- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-32-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00733-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- A. M., A. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „E.“
- Advokatai
- Irina Beleškienė, Ramūnas Vanagas, Jurgita Karvelė, Laima Latvėnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Aleno Piesliako,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistųjų A. M. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „E.“ bent ¼ dalį padarytos žalos.
Šiuo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti UAB „E.“ bent ¼ dalį padarytos žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamosios bylos dalis dėl UAB „K.“, A. S. ir A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Civilinės ieškovės UAB „E.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai solidariai iš UAB „K.“, A. S. ir A. M. 42 554,91 Eur (keturiasdešimt du tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt keturi eurai ir 91 ct) turtinei žalai atlyginti, taip pat lygiomis dalimis - 490 (keturi šimtai devyniasdešimt) Eur, t. y. iš kiekvieno po 163,33 Eur, bylinėjimosi išlaidų. Kiti ieškinio reikalavimai atmesti.
Nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu juridinis asmuo UAB „K.“, J. S. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22 būdamas UAB „K.“ direktoriaus pavaduotoju bei pagal 1997-02-26 pareigybių aprašymo 1.14 dalį – būdamas atsakingas už įmonės ūkinę-komercinę veiklą, dispečerinės tarnybos ir vairuotojų darbo organizavimą, pagal 4 dalį – turėdamas teisę sudaryti tiekimo, pirkimo pardavimo sutartis su partneriais, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. S., kuris laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki šiandien, eina UAB „K.“ direktoriaus pareigas, ir UAB „E.“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą UAB „K.“ naudai. A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įmonės „K.“ buhalterei J. S. pranešus apie UAB „E.“ ketinimus sudaryti transporto paslaugų sutartį ir direktoriui A. S. nurodžius sudaryti transporto paslaugų sutartį su UAB „E.“, iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra neteiks transporto paslaugų ir neperveš krovinių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarė tikrovės neatitinkančią 2006-11-02 transporto paslaugų sutartį (be numerio), su uždarąja akcine bendrove „E.“, atstovaujama šios įmonės darbuotojo, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. M., kartu su įmonės direktoriumi A. S., remdamasis aukščiau paminėta sutartimi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje išrašė bei pasirašė bendrovės „K.“ vardu:
2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2006-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 1119 bendrovei „K.“ pervedė 5935,40 Lt sumą (1719,01 Eur);
2006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-01-10 mokėjimo nurodymu Nr. 21 bendrovei „K.“ pervedė 7009,20 Lt sumą ( 2030,00 Eur);
2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai ( 1797,61 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-02-07 mokėjimo nurodymu Nr. 120 bendrovei „K.“ pervedė 6206,80 Lt sumą (1797,61 Eur);
2007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 214 bendrovei „K.“ pervedė 6065,20 Lt sumą (1756,60 Eur);
2007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-04-06 mokėjimo nurodymu Nr. 311 bendrovei „K.“ pervedė 5782,00 Lt sumą (1674,58 Eur);
2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 417 bendrovei „K.“ pervedė 6419,20 Lt sumą (1859,12 Eur);
2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 539 bendrovei „K.“ pervedė 6112,40 Lt sumą (1770,27 Eur);
2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-07-04 mokėjimo nurodymu Nr. 613 bendrovei „K.“ pervedė 6383,80 Lt sumą (1848,87 Eur);
2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai ( 1828,37 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankasō 2007-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 730 bendrovei „K.“ pervedė 6313,00 Lt sumą (1828,37 Eur);
2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai ( 1900,13 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-09-13 mokėjimo nurodymu Nr. 852 bendrovei „K.“ pervedė 6560,80 Lt sumą (1900,13 Eur).
Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis su A. S., UAB „E.“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, UAB „K.“ direktoriaus pavaduotojui A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarius tikrovės neatitinkančią 2007-09-03 transporto paslaugų sutartį (be numerio) ir jos priedą Nr. 2 „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“, su bendrove „E.“, pagal kurią A. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M., išrašė bei pasirašė bendrovės „K.“ vardu:
2007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 938 bendrovei „K.“ pervedė 6870,08 Lt sumą (1989,71 Eur),
2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1023 bendrovei „K.“ pervedė 5589.31 Lt sumą (1618,77 Eur);
2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1146 bendrovei „K.“ pervedė 5287,70 Lt sumą (1531,42 Eur);
2007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur) ir Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), kurias pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurias UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 16 bendrovei „K.“ pervedė 5794,27 Lt sumą (1678,13 Eur);
2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai (1710,46 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-02-11 mokėjimo nurodymu Nr.111 bendrovei „K.“ pervedė 5905,90 Lt sumą (1710,46 Eur);
2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. 241 bendrovei „K.“ pervedė 6495,90 Lt sumą (1881,34 Eur);
2008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur) ir serija TKS Nr. 000428 – 1615.42 Lt sumai (467,85 Eur), kurias pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurias UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-04-02 mokėjimo nurodymu Nr. 309 bendrovei „K.“ pervedė 6632,78 (1920,98 Eur) Lt sumą;
2008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-05-10 mokėjimo nurodymu Nr.407 bendrovei „K.“ pervedė 7144,07 Lt sumą (2069,06 Eur);
2008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 595 bendrovei „K.“ pervedė 4923,43 Lt sumą (1425,92 Eur);
2008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-07-09 mokėjimo nurodymu Nr. 703 bendrovei „K.“ pervedė 6771,31 Lt sumą (1961,10 Eur);
2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-08-11 mokėjimo nurodymu Nr. 817 bendrovei „K.“ pervedė 7788,71 Lt sumą (2255,76 Eur);
2008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-09-05 mokėjimo nurodymu Nr. 913 bendrovei „K.“ pervedė 7084,60 Lt sumą (2051,84 Eur);
2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1021 bendrovei „K.“ pervedė 7857,74 Lt sumą (2275,75 Eur).
Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras UAB „K.“ buhalterė J. S. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką), o nuo 2008-03-15 UAB „K.“ buhalterė T. C. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką) įtraukė į bendrovės „K.“ buhalterinę apskaitą. Taip suklaidinus bendrovės „E.“ darbuotojus, į bendrovės „K.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią AB „SEB bankas“, neteisėtai buvo pervesta 146 933,60 Lt suma (42 554,91 Eur ), tokiu būdu jis, kartu su A. S., UAB „E.“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, bendrovės „K.“ naudai įgijo didelės vertės bendrovės „E.“ priklausančias pinigines lėšas, padarydamas minėtai bendrovei 146 933,60 Lt (42 554,91 Eur) turtinę žalą.
Dėl šių veiksmų A. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
2. A. S. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 1995-11-02 iki 2011-06-30 būdamas UAB „K.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 punktą, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. M., kuris laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 2010-11-22 ėjo UAB „K.“ direktoriaus pavaduotojo pareigas bei pagal 1997-02-26 pareigybių aprašymo 1.14 dalį – būdamas atsakingas už įmonės ūkinę-komercinę veiklą, dispečerinės tarnybos ir vairuotojų darbo organizavimą, pagal 4 dalį – turėdamas teisę sudaryti tiekimo, pirkimo pardavimo sutartis su partneriais, ir UAB „E.“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą UAB „K.“ naudai. A. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įmonės „K.“ buhalterei J. S. pranešus apie UAB „E.“ ketinimus sudaryti transporto paslaugų sutartį, iš anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje nurodytų sąlygų, tai yra neteiks transporto paslaugų ir neperveš krovinių, nurodė bendrovės direktoriaus pavaduotojui A. M. sudaryti sutartį su UAB „K.“. A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarė tikrovės neatitinkančią 2006-11-02 transporto paslaugų sutartį (be numerio), su UAB „E.“, atstovaujama šios įmonės darbuotojo, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M., remdamasis aukščiau paminėta sutartimi, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje išrašė bendrovės „K.“ vardu:
2006-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2006-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 1119 bendrovei „K.“ pervedė 5935,40 Lt sumą (1719,01 Eur);
2006-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-01-10 mokėjimo nurodymu Nr. 21 bendrovei „K.“ pervedė 7009,20 Lt sumą ( 2030,00 Eur);
2007-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai ( 1797,61 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-02-07 mokėjimo nurodymu Nr. 120 bendrovei „K.“ pervedė 6206,80 Lt sumą (1797,61 Eur);
2007-02-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-03-08 mokėjimo nurodymu Nr. 214 bendrovei „K.“ pervedė 6065,20 Lt sumą (1756,60 Eur);
2007-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-04-06 mokėjimo nurodymu Nr. 311 bendrovei „K.“ pervedė 5782,00 Lt sumą (1674,58 Eur);
2007-05-02 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-05-05 mokėjimo nurodymu Nr. 417 bendrovei „K.“ pervedė 6419,20 Lt sumą (1859,12 Eur);
2007-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 539 bendrovei „K.“ pervedė 6112,40 Lt sumą (1770,27 Eur);
2007-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-07-04 mokėjimo nurodymu Nr. 613 bendrovei „K.“ pervedė 6383,80 Lt sumą (1848,87 Eur);
2007-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai ( 1828,37 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankasō 2007-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 730 bendrovei „K.“ pervedė 6313,00 Lt sumą (1828,37 Eur);
2007-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai ( 1900,13 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ padalinio vadovui O. K., ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-09-13 mokėjimo nurodymu Nr. 852 bendrovei „K.“ pervedė 6560,80 Lt sumą (1900,13 Eur).
Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis su A. M., UAB „E.“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, UAB „K.“ direktoriaus pavaduotojui A. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje sudarius tikrovės neatitinkančią 2007-09-03 transporto paslaugų sutartį (be numerio) ir jos priedą Nr. 2 „Paslaugų įkainiai (vežimo tarifai)“, su bendrove „E.“, pagal kurią A. S., kartu su įmonės direktoriaus pavaduotoju A. M., išrašė bendrovės „K.“ vardu:
2007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000359 – 6870,08 Lt sumai (1989,71 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 938 bendrovei „K.“ pervedė 6870,08 Lt sumą (1989,71 Eur),
2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000380 – 5589,31 Lt sumai (1618,77 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-11-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1023 bendrovei „K.“ pervedė 5589.31 Lt sumą (1618,77 Eur);
2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000385 – 5287,70 Lt sumai (1531,42 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2007-12-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1146 bendrovei „K.“ pervedė 5287,70 Lt sumą (1531,42 Eur);
2007-12-29 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur) ir Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), kurias pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurias UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-01-08 mokėjimo nurodymu Nr. 16 bendrovei „K.“ pervedė 5794,27 Lt sumą (1678,13 Eur);
2008-01-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai (1710,46 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-02-11 mokėjimo nurodymu Nr.111 bendrovei „K.“ pervedė 5905,90 Lt sumą (1710,46 Eur);
2008-02-29 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. 241 bendrovei „K.“ pervedė 6495,90 Lt sumą (1881,34 Eur);
2008-03-31 PVM sąskaitas faktūras serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur) ir serija TKS Nr. 000428 – 1615.42 Lt sumai (467,85 Eur), kurias pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurias UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-04-02 mokėjimo nurodymu Nr. 309 bendrovei „K.“ pervedė 6632,78 (1920,98 Eur) Lt sumą;
2008-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-05-10 mokėjimo nurodymu Nr.407 bendrovei „K.“ pervedė 7144,07 Lt sumą (2069,06 Eur);
2008-05-23 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000448 – 4923,43 Lt sumai (1425,92 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-06-03 mokėjimo nurodymu Nr. 595 bendrovei „K.“ pervedė 4923,43 Lt sumą (1425,92 Eur);
2008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-07-09 mokėjimo nurodymu Nr. 703 bendrovei „K.“ pervedė 6771,31 Lt sumą (1961,10 Eur);
2008-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-08-11 mokėjimo nurodymu Nr. 817 bendrovei „K.“ pervedė 7788,71 Lt sumą (2255,76 Eur);
2008-08-31 serija PVM sąskaitą faktūrą TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-09-05 mokėjimo nurodymu Nr. 913 bendrovei „K.“ pervedė 7084,60 Lt sumą (2051,84 Eur);
2008-09-30 PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur), kurią pateikė bendrovės „E.“ darbuotojams, ir už kurią UAB „E.“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Snoro bankas“ 2008-10-09 mokėjimo nurodymu Nr. 1021 bendrovei „K.“ pervedė 7857,74 Lt sumą (2275,75 Eur).
Po ko, šias PVM sąskaitas faktūras UAB „K.“ buhalterė J. S. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką), o nuo 2008-03-15 UAB „K.“ buhalterė T. C. (nieko nežinanti apie vykdomą nusikalstamą veiką) įtraukė į bendrovės „K.“ buhalterinę apskaitą. Taip suklaidinus bendrovės „E.“ darbuotojus, į bendrovės „K.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, esančią AB „SEB bankas“, neteisėtai buvo pervesta 146 933,60 Lt suma (42 554,91 Eur), tokiu būdu jis, kartu su A. M., UAB „E.“ darbuotoju, kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas 2013-04-19 ikiteisminį tyrimą nutraukė, bendrovės „K.“ naudai įgijo didelės vertės bendrovės „E.“ priklausančias pinigines lėšas, padarydamas minėtai bendrovei 146 933,60 Lt 42 554,91 Eur) turtinę žalą.
Dėl šių veiksmų A. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-21 nuosprendį panaikinti, išteisinti jį nepadarius veikų, dėl kurių yra nuteistas, ir jo atžvilgiu bylą nutraukti, civilinius ieškinius atmesti.
4. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, įrodymai buvo netinkamai vertinami, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, įrodymų vertinimo taisykles.
5. Apelianto teigimu, neįsigilinus į santykius tarp įmonių, jų įforminimą, padaryta neteisinga išvada, kad tik UAB „E.“ buvo rašomos tokios sąskaitos faktūros; nes neva ten pervežimų nebuvo. Nurodo, kad UAB „K.“ dirbo su kiekvienu klientu ir teikė paslaugas, įformindamas jas taip, kaip pageidaudavo klientas. Dėl to su UAB „P. p.“ pasirašytos sutarties pagrindu UAB „K.“ negalėjo pasinaudoti PVM įstatymo 14 straipsnio 6 punkto suteikiama teise išrašyti PVM sąskaitas faktūras mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos. Pasirašyti sutartį nesutiko UAB „P. p.“, nes jie dirbo su kitais vežėjais. Tam, kad neišrašytų PVM sąskaitos faktūros po kiekvieno paslaugos suteikimo, buvo sutarta tą daryti kiekvieną savaitę, nurodant važiavimų datas ir kiekį.
6. Su UAB „R.“ buvo pasirašyta transporto paslaugų sutartis ir PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos mėnesio pabaigoje vieną kartą. Pirmoje eilutėje buvo nurodoma, kiek dienų UAB „K.“ automobilis aptarnavo šią įmonę, antroje - kiek buvo atskirų vežimų ir jų suma (nefiksuojamos važiavimo datos ir atskirų vežimų suma). Valstybiniam eksperimentiniam klinikinės medicinos institutui PVM sąskaitos faktūros taip pat buvo išrašomos mėnesio pabaigoje už praėjusį laikotarpį. Su šią įmone buvo sutarta minėtuose dokumentuose nurodyti daugiau informacijos. Tokios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad UAB „K.“ suteikdavo paslaugas ir jas įformindavo pagal kliento pageidavimus, o pastarieji buvo įvairūs. Todėl faktas, kad PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „E.“, nenurodytos datos neįrodo važiavimų nebuvimo. Niekas iš šios Įmonės buhalterijos ar administracijos dėl nepakankamos informacijos pateikimo ar patikslinimo nesikreipė.
7. Apeliantas nurodo, kad UAB „D.“ vadovas F., UAB „Ž.“ vadovas D. parodė, kad sąskaitą išrašydavo vieną kartą per mėnesį už visą laikotarpi pagal duomenis, žodžiu gautus iš vairuotojų.
8. Kas susiję su teismo išvadomis dėl turimų byloje sutarčių egzempliorių neatitikimą bei galimai neturinčių teisinės galios, apeliantas paaiškino, kad 2006-11-02 sutarties egzemplioriai yra identiški; dėl 2007-09-03 sutarties nurodė, kad V. J. ir A. M. pateikė analogiškus originalus, tik su tokiu skirtumu, kad ant sutarties ranka buvo įrašyta data. Kodėl ši „sutartis nepasirašyta“ nebuvo bandoma aiškintis. UAB „K.“ gavo nepasirašytą 2007 m. sutartį ir priedą paštu. Svarbiau buvo pats priedas, o kas susiję su nepasirašyta sutartimi, būtinybės pasirašyti naują nebuvo, kadangi sutartyje nesant nustatytų nuolaidų, tiekėjas gali jas taikyti savo nuožiūra. Be to, pagal 2006-11-02 sutarties 6.1 punkto nuostatas, sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir jos galiojimo laikas nėra terminuotas. Sutarties nutraukti šalys nepageidavo, todėl 2006-11-02 sutartis neprarado savo galiojimo 2007 ir 2008 m.; dėl sutarčių ir priedo, pateiktų tyrimui 2009-07-29, paaiškino, kad matyti, jog sutarties kopija padaryta techniškai neteisingai - iš dviejų sutarčių. Antro puslapio sutarties tekstas niekaip negalėjo būti pirmojo puslapio tęstiniu tekstu, 2009-07-29 A. M. pateikė šią klaidingą sutartį, o po pusės metų pats pateikė originalus.
