Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja G. Gudžiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–35-106/2011 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1, 2.1.2.12, 2.1.4.5.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nUOSPRENDIS

2011 m. sausio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 4 d. ir nuteista keturiasdešimt parų arešto bausme.

Priteista iš I. B. 154,97 Lt UAB „Norfos mažmena“.

Vadovaujantis BK 72 str., konfiskuota iš I. B. turto už 60 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. nuteista už tai, kad ji 2010 m. liepos 18 d. apie 19 val. 15 min. Tauragėje, iš UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės Norfa, esančios Gedimino g. 52, lentynos paėmė 2 butelius viskio “Grant”, kurio vieno butelio vertė - 49,99 Lt, ir vieną 54,99 Lt vertės butelį brendžio “Bardinet Extra X.O”, susidėjo prekes į savo rankinę ir išėjo nesusimokėjusi, t.y. pavogė turto už 154,97 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajai I. B. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę.

I. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Ji anksčiau teista keturis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, veikos padarymo metu buvo bausta administracine tvarka už analogiško pobūdžio smulkiąją vagystę (b. l. 21-22).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skunde nuteistoji teigia, kad jai paskirta per griežta bausmė, nes ji turi mažametį vaiką. Kaip matosi iš byloje esančios pažymos, I. B. tikrai turi sūnų K., gimusį 2008-01-19. Tačiau, kaip matosi iš bylos medžiagos, ši aplinkybė I. B. nėra priežastis keisti gyvenimo būdą. Nuteistoji yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, anksčiau taikytos bausmės jai poveikio nedaro, akivaizdu, kad ji nenori laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, rūpintis artimaisiais, toliau daro teisei priešingas veikas. Iš to darytina išvada, kad šeimos, taip pat ir mažamečio vaiko interesai jai nėra vertybė, sąlygojanti jos požiūrio į gyvenimą pasikeitimą. Teisėjų kolegijos nuomone apylinkės teismas, neperžengdamas BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, pagrįstai paskyrė I. B. keturiasdešimt parų arešto bausmę.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir žinojo, kad 2010-07-19 yra priimtas Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo I. B. nuteista pagal BK 178 str. 4d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., subendrinus su 2010 -05-21 nuosprendžiu, galutine 60 parų arešto bausme ( b. l. 35-37), nesilaikydamas BK 63 str. 9 d. nuostatų, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su 2010-07-19 nuosprendžiu paskirta bausme nesubendrino. Kadangi bausmė paskirta 2010-07-19 nuosprendžiu yra atlikta, atitinkamai subendrinus bausmes pagal minimus nuosprendžius ir įskaičius atliktą bausmę, galutinė bausmė būtų švelnesnė. Kolegija šią klaidą ištaiso ir nuosprendį pakeičia, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ( BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad ji buvo nuteista be gynėjo, tačiau daugiau jokių motyvų nenurodo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 10 str. nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą, kuri jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. BPK 44 str. 8 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė laisvai pasirinkti gynybos būdą, tai yra gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti kaltinamasis turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamajai buvo išaiškintos procesinės teisės, numatytos BPK 22 str. 3 d, tarp kurių yra teisė turėti gynėją. Kaltinamoji šias teises suprato (b. l. 72). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai buvo paskirtas gynėjas, tačiau apeliantė gynėjo atsisakė (nutarimas paskirti gynėją – b. l. 13; advokato orderis – b. l. 14, protokolas dėl gynėjo atsisakymo – b. l. 15, 47).

BPK 50 str. 3 d. (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1493 redakcija) numatyta, kad jei įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarką.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji neprašė užtikrinti gynėjo dalyvavimą, o gynėjo dalyvavimas konkrečiu atveju nėra būtinas, todėl teismas pagrįstai gynėjo nekvietė. Be to, kaltinamoji viso proceso metu buvo laisvėje, jos teisė laisvai pasirinkti gynėją jai nebuvo varžoma ar ribojama, sąlygų būtinam gynėjo dalyvavimui, kaip to reikalauja BPK 51 str. nuostatos, taip pat nebuvo. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu buvo atimtos ar suvaržytos kaltinamosios teisės turėti gynėją bei galimybė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

2010 m. lapkričio 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 1 d., 4 d., prie 2010 m. liepos 19 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos 2010 m. lapkričio 2 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyti I. B. nustatyti galutinę bausmę – 75 paras arešto.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.