teistumai, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, nes jie jokiu būdu neparodo grėsmingo pareiškėjo elgesio pobūdžio. Svarbi aplinkybė vertinant pareiškėjo tariamą grėsmę kitų asmenų turtui yra ir tai jog, nusikaltimai, už kuriuos buvo nuteistas ir atliko bausmę, padaryti 2002 m., t.y. daugiau nei prieš 11 metų. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 str. 1 d. 2 p. numatytas apribojimas įsigyti ir turėti ginklus bei šaudmenis asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. To paties įstatymo 18 str. 2 d. reglamentuota, koks asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą esu atlikęs bausmę, neįeina į Įstatymo 18 str. 2 d. nurodytą sąrašą veikų, už kurių padarymą nuteisti asmenys net ir išnykus teistumui nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos. Akivaizdu, kad pareiškėjas neatitiko nei vieno šiame straipsnyje nustatyto kriterijaus, todėl negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmens elgesio pavojingumas negali būti siejamas tik su ankstesniais, išnykusiais teistumais, o pareigūnas, priimantis sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, remdamasis šia įstatymo nuostata turi pateikti motyvus, kurie patikimų ir neabejotinų duomenų pagrindu patvirtintų apie tai, kad pareiškėjo elgesys prašymo pateikimo ir jo svarstymo metu kelia realią grėsmę kitų asmenų nuosavybei. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuomonės, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktai yra savarankiški pagrindai, kuriais remiantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, todėl vien dėl to, jog fizinis asmuo yra nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), savaime nesudaro pagrindo laikyti jį keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.) {administracinė byla Nr. A662-1233/2012). Atsižvelgiant į šią teismo praktiką darytina išvada, kad taip pat ir asmeniui, kuris Įstatymo prasme laikomas nepriekaištingos reputacijos, pagrindas pripažinti, kad jo elgesys kelią grėsmę kitų asmenų nuosavybei, negali būti paremtas vien ankstesniais, juolab, išnykusiais jo teistumais.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime į skundą (b.l.17) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atlikus patikrinimus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyrių, paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-05-11 nuosprendžiu pareiškėjas - L. M. Vaitkevičius pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (sukčiavimas) ir 300 str. 2 d. (dokumento suklastojimas), LR BK subendrinus paskirtas bausmes paskirta 2 m. ir 7 mėn. bausmė atliekant pataisos namuose. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-05-27 nuosprendžiu L. M. Vaitkevičius pripažintas kaltu pagal LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir 2 d. (sukčiavimas, tas kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą <...>) ir 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas), paskirta subendrinta 2 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Taip pat paaiškėjo, kad 1992-12-01 L. M. Vaitkevičiui buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 95 str. (valstybinio turto grobimas itin stambiu mastu), kuri 2006-03-23 nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Toks L. M. V. elgesys kelia grėsmę kitų asmenų nuosavybei. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nusako, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Skundžiamas sprendimas, neišduoti pareiškėjui - L. M. Vaitkevičiui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyriaus 16 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2014-03-04 sprendimo Nr.l4-IL-20-01263-e „Dėl atisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą" teisėtumo. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus dėl jo grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2014-02-13 pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriui prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b.l.19). Atsakovas skundžiamu sprendimu nutarė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 20). Leidimas iš esmės buvo neišduotas dėl to, kad pareiškėjas buvo teistas už padarytus tyčinius, tame tarpe ir sunkius, turtinius bei valdymo tvarkai nusikaltimus, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2005-05-11 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (sukčiavimas) ir 300 str. 2 d. (dokumento suklastojimas) laisvės atėmimo 2 m. ir 7 mėn. bausme, bei Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-05-27 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir 2 d. (sukčiavimas, tas kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą) ir 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas), laisvės atėmimo 2 m. ir 3 mėn. bausme, taip pat pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 95 str. (valstybinio turto grobimas itin stambiu mastu), kuri 2006-03-23 nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (b.l. 29-77).
Ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo paskirtis - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame įtvirtinta, jog B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimą iš esmės grindė nesutikimu su ginčijamame sprendime nurodytais motyvais, jog leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus jam negali būti išduotas dėl jo grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Kaip jau buvo minėta, Įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, todėl įstatymų leidėjas tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas yra savarankiškas pagrindas, kuriuo vadovaujantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, todėl pakanka vien to, jog fizinis asmuo laikytinas keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Pažymėtina, jog duomenys apie keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatų, taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas turėjo pagrįstų duomenų, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir tai pagrindė skundžiamame sprendime nurodyti ir į bylą pateikti teismų sprendimai apie pareiškėjo padarytus tyčinius, tame tarpe ir sunkius, turtinius bei valdymo tvarkai nusikaltimus (b.l. 29 -77). Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nusikalsti, jo netinkamas nuostatas į kitų asmenų turtą, valstybėje nustatytą tvarką, bei pagrįstai teigti, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai numatyta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatose. Atsakovas, įvertinęs minėtus duomenis apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymėtina, jog pareiškėjo teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.
Teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus – minėtus teismų nuosprendžius, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo pakankamai pagrįstų duomenų ginčijama sprendimui priimti. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyriuje nustatytos tvarkos. Skundžiamas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo motyvuotas ir priimtas vadovaujantis Įstatymo nustatytais reikalavimais.
Konstatuotina, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.