9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad UAB „E.“ civilinis ieškinys neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnyje nurodytų kriterijų. Pabrėžia, kad į žalos sumą negali būti įtraukta į biudžetą sumokėta pridėtinės vertės mokesčio suma. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, į žalos sumą įskaičiuojami tiesioginiai nuostoliai, tačiau UAB „E.“ pateikė paskaičiavimus su PVM, nors dėl sumokėto PVM pagal pateiktas UAB „K.“ PVM sąskaitas faktūras nuostolių neturėjo, nes apmokėtą PVM sumą įtraukė į pirkimo PVM ir sumažino šiai sumai privalomai paskaičiuotą prekių ir paslaugų teikimo PVM sumą. V. J. parodymais, visos UAB „E.“ gautos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į PVM deklaracijas, ataskaitas ir laiku pateiktos VMI, jos iki šiol nepakeistos. Apeliantas akcentuoja, kad PVM yra ne pajamos ir sąnaudos, o mokestis į valstybės biudžetą, todėl negali būti laikomas patirta žala.
10. Apeliantas pateikė lentelę, iš kurios duomenų matyti, jog pagal visas pateiktas UAB „K.“ ir apmokėtas UAB „E.“ PVM sąskaitas faktūras, pridėtinės vertės mokesčio suma sudaro 6 491,43 Eur. ApeIiantas, įvertindamas anksčiau išdėstytus motyvus bei įrodymus, daro išvadą, kad UAB „E.“ tiesioginiai nuostoliai sudaro 36 063,48 Eur, todėl tik šios sumos ji ir galėjo reikalauti. Priteistos žalos dydis, jei apelianto skundas būtų aitmestas, turi būti sumažintas.
11. Aptardamas 2015-06-30 specialisto išvados atsakymus į 4 ir 6 klausimus, apeliantas juos vertina kaip klaidinančius ir neatitinkančius tuo metu galiojusiems teisės aktams. Nesutinka su specialisto pabrėžiamais faktais, kad prie Kasos pajamų orderių prisegtukuose Taksi kelionės kvituose bei Pinigų priėmimo kvituose nenurodyta, kad buvo važiuojama iš ar į UAB „E.“, nurodydamas, kad byloje užfiksuota ir ginčijama suma, kurią pastaroji įmonė sumokėjo UAB „K.“ už paslaugas bankiniu pavedimu. Pabrėžė, kad tarp šių įmonių atsiskaitymas vyko ne grynaisiais pinigais, o bankiniais pavedimais, taigi faktas apie nurodytų duomenų nebuvimą negalėjo būti akcentuotas ir įvertintas kaip įrodymas, pagrindžiantis kaltę.
12. Apeliaciniame skunde analizuojami liudytojų parodymai, teigiant, kad pastarieji patvirtina jo nekaltumą. Tuo tarpu, teismas, nepakankamai įsigilinęs į liudytojų parodymų esmę, padarė neteisingas išvadas. Apeliantas suskirstė liudytojus į tam tikras grupes, nurodydamas, kad dalis liudytojų niekada negirdėjo ir nežinojo UAB „E.“, nežino jų prekių ir niekada šių nepirko; kita dalis liudytojų apie šią įmonę žino, pirko jų prekes, tačiau transportavimas jiems nebuvo reikalingas; taip pat išskyrė liudytojų parodymus, kurie prekes transportuodavo kombinuotai ir kurie transportavimo paslaugą užsakinėjo iš UAB „E.“. Didelė dalis šių liudytojų negalėjo tiksliai apibūdinti transporto priemonės, atgabenusios prekes iš UAB „E.“, tačiau dalis jų nurodė transporto priemonės rūšį, atsiminė mikroautobuso spalvą. Apeliantas analizuoja šių liudytojų parodymus, susijusius su transporto priemonių priklausomumu UAB „E.“, t.y. ar mikroautobusai priklausė pačiai įmonei, ar įmonė samdydavo. A. M. pabrėžia ir UAB „E.“ darbuotojų parodymus, susijusius su šiomis aplinkybėmis. Apibendrindamas analizuojamus parodymus apeliantas daro išvadą nesant neginčijamų įrodymų, kad UAB „K.“ neteikė vežimo paslaugų, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai.
13. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nesutapimų ir neatitikimų vertinant UAB „E.“ sąskaitas faktūras už 2006 m. lapkričio - 2008 m. rugsėjo laikotarpį, išrašytas savo klientams ir sąskaitos faktūros UAB „K.“ už paslaugas pagal atitinkamus laikotarpius. Neatitikimų 2003-02-15 dokumentų apžiūros protokole nurodo neaptikęs. Nurodo, kad į protokolą nėra įtrauktos visos PVM sąskaitos faktūros ir tokios aplinkybės apeliantui kelia abejonių dėl protokolo tikrumo.
14. Nesutinka ir su teismo išvada, kad jis (A. M.) asmeniškai perduodavo sąskaitas faktūras. Faktą, kad šie dokumentai UAB „E.“ buvo gaunami paštu, patvirtino A. D., I. P., J. K., R. K., O. K.. Nurodo, kad sąskaitos buvo siunčiamos registruotu paštu per siuntų tarnybą „Bijusta“, tačiau šios aplinkybės nebuvo patikrintos. Taip pat nebuvo aiškinamasi, kas faksu gaudavo jų siunčiamas suvestines ir siųsdavo atsakymus. Teismo, išvada, kad sąskaitas apeliantas perduodavo UAB „E.“ darbuotojui O. K. yra niekuo nepagrįsta.
15. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti 2018-08-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir A. S. išteisinti, nepadarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.
16. Apeliantas akcentuoja, kad esminis klausimas, į kurį turėjo būti atsakyta, yra tas, ar UAB „K.“ realiai teikė transporto paslaugas, už kurias išrašydavo ieškovui UAB „E.“ PVM sąskaitas faktūras. A. S. įsitikinimu, pagal surinktus faktinius duomenis aiškiai matyti, kad tokios paslaugos buvo suteiktos, tačiau teismas išskirtinai rėmėsi tik apeliantui bei kitiems kaltinamiesiems nepalankiais įrodymais, nevertindamas jų viseto, kas lėmė neteisingų išvadų padarymą. Neteisinga teismo išvada, kad UAB „K.“ vežė tik keleivius, o UAB „E.“ iš Chemijos padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), veždavo tik prekes, kadangi apeliantas ir kiti proceso dalyviai buvo aiškiai nurodę, kad veždavo darbuotojus su prekėmis. Aptardamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pačių UAB „E.“ darbuotojų -I. F., G. Č., G. B. parodymus.
17. Nesutinka su teismo išvada, kad kitos transporto paslaugas teikusios įmonės vežė tik prekes ir niekuomet nevežė darbuotojų su prekėmis. Pabrėžė, jog UAB „Ž.“ bei UAB „K.“ atstovai nurodė, kad ši įmonė (UAB „Ž.“) buvo samdoma tik stambiems kroviniams vežti, todėl kitas transporto priemones, taip pat ir UAB „K.“ samdė smulkių ir skubių siuntų pristatymui kartu su UAB „E.“ darbuotoju. Teismas nevertino kitų transporto imonių darbuotojų, pvz. liudytojo T. V. F., A. A. parodymų.
18. Klaidinga ir teismo išvada, kad minėtų transporto sutarčių sudarymas tarp UAB „E.“ ir UAB „K.“ jau savaime buvo netikslingas ir nelogiškas. Tokio teiginio teismas nepagrindė. Lieka neaišku, kodėl visų kitų įmonių samdymas teismui atrodo logiškas ir tikslingas, o UAB „K.“ jau nebe, nors siuntos buvo labai skirtingo dydžio. Natūralu, kad vežti 1 kg svorio dėžutę su UAB „Ž.“ sunkiasvoriu transportu būtų nelogiška, todėl UAB „E.“ samdė UAB „K.“. Teismas nevertino liudytojų, pvz.: J. V. parodymų. Teismas, aiškindamas, kam pasirašytos transporto sutartys buvo reikalingos, remiasi prielaidomis. Klaidingus teismo samprotavimus paneigia kitų įmonių darbuotojai, pvz.: liudytoja A. P..
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagristai nesivadovavo O. K. ir J. K. parodymais. Vien dėl to, kad tarp šių liudytojų ir UAB „E.“ buvo įtempti santykiai, dar nereiškia, kad jų parodymų nereikia vertinti bendrame kontekste, lyginant su kitais minėtos įmonės darbuotojų parodymais. Daugiausiai apie visą įmonės finansinę veiklą žinojusios liudytojos J. K. parodymai patvirtina faktą, kad byloje minimos transporto paslaugų sutartys nebuvo fiktyvios. Teismas visiškai ignoravo ir O. K. parodymus, kad jis pats naudojosi UAB „K.“ paslaugomis, kitų įmonių atstovai tą aplinkybę teisme taip pat patvirtino (pvz.: liudytoja A. V.).
20. Klaidinga ir teismo išvada, kad kiti UAB „E.“ darbuotojai nesinaudojo UAB „K.“ paslaugomis, todėl realios transporto paslaugos nebuvo teikiamos. Apelianto teigimu, tokia išvada nėra logiška, kadangi šios įmonės darbuotojai ir neturėjo naudotis šiomis paslaugomis, nes dirbo specifinį darbą. Pervežimus vykdė tik keli asmenys, kurie pagal savo darbo funkcijas galėjo tai daryti, tačiau būtent šių asmenų parodymais teismas visiškai nesivadovavo.
21. A. S. pabrėžia ir tai, kad tiek jis, tiek UAB „K.“ administracijos darbuotojai bei šios įmonės vairuotojai yra nurodę, kad apeliantas tuo metu važinėjo labai įvairiomis jam priklausančiomis transporto priemonėmis, jomis ir teikė paslaugas UAB „E.“. Šias aplinkybes patvirtina VĮ „Regitros“ duomenys, liudytojos V. P. parodymai.
22. Nepagrįsta skundžiamo nuosprendžio išvada, kad absoliuti dauguma liudytojų teigė esą lengvaisiais automobiliais prekės nebuvo pristatomos. Tačiau teismas nepaminėjo, kad kita dalis liudytojų nematė, kokiomis transporto priemonėmis buvo pristatomos prekės ir šių liudytojų parodymus traktuoja kaltinamųjų nenaudai. Teismas nesivadovavo nesuinteresuotų liudytojų (L. K., R. K., P. M., D. J., M. P., I. B., O. R., T. Z., V. R., V. B., A. V., E. P., J. R., O. S., P. A., A. R.) parodymais, pagal kuriuos galima spręsti, kad tais atvejais prekes galėjo pristatyti ir UAB „K.“. Visas kilusias ir nepašalintas abejones teismas vertino ne apelianto naudai, taip pažeisdamas in dubio pro reo principą.
23. Teismas transporto priemonių neteikimą grindė ir UAB „K.“ darbuotojų parodymais, juos iškraipydamas ir padarydamas klaidingas išvadas. Tai, kad šie asmenys neteikė jokių transporto paslaugų UAB „E.“, nereiškia, kad tokių paslaugų neteikė ir apeliantas. Teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kad tokius užsakymus į kitus miestus imdavo tik pats direktorius, nes jie būdavo patys pelningiausi.
24. Dėl transporto paslaugų teikimo realumo apeliantas nurodė, kad sąskaitos faktūros buvo išrašomos už vieną mėnesį ir, kaip pripažino teismas, jos atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju buvo derinama, kokias sąskaitas faktūras viena kitai įmonės pateikinės, todėl ši forma, kuri buvo siunčiama, buvo priimtina abiem įmonėm. Vien dėl formos daryti išvadą, kad paslaugos nebuvo – teikiamos, A. S. įsitikinimu, yra nelogiška. Teismas nevertino liudytojų (R. L., Ž. D.) parodymų, kad tokių dalykų dažnai pasitaiko.
25. Teismas, teigdamas, jog nėra ginčo dėl pateiktų sąskaitų faktūrų apmokėjimo, teigia nemanantis, kad paslaugos buvo suteiktos. Tačiau teismas nesiaiškino paties UAB „E.“ darbuotojų pateiktų paaiškinimų, kad vadovybė labai atidžiai tikrindavo kiekvieną sąskaitą faktūrą, ypač atėjus naujai vadovybei. Taigi būtų neįmanoma, kad keletą metų netikrinant būtų apmokamos pateiktos sąskaitos faktūros. Tačiau teismas vadovavosi tik pirmojo direktoriaus I. O. atliktais patikrinimais, nevertindamas po jo atėjusio direktoriaus V. J. atliktų patikrinimų. Aplinkybes apie sąskaitų, apmokėjimų kontrolę patvirtina liudytojų A. D., I. P. parodymai.
26. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl pasirašytų sutarčių fiktyvumo. Akcentuoja, kad abi įmonės pateikė transporto paslaugų sutartis, žinojo apie jas, apmokėjimai buvo vykdomi kiekvieną mėnesį. Teismas neatsižvelgė ir į gynybos baigiamosios kalbose pirmosios instancijos teisme pateiktus argumentus dėl specialisto išvadų, kas susiję su PVM paskaičiavimo klaidingumu, žalos dydžio dvigubo paskaičiavimo, perrašydamas specialisto išvados klaidingus teiginius.
27. Teismas vadovavosi keliomis sąskaitomis faktūromis, kuriose tariamai padarytos klaidos, padarydamas išvadas, kad kelis metus paslaugos nebuvo teikiamos, tačiau neatsižvelgė į minėtų liudytojų parodymus, kad dažnai viskas keitėsi, buvo išrašoma vienuose dokumentuose vienas vežėjas, o jam pasikeitus likdavo klaidingi duomenys. Aptardamas išteisintosios J. S. parodymus apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad išteisindamas pastarąją teismas jos parodymais tikėjo, tačiau siekiant apkaltinti apeliantą, teismas jais nesivadovauja. Apeliantas teigia iš nuosprendžio motyvų nesuprantantis, kuo pasireiškė jo kaltė, kadangi sutartis pasirašinėjo ne jis. Apie sutartis jis žinojo lygiai taip pat kaip ir J. S., tačiau žinojimas nėra nusikaltimas. Kokie duomenys buvo pateikiami UAB „E.“ apeliantas nežinojo, to neparašė ir teismas savo nuosprendyje, taigi liko neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė tariamą nusikalstamą veiką.
28. A. S. nesutinka su teismo išvada, neva ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kad apeliantas kartu su A. M. padarė BK 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo akcentuojama, kad be išteisintosios J. S. padaryti šių nusikaltimų jie nebūtų galėję. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išėmęs iš valstybės kaltintojo suformuoto tariamos veikos modelio vieną svarbią grandį daro priešingą išvadą: neatsižvelgdamas į tai, kad tuomet visiškai sugriūna prokuroro pateikiama pozicija ir byla turėtų būti nutraukiama nesant nusikaltimo sudėties.
29. Teismo posėdžio metu apeliantai A. M. ir A. S., jų gynėjai palaikė apeliacinių skundų argumentus, prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistuosius išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Prokurorė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
A. S. apeliacinis skundas atmetamas, A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąją byla, apeliacinių skundų argumentais, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, apklaususi specialistę E. Š., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. S. bei A. M. pripažino kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
31. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog UAB „K.“ jokių paslaugų, už kurias buvo atsiskaitoma, UAB „E.“ neteikė, vadovavosi tik kaltinamiesiems nepalankiais įrodymais, nevertindamas jų viseto, kas lėmė neteisingas teismo išvadas. Su tokia pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
32. Nekyla ginčo dėl to, kad UAB „K.“ išrašytos sąskaitos – faktūros, atsižvelgiant į jų formą ir turinį (bendrai nurodant teiktą paslaugą, t.y. transporto, tačiau nedetalizuojant kiekvieno maršruto, atitinkamai nurodant datą) yra tinkamas buhalterinis dokumentas, tokią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Šiuose UAB „K.“ pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose atvaizduotas paslaugų tiekėjas, gavėjas, suteikta paslauga ir jos kiekis bei kaina, jos buvo įtrauktos į buhalterinę įmonių apskaitą ir pan. Taigi pagrįsti apelianto A. M. argumentai, kad kitoms įmonėms išrašytos sąskaitos – faktūros su tikslesniu paslaugų apibūdinimu nesuponuoja išvados, kad UAB „E.“ pateikti dokumentai neatitiko formos ir turinio reikalavimų ir tokios aplinkybės savaime negali lemti įsitikinimo dėl paslaugų teikimo realumo, todėl nėra pagrindo detaliau lyginti kitoms įmonėms išrašytus dokumentus. Vis dėl to, šiuo nagrinėjamu atveju, nurodant tik bendro pobūdžio informaciją, nėra pagrindo objektyviai išvadai, kad transporto paslaugos buvo teikiamos UAB „E.“. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro išanalizavusi UAB „K.“ kiekvieną mėnesį išrašomose sąskaitose – faktūrose pateiktą informaciją su UAB „E.“, neva pirkusios tokias paslaugas, pateiktais buhalteriniais dokumentais.
32.1. 2006-11-30 UAB „K.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000252 – 5935,40 Lt sumai (1719,01 Eur) (t. 31, b.l. 56), nurodydama tokias transporto paslaugas: Vilnius – Klaipėda, Vilnius – Šiauliai, Vilnius – Ignalina, Vilnius – Jonava, Vilnius – Kaunas. Patikrinus UAB „E.“ šiuo laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras, nustatyta, kad prekės iš UAB „E.“ į Šiaulius buvo vežamos kitų įmonių vairuotojų, o ne UAB „K.“, t.y. šias paslaugas teikė T. F. firma „D.“, P. A. įmonė. Sąskaitų faktūrų, išrašytų įmonėms, veikiančioms Ignalinoje, nebuvo.
32.2. 2006-12-30 UAB „K.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000260 – 7009,20 Lt sumai (2030,00 Eur), nurodydama tokias transporto paslaugas: Vilnius – Panevėžys, Vilnius – Šiauliai, Vilnius – Klaipėda, Vilnius – Ignalina, Vilnius – Jonava. Patikrinus UAB „E.“ šiuo laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras, nustatyta, kad išrašytos dvi sąskaitos faktūros Jonavoje veikiančioms įmonėms, tačiau prekes ten vežė ne UAB „K.“ transportas, o UAB „E.“ ir T. F. firma „D.“. Taip pat nurodytą mėnesį prekes į Panevėžio miestą pristatė kitų įmonių vairuotojai. Pagal UAB „E.“ išrašytas sąskaitas faktūras prekės į Ignaliną apskritai nebuvo vežamos (tuo tarpu, UAB „K.“ pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti trys važiavimai į šį miestą).
32.3. 2007-01-31 UAB „K.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000271 – 6206,80 Lt sumai ( 1797,61 Eur), nurodydama, kad buvo teikiamos transportavimo paslaugos iš Vilniaus į Šiaulius, Klaipėdą, Ignaliną, Panevėžį, Jonavą. Iš UAB „E.“ šiuo laikotarpiu išrašytų sąskaitų faktūrų matyti, kad du kartus prekės buvo vežtos į Jonavą, ir abu kartus vežėjas buvo ne UAB „K.“, o T. F. firma „D.“. Pagal UAB „E.“ pateiktus dokumentus, prekės į Ignaliną vežamos nebuvo, nors UAB „K.“ nurodyti trys važiavimai.
32.4. 2007-02-28 UAB „K.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000281 – 6065,20 Lt sumai (1756,60 Eur), nurodydama, kad buvo teikiamos transporto paslaugos iš Vilniaus į Klaipėdą, Jonavą, Kauną, Šiaulius. Iš UAB „E.“ šiuo laikotarpiu išrašytų sąskaitų – faktūrų matyti, kad į Jonavą prekes pristatė ne UAB „K.“ vairuotojai, o T. F. firma „D.“. Į Kauno įmones buvo išrašyta 16 sąskaitų – faktūrų, iš kurių trijose nėra nurodytas vežėjas, tuo tarpu UAB „K.“ nurodė transporto paslaugas į šį miestą teikęs 4 kartus. Taip pat nurodyta, kad per vasario mėnesį tris kartus važiavo į Šiaulius, kai tuo tarpu UAB „E.“ į šį miestą vasario mėnesį išrašė tik vieną sąskaitą – faktūrą.
32.5. 2007-03-30 UAB „K.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000290 – 5782,00 Lt sumai (1674,58 Eur), kurioje nurodė suteikęs transporto paslaugas iš Vilniaus į Klaipėdą, Ignaliną, Šiaulius, Kauną. UAB „K.“ nurodė į Klaipėdą vykęs tris kartus. Iš UAB „E.“ pateiktų sąskaitų faktūrų už šį laikotarpį matyti, kad prekės į Klaipėdą buvo vežamos keturis kartus, iš kurių dviejose nurodytas vežėjas – UAB „DPD“. Važiavimų į Ignaliną vėlgi nebuvo, nors UAB „K.“ nurodė važiavęs keturis kartus.
32.6. 2007-05-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000308 – 6419,20 Lt sumai (1859,12 Eur), nurodyta, kad keturis kartus teiktos transporto paslaugos Vilnius – Kaunas. Iš UAB „E.“ pateiktų duomenų matyti, kad gegužės mėnesį Kauno mieste bei rajone veikiančioms įmonėms buvo išrašytos 28 sąskaitos faktūros, iš kurių tik vienoje nenurodytas vežėjas. Iš Jonavos mieste bei rajone veikiančioms įmonėms pateiktų sąskaitų – faktūrų, taip pat tik vienoje vežėjas nebuvo nurodytas, kai, tuo tarpu, UAB „K.“ nurodė į Jonavą balandžio mėnesį vykęs tris kartus. Iš dviejų Šiaulių mieste bei rajone veikiančioms įmonėms pateiktų dviejų sąskaitų faktūrų taip pat tik vienoje nebuvo nurodytas vežėjas, o UAB „K.“ nurodė ten vykęs vėlgi du kartus. Vežimų į Klaipėdą šį mėnesį nebuvo apskritai.
32.7. 2007-05-31 UAB „K.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija TKS Nr. 000321 – 6112,40 Lt sumai (1770,27 Eur), kurioje nurodė suteikęs transporto paslaugas iš Vilniaus į Kauną, Jonavą, Klaipėdą, Šiaulius. Iš UAB „E.“ pateiktų duomenų matyti, kad per 2007 m. gegužės mėnesį buvo išrašyta tik viena sąskaita faktūra į Jonavą, o UAB „K.“ nurodė į šį miestą vykęs du kartus. Fiksuoti du važiavimai į Šiaulius, tačiau prekes pristatė UAB „DPD“, kai tuo tarpu UAB „K.“ sąskaitoje faktūroje nurodė tris kartus vykęs į Šiaulius.
32.8. 2007-06-29 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000332 – 6383,80 Lt sumai (1848,87 Eur), nurodyta, kad buvo trys važiavimai į Ignaliną, o pagal UAB „E.“ pateiktus duomenis, birželio mėnesį užsakymų į šį miestą nebuvo.
32.9. 2007-07-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000344 – 6313,00 Lt sumai ( 1828,37 Eur), nurodyta, be kita ko, kad buvo tris kartus teiktos transporto paslaugos Vilnius – Jonava, nors pagal UAB „E.“ pateiktus duomenis, vieną iš trijų užsakymų vežė UAB „Ž.“ vairuotojas.
32.10. 2007-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000352 – 6560,80 Lt sumai (1900,13 Eur), be kita ko, nurodyta, kad du kartus teiktos transporto paslaugos Vilnius – Šiauliai, nors pagal UAB „E.“ pateiktus duomenis, rugpjūčio mėnesį į Šiaulius prekes vežė T. F. firmos „D.“ vairuotojas bei UAB „DPD“.
32.11. 2007-09-28 UAB „K.“ išrašytoje sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad teiktos transporto paslaugos Vilnius – Plungė – Vilnius (2 važiavimai), nors, vadovaujantis UAB „E.“ pateiktais duomenimis, užsakymų į Plungę nebuvo apskritai, kaip ir į Jonavą, nors nurodoma, kad UAB „K.“ vairuotojai ten važiavo keturis kartus. Į Ignaliną prekės vežtos vieną kartą. Nors vežėjas nurodytas nebuvo, bet UAB „K.“ sąskaitoje faktūroje vėlgi pateikti faktinių aplinkybių neatitinkantys duomenys, kad į šį miestą važiavo tris kartus.
32.12. Analogiškos išvados darytinos ir iš 2007-11-30 UAB „K.“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros Nr. 000385, kurioje nurodyta, kad teiktos transporto paslaugos Vilnius – Plungė – Vilnius (2 kartai), nors į šį miestą prekės apskritai lapkričio mėnesį vežtos nebuvo. Jonavoje veikiančioms įmonėms UAB „E.“ išrašė dvi sąskaitas faktūras, tačiau matyti, kad prekes vežė T. F. įmonė „D.“, o ne UAB „K.“, nors minėtoje sąskaitoje – faktūroje nurodyti trys važiavimai į Jonavą.
32.13. 2007-12-29 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000397 – 838,98 Lt sumai (242,98 Eur) ir Nr. 000395 – 4955,29 Lt sumai (1435,15 Eur), nurodyta, kad tris kartus teiktos transporto paslaugos Vilnius – Kaunas – Kėdainiai – Vilnius, o iš UAB „E.“ duomenų matyti, kad iš viso šių miesto įmonėms per mėnesį pateikta 10 sąskaitų faktūrų, kurių tik vienoje nenurodytas vežėjas.
32.14. 2008-01-31 PVM sąskaita faktūra serija TKS Nr. 000408 – 5905.90 Lt sumai (1710,46 Eur), pateikta, be kita ko, už transporto paslaugas Vilnius – Plungė – Vilnius (2 važiavimai), kai iš UAB „E.“ duomenų matyti, kad buvo tik vienas vežimas sausio mėnesį. Nurodyta, kad į Vilnius – Panevėžys – Vilnius vykta tris kartus, tačiau tik vienoje UAB „E.“ sąskaitoje nebuvo nurodytas vežėjas, kitais atvejais prekes pristatė įvairios įmonės, išskyrus UAB „K.“.
32.15. 2008-02-29 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000420 – 6495,90 Lt sumai (1881,34 Eur), nurodyta, kad buvo keturis kartus teiktos transporto paslaugos Vilnius – Visaginas- Vilnius, kai iš UAB „E.“ pateiktų duomenų matyti, kad vasario mėnesį Visagine veikiančiai įmonei buvo pateikta tik viena sąskaita faktūra, pagal kurią prekes pristatė UAB „DPD“. Taip pat nurodyta, kad keturis kartus teiktos transporto paslaugos Vilnius – Jonava – Vilnius, nors iš trijų UAB „E.“ pateiktų sąskaitų faktūrų tik vienoje vežėjas nebuvo nurodytas, pagal dvi iš jų prekes pristatė UAB „E.“ vairuotojai.
32.16. 2008-03-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000427 – 5017,36 Lt sumai (1453,12 Eur) ir serija TKS Nr. 000428 – 1615.42 Lt sumai (467,85 Eur) nurodyta, kad vieną kartą teiktos transporto paslaugos Vilnius – Klaipėda – Vilnius, nors UAB „E.“ pateikti duomenys to nepatvirtina, šiame mieste veikiančioms įmonėms kovo mėnesį prekės nebuvo vežtos. UAB „K.“ nurodė ir vieną kartą teikęs transporto paslaugą Vilnius – Tauragė – Vilnius, tačiau UAB „E.“ nurodytą mėnesį išrašė vieną PVM sąskaitą faktūrą Tauragėje veikiančiai įmonei ir prekes pagal ją pristatė UAB „K.“ vairuotojas.
32.17. 2008-04-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000444 – 7144,07 Lt sumai (2069,06 Eur) UAB „K.“, be kitų, nurodė, kad teikė transporto paslaugas Vilnius – Kaunas – Vilnius, Vilnius – Kaunas – Jonava – Vilnius (iš viso tris kartus). Tuo tarpu, iš UAB „E.“ pateiktų duomenų matyti, kad balandžio mėnesį Kauno – Jonavos įmonėms išrašytos 26 sąskaitos faktūros ir tik vienoje jų nėra nurodytas vežėjas, kitais atvejais, prekes pristatė įvairių įmonių vairuotojai, tarp kurių UAB „K.“ nėra.
32.18. 2008-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000462 – 6771,31 Lt sumai (1961,10 Eur) nurodyta, kad po vieną kartą teikė paslaugas Vilnius – Plungė, Vilnius – Ignalina, Vilnius – Visaginas, tačiau iš UAB „E.“ pateiktų duomenų matyti, kad birželio mėnesį į šiuos miestus prekės vežtos nebuvo.
32.19. 2008-07-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000473 – 7788,71 Lt sumai (2255,76 Eur) nurodyta, kad vieną kartą teikta transporto paslauga Vilnius – Ignalina – Vilnius, tačiau iš UAB „E.“ pateiktų dokumentų matyti, kad pervežimų į Ignaliną liepos mėnesį nebuvo. Į Tauragę šį mėnesį iš UAB „E.“ prekes vieną kartą vežė T. F. firmos „D.“ vairuotojas, daugiau pervežimų į šį miestą nebuvo, taigi UAB „K.“ sąskaitoje – faktūroje pateikta informacija apie transporto paslaugas Vilnius - Tauragė – Vilnius vėlgi neatitinka tikrovės.
32.20. Nors pervežimų į Ignaliną, Tauragę iš UAB „E.“ nebuvo, UAB „K.“, be kitų, pateikė sąskaitą apmokėjimui ir už transporto paslaugų teikimą būtent į šiuos miestus (iš viso 3 važiavimai), 2008-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000484 – 7084,60 Lt sumai (2051,84 Eur).
32.21. 2008-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija TKS Nr. 000492 – 7857,74 Lt sumai (2275,75 Eur) nurodyta, kad UAB „K.“ teikė transporto paslaugas į Visaginą (vienas važiavimas), taip pat Vilnius – Klaipėda (vienas važiavimas) nors UAB „E.“ duomenys patvirtina, kad į šiuos miestus rugsėjo mėnesį buvo po vieną užsakymą ir prekes pristatė įmonės „L.“ vairuotojas bei A. A. („D.“). UAB „K.“ nurodė teikusi ir transporto paslaugas Vilnius – Kaunas – Jonava – Vilnius (2 važiavimai). UAB „E.“ sąskaitos faktūros patvirtina, kad šiuose miestuose veikiančias įmones prekės buvo vežamos septynis kartus ir tik vienoje jų vežėjas nurodytas nebuvo, kitais atvejais prekes pristatė kitų įmonių, o ne UAB „K.“ vairuotojai. Pervežimų į Ignaliną, Plungę apskritai tą mėnesį nebuvo, nors UAB „K.“ nurodė sumokėti ir už transporto paslaugas Vilnius – Ignalina, Vilnius – Plungė - Vilnius.
33. Aptartose UAB „K.“ sąskaitose faktūrose taip pat yra nurodoma sumokėti už „transporto paslaugas“ atitinkamai pažymint valandų kiekį bei kainą už jas, visiškai nedetalizuojant, kokios ir kam tai teiktos paslaugos. Kad buvo naudojamasi tokiomis transporto paslaugomis (kad tai automobilio su vairuotoju nuomos paslauga įvardijama tik nuo 2008 m., t. 31, b.l. 119), nepatvirtina jokie UAB „E.“ pateikti dokumentai.
34. Net jei tikint UAB „K.“ vadovo bei jo pavaduotojo pateikta versija, kad pastarieji teikė transporto paslaugas ir jie veždavo ne prekes, krovinius, o žmones, kurie galėjo su savimi vežtis nedidelius krovinius (paketus), tokiu atveju, UAB „E.“ pateiktose sąskaitose faktūrose atsispindėtų ir ši informacija. T.y. nėra jokio pagrindo manyti, kad UAB „E.“ darbuotojai prekes būtų galėję vežti be sąskaitų faktūrų ar krovinių važtaraščių, ar kad jie būtų išrašomi ne tą pačią dieną, įtraukiami į įmonės apskaitą kitą mėnesį ir pan. Ir jei vežėjas tokiu atveju nebūtų nurodomas, sąskaitos faktūros konkrečioms įmonėms būtų vis tiek pateikiamos, o tai atsispindėtų ir šios įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tokias aplinkybes patvirtina ir liudytojos G. Č. parodymai, kad smulkioms prekėms nieko nerašydavo (t.y. nebuvo išrašomi krovinio važtaraščiai), išskyrus sąskaitą – faktūrą.
35. Tai, kad specialisto išvadoje (t. 38, b.l. 76-97) užfiksuota įmonė UAB „G.“, kuri teikia Taksi paslaugas, savaime nepatvirtina, kad tokios paslaugos buvo perkamos ir iš UAB „K.“. Kaip minėta, tokių aplinkybių nei UAB „E.“, nei UAB „K.“ pateikti dokumentai nepatvirtina, priešingai nei dėl apelianto A. M. nurodomos įmonės, kurios teikiamos paslaugos UAB „E.“ pateiktuose dokumentuose visgi atsispindi. UAB „K.“ teiktos paslaugos realumo neįrodo ir bankiniais pavedimais atlikti UAB „E.“ mokėjimai. Akivaizdu, kad tarp UAB „E.“ atstovo O. K. ir UAB „K.“ vadovo bei jo pavaduotojo (A. M. ir A. S.) buvo susitarimas, buvo pasirašyta sutartis, neturint tikslo jos realiai vykdyti, UAB „K.“ kiekvieną mėnesį išrašė sąskaitas už neva teiktas transporto paslaugas, ir šios sąskaitos buvo teikiamos UAB „E.“ buhalterijai, kuri pareigos tikrinti paslaugų teikimo realumo bei pagrįstumo neturėjo.
36. Taigi teismas, patikrinęs viso laikotarpio (2006 m. – 2008 m.) UAB „K.“ pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras UAB „E.“ už neva suteiktas transporto paslaugas Lietuvos teritorijoje, nurodant konkrečius miestus bei kiek kartų ten buvo vykta, ir UAB „E.“ išrašytas sąskaitas faktūras įvairioms įmonėms, pirkusioms iš pastarosios prekes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie duomenys nepatvirtina, jog UAB „K.“ teikė transporto paslaugas UAB „E.“, byloje esantys duomenys rodo priešingai – į UAB „K.“ sąskaitose – faktūrose nurodytus miestus neretai UAB „E.“ apskritai prekių neveždavo, taigi net nebuvo poreikio tokiai paslaugai iš UAB „K.“, arba nurodydavo didesnį važiavimų į atitinkamą miestą kiekius, arba, nors sutapdavo vykimo į konkrečius miestus kiekis, UAB „E.“ pateiktose sąskaitose faktūrose buvo aiškiai nurodyta, kad vežėjas buvo ne UAB „K.“, o atitinkamai kitos įmonės, šių rekvizitai bei vairuotojų duomenys buvo nurodyti paminėtuose dokumentuose. Tai, kad dalyje UAB „E.“ sąskaitų faktūrų vežėjas nebuvo nurodytas, nepaneigia kaltinimo aplinkybės, kad aptariamos paslaugos buvo teikiamos apskritai. Kad UAB „K.“ paslaugomis nesinaudojo patvirtino liudytojai, su UAB „E.“ aptariamu laikotarpiu susiję darbo santykiais, taip pat tokias išvadas galima daryti ir iš kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų. A. M. abejoja 2013-03-15 dokumentų apžiūros protokolo objektyvumu, kadangi jame nebuvo įtrauktos iš viso septynios sąskaitos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už 2007 m. rugsėjo mėnesį nėra sąskaitos faktūros EKS Nr. 017860, išrašytos 2007-09-27 UAB „E.“, veikiančiai Klaipėdoje, tarp 2007 m. lapkričio mėnesio sąskaitų nėra 2007-11-26 išrašytos tai pačiai Klaipėdos įmonei ir UAB „M.“ (Šakių r.). Pažymėtina, kad buvo apžiūrėtos tos UAB „E.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atitinkamą laikotarpį, kurios atitinka UAB „K.“ išrašytas sąskaitas faktūras už teiktas paslaugas bendrovei „E.“. 2007 m. rugsėjo, lapkričio mėnesiais UAB „K.“ nebuvo nurodęs apmokėti už transporto paslaugas į Klaipėdą ir Šakius, todėl šie dokumentai nebuvo įtraukti į išvadą. Keturios sąskaitos nebuvo įtrauktos ir už 2008 m. rugsėjo mėnesį, nors UAB „K.“ PVM sąskaitoje faktūroje atitinkamas maršrutas buvo nurodytas. Tačiau teismas vertina, kad toks netikslumas specialisto išvadoje yra techninė klaida (atsižvelgiant į didelį pateiktų dokumentų kiekį) ir savaime nepaneigia išvados teisingumo ir objektyvumo.
37. Apeliantas A. S. iškėlė versiją, kad bendrovės išrašomose sąskaitose faktūrose galėjo likti ankstesni, nepataisyti klaidingi duomenys, t.y. nurodytas vienas vairuotojas, bet realiai vežė kitas (tą grindžia parodymais apie tai, kad pasitaikydavo atvejų, kai UAB „E.“ iš vakaro užsakydavo paslaugų, o kitą dieną ją atšaukdavo). Teismas negali visiškai atmesti klaidos buhalteriniame dokumente tikimybės, tačiau vertina, kad tai nebent galėtų būti vienetiniai atvejai, kadangi prie vežėjo duomenų yra asmens parašas ir būtų keista manyti, kad jis nepastebėtų pasirašantis ne prie savo pavardės ir ne jo atstovaujamos įmonės.
38. Atkreiptinas dėmesys į nuteistųjų A. M., A. S. paaiškinimus, susijusius su UAB „E.“ darbuotojų parodymais dėl taksi automobilių, kad UAB „K.“ automobiliai buvo nežymėti, todėl darbuotojai jų ir negalėjo matyti. Vis dėlto, kaip matyti iš A. M. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, vykdant užsakymus Vilniuje, ant automobilio („busiuko“) buvo priklijuojami magnetukai su telefono numeriu „(duomenys neskelbtini)“ arba žodžiu „nuoma“, išvažiuojant į užmiestį magnetukus nuimdavo, kadangi jie nukrisdavo dėl vėjo. Nuteistieji teigė aptariamu laikotarpiu teikę automobilio su vairuotoju nuomos paslaugas, veždavo keleivius Vilniaus mieste, UAB „E.“ buvo išrašomos sąskaitos – faktūros būtent ir už šias paslaugas, todėl natūralu, kad, jei šios paslaugos išties būtų teiktos, UAB „E.“ darbuotojai galėjo matyti įmonės teritorijoje atitinkama simbolika pažymėtus automobilius, nes magnetukai, pasak A. M., būdavo nuimami važiuojant į užmiestį. Kad matė automobilius su užrašu „automobilių nuoma“ nurodė O. K.. Tačiau įvertinus tai, kad šiam asmeniui taip pat buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas, kuris vėliau nutrauktas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, jis pats pasirašinėjo ant iš UAB „K.“ pateiktų sąskaitų faktūrų, jo parodymų objektyvumu pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo ir nesivadovavo.
39. Įvertinus UAB „E.“ veiklos pobūdį, nekyla abejonių dėl to, kad prekių vežimo paslaugos pastarajai buvo reikalingos (liudytojų I. O., O. K., G. Č. ir kt. parodymai). Vis dėlto, daugelį užsakymų įvykdydavo patys UAB „E.“ darbuotojai, naudodami įmonės transportą, taip pat kitos įmonės, tačiau ne UAB „K.“. Kaip matyti iš liudytojų A. Č., G. Č., V. L., G. B., V. P., V. M. parodymų, taksi automobilių įmonės „E.“ teritorijoje jie nėra matę, UAB „K.“ automobiliai į įmonę neatvažiuodavo, UAB „K.“ vairuotojams įmonė „E.“ nėra žinoma, nors, nuteistųjų teigimu, UAB „E.“ buvo teikiamos ir paslaugos Vilniaus mieste, o UAB „K.“ administracija apsiimdavo tik užsakymus užmiestyje. Kad gaudavo daug užsakymų iš UAB „E.“ pirmosios instancijos teisme nurodė tik UAB „K.“ dispečerė J. S.. Tuo tarpu, liudytoja L. M. paaiškino nežinanti, ar buvo užsakymų iš (duomenys neskelbtini) gatvės, S. L. taip pat nurodė nepamenanti užsakymų iš šios gatvės, o UAB „E.“ jai nežinoma. Kad UAB „E.“ nežinoma bei negirdėta, parodė ir UAB „K.“ dispečerės O. J., Dž. Š.. Ar buvo tokia bendrovė tarp tų, kurios pateikdavo užsakymus, neprisimenanti ir J. B.. Tuo tarpu atsižvelgiant į UAB „K.“ pateiktas PVM sąskaitas – faktūras UAB „E.“, transporto paslaugų (kurios vėliau buvo įvardijamos kaip automobilio su vairuotoju nuoma) buvo teikiamos pakankamai dažnai, t.y. per mėnesį maždaug nuo 18 ik 40 val., ir taip beveik dvejus metus. Todėl būtų keista manyti, kad įmonės, kuri kiekvieną mėnesį naudojasi UAB „K.“ paslaugomis, paslaugas teikiančios įmonės dispečerės bei vairuotojai neprisimena.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas suabejojo UAB „K.“ teikiamų paslaugų tikslingumu. Nuteistieji A. M., A. S., taip pat UAB „K.“ dispečerės nuosekliai aiškino, kad krovinių gabenimo paslaugų jie neteikė, užsiėmė automobilio su vairuotoju nuoma, vežė žmones, kurie su savimi galėjo turėti tam tikrus krovinius. Kaip minėta, UAB „E.“ naudojosi ir kitų įmonių paslaugomis, gabenant prekes (šias aplinkybes patvirtina ir įmonės PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti duomenys), taip pat ir kurjerio paslaugomis. Paminėti vežėjai gabendavo prekes savarankiškai nurodytu adresu ir joks įmonės „E.“ darbuotojas jų nelydėdavo (liudytojo A. Č., G. B., V. P. parodymai, taip pat UAB „E.“ transportavimo paslaugas teikusių įmonių darbuotojų parodymai). Taigi natūraliai kyla klausimas dėl paslaugos tikslingumo, kuomet jos esmė yra pristatyti tam tikrą prekę į konkrečią įstaigą, tačiau kartu su UAB „K.“ transportu važiuodavo ir įmonės „E.“ darbuotojai, kai pastarieji to nedarydavo naudojantis kurjerio bei kitų vežėjų paslaugomis, ar kai patys prekių užsakovai atvykdavo paimti krovinio, taip pat kai patys, savo asmeniniu transporto veždavo šias prekes.
41. Pirmosios instancijos teismas, be kitų liudytojų, įvertino ir klientų, kuriems UAB „E.“ tiekė prekes, parodymus, kad jie arba patys paimdavo prekes iš šios bendrovės, arba neatsimena, kokiomis transporto priemonėmis prekės buvo pristatomos, transportas buvo įvairus (tiek mikroautobusai, tiek lengvieji automobiliai). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo vertinimui, kad šių asmenų parodymai išties nepaneigia apeliantams inkriminuotų veikų padarymo fakto. Vien tos aplinkybės, kad prekės būdavo pristatomos ir baltu mikroautobusu (baltos spalvos mikroautobusą turėjo ir UAB „K.“), savaime nesuponuoja, kad tai buvo būtent UAB „K.“ transportas, kadangi, kaip minėta, tokie duomenys neatsispindi nei UAB „E.“, nei UAB „K.“ pateiktuose dokumentuose. Tuo tarpu, liudytojų, parodžiusių, kad apskritai nematė, kokiomis transporto priemonėmis buvo pristatomos prekės iš UAB „E.“, parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinimo aplinkybes, todėl jais vadovautis ir vertinti nuteistųjų naudai nėra pagrindo.
42. Liudytoja I. P. (buvusi UAB „E.“ buhalterė) nurodė, kad buvo samdoma įmonė UAB „K.“ prekių gabenimo paslaugoms, kad šią įmonę pamena iš sąskaitos faktūros. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios liudytojos parodymai nepatvirtina UAB „K.“ teiktų paslaugų realumo, kadangi sąskaitos faktūros už neva teiktas paslaugas išties buvo pateikiamos UAB „E.“ ir šios buvo apmokamos iš įmonės lėšų, tačiau pareigos tikrinti, ar apmokėjimui pateikti dokumentai yra išrašyti už realiai suteiktas paslaugas, ji neturėjo.
43. Tai, kad tuometinis vadovas I. O., taip pat vėliau vadovavimą perėmęs V. J. (pastarajam, įsigilinus į įmones veiklą bei dokumentaciją ir kilo abejonės dėl UAB „K.“ teikiamų paslaugų) tikrindavo, kontroliuodavo buhalterijos teikiamus duomenis apie sąskaitų apmokėjimą, nepatvirtina, kad UAB „K.“ pagal išrašytas sąskaitas faktūras šias paslaugas ir teikė. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad tarp UAB „K.“ ir UAB „E.“ buvo pasirašytos paslaugų teikimo sutartys. Taigi aptariamo susitarimo tarp minėtų įmonių pagrindu ir buvo išrašomos sąskaitos faktūros, o jos atitiko dokumentams keliamus reikalavimus, ir, atsižvelgiant į tai, kad poreikis išvežti įvairaus dydžio krovinius iš UAB „E.“ buvo, vadovui galėjo nekilti įtarimų dėl to, kad iš tikrųjų transporto paslaugų UAB „K.“ neteikė, juolab, kad transporto paslaugomis rūpinosi O. K..
44. Apeliantai, neigdami savo kaltę, vadovaujasi liudytojos J. K., nuo 1995 m. dirbusios vyr. buhalterės pareigose UAB „E.“, parodymais. Pastaroji paaiškino, kad UAB „E.“ vairuotojų nebuvo, buvo samdomas transportas. Dalis transporto buvo nupirkta lizingu, tačiau prekių juo vežti nebuvo galima, nes transportas lengvasis. Matyti, kad tokie liudytojos parodymai prieštarauja didžiajai daliai apklaustų ir nutartyje paminėtų kitų UAB „E.“ darbuotojų (tame tarpe ir šios įmonės vairuotojų) parodymams, kurie patvirtino, kad bendrovė turėjo ir savo transportą, ir vairuotojus, kurie veždavo prekes iš UAB „E.“ į įvairias įmones. Ši liudytoja taip pat tvirtino besinaudojusi UAB „K.“ paslaugomis, veždavo pinigus į banką. Kad tai būtent šios įmonės transportas, suprato iš to, kad automobiliai būdavo su užrašais „K.“. Tuo tarpu, kaip minėta, kiti UAB „E.“ darbuotojai aplinkybių, kad į jų įmonės teritoriją atvažiuodavo taksi firmos automobiliai, nepatvirtino. Šios liudytojos parodymų prieštaringumas kitiems byloje esantiems duomenims, pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido abejoti jų objektyvumu bei teisingumu.
45. Apeliantas A. M. akcentuoja, kad nėra pagrįstos skundžiamo nuosprendžio išvados, jog jis pateikdavo sąskaitas faktūras apmokėjimui UAB „E.“. Kaip matyti iš apelianto skunde nurodomų liudytojų parodymų, sąskaitos UAB „E.“ buhalterijai buvo pateikiamos įvairiais būdais (paštu, per kurjerį). Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti tai, kad ant aptariamų dokumentų buvo ir A. M. parašas, jis taip pat pasirašė ir ant paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp šių dviejų įmonių, kas patvirtina, jog pastarajam buvo žinoma apie neva buvusį bendradarbiavimą tarp abiejų įmonių ir kad išrašomos sąskaitos už realiai neteiktas paslaugas. Taigi šiuo atveju, neturi didelės reikšmės aplinkybės, kokiu būdu šie buhalteriniai dokumentai patekdavo į UAB „E.“ buhalteriją.
Dėl civilinio ieškinio
46. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto A. M. skundo teiginiais, kad, apskaičiuojant UAB „E.“ civilinį ieškinį, nepagrįstai įtraukta į valstybės biudžetą sumokėta pridėtinės vertės mokesčio suma. Šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
47. Bylos duomenimis, UAB „E.“ direktorius V. J. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 146 933,60 Lt turtinės žalos padarymo, nurodydamas, kad tokio dydžio žala bendrovei susidarė dėl to, kad UAB „K.“ paslaugų UAB „E.“ neteikė, dėl to nepagrįstai buvo apmokamos jos pateiktos sąskaitos faktūros už neva teiktas transporto paslaugas.
48. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „E.“ yra PVM mokesčių mokėtojas, taigi turi teisę į PVM atskaitą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 57 straipsnio nuostatas, teisę į PVM atskaitą turi PVM mokėtojas. Vadovaujantis šio įstatymo 58 straipsnio nuostatomis, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.
49. Civilinio ieškovo UAB „E.“ atstovė advokatė I. B. apygardos teismui patvirtino, kad UAB „K.“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokamos visa apimtimi, taigi įskaičiuojant ir 18 % pridėtinės vertės mokestį. Taip pat nurodė, kad negali pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuose atsispindėtų operacijos su PVM suma, t.y. ar civilinis ieškovas UAB „E.“ sumažino mokesčius UAB „K.“ sumokėto PVM suma ar kitaip pasinaudojo pirkimo PVM suma, kadangi yra praėję daugiau nei 10 metų ir tokie dokumentai nebuvo išsaugoti. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad UAB „E.“, kaip minėta, yra PVM mokėtojas, nebuvo paneigta aplinkybė, kad PVM atskaita bendrovė aptariamu laikotarpiu pasinaudojo (tą apeliacinės instancijos teismui patvirtino civilinio ieškovo atstovė). Tokiu atveju, vertintina, kad realiai UAB „E.“ patirta žala dėl realiai neteiktų paslaugų yra visa suma, kurią UAB „E.“ pervedė UAB „K.“ 2006 – 2008 m., atskaičius 18 % pridėtinės vertės mokestį, kadangi būtent šia suma (18 % nuo kiekvienos apmokėtos sąskaitos faktūros) UAB „E.“ turėjo galimybę sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM arba ją susigrąžinti iš biudžeto. Priteisus visą civilinio ieškovo prašomą sumą, kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, ir įvykdžius teismo sprendimą, UAB „E.“ šią sumą atgautų du kartus (tiek įvykdžius PVM atskaitą, tiek gavus kaip turtinės žalos atlyginimą).
50. Iš byloje pateiktų UAB „K.“ sąskaitų faktūrų ir banko išrašų matyti, kad UAB „E.“ sumokėjo iš viso 146 933,60 Lt (kas atitinka 42 554,91 Eur). Už paslaugas sumokėtas PVM iš viso sudaro 22 413,60 Lt (kas atitinka 6 491,43 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo prašoma priteisti 146 933,60 Lt (kas atitinka 42 554,91 Eur) suma turtinės žalos atlyginimui atitinkamai mažintina iš šios sumos išskaičiuojant PVM, t.y. 6 491,43 Eur. Turtinė žala, kurią UAB „K.“ turit atlyginti civiliniam ieškovui yra 36 063,48 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu:
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti, A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti:
civilinei ieškovei UAB „E.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai iš UAB „K.“, A. S. ir A. M. 36 063,48 (trisdešimt šešis tūkstančius šešiasdešimt tris eurus 48 centus) Eur turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.