- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2-530-424/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „General Financing“ prašo priteisti iš atsakovės G. J. 1929,00 Lt skolos, 217,98 Lt delspinigių, iš viso 2146,98 Lt įsiskolinimą, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovė neįvykdė CPK 142 str. reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovui prašant priimamas sprendimas už akių.
Ieškinys tekintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Pagal šalių 2010-09-05 sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1 (toliau – Sutartis), ieškovas suteikė atsakovei 1905,69 Lt vartojimo kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2013-06-20 sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nevykdė.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
Atsakovei nevykdant sutarties sąlygų – nemokant įmokų daugiau kaip 60 dienų (Sutarties 5.4.1 p.), ieškovui, sutinkamai su Sutarties 5.4 punktu, suteikta teisė reikalauti, kad atsakovė sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu.
Atsakovė nevykdė savo sutartinių prievolių pagal Sutartį, sutartyje nustatytais terminais nemokėjo įmokų ir įsiskolino ieškovui 1929,00 Lt mokėtinų įmokų, todėl ieškinys dalyje dėl 1929,00 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio (lot. pagal pareigas; savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Šalių sudarytos Sutarties 5.3 punktas nustato, kad atsakovė, laiku nesumokėjusi ieškovui moka 0,5 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, mokami kas dieną, sudaro net 182,50 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme.
Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.
Minėta, kad pagal Sutarties 5.3 punktą atsakovė, laiku nesumokėjusi įmokų ieškovui, moka 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus darytina išvada, kad tokie delspinigiai yra aiškiai per dideli.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šalys Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau ieškovas teikia vartojimo kreditus ir teismas, atsižvelgdamas į minėtu įstatymu nustatytą delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes, darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Iš byloje esančio delspinigių paskaičiavimo matyti, kad pagal Sutartį 0,5 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška sudaro 217,98 Lt sumą (b.l.6). Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai sudaro 21,80 Lt sumą. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 217,98 Lt delspinigių. Dėl išdėstyto ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t. y. 63,60 Lt (70,00 Lt x 90,86 proc.) žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.136, 1.138, 6.1, 6.4, 6.6., 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.210, 6.886, 6.889 str. str., CPK 5, 88, 93, 96 str. str., 142 str. 4 d., 262, 270 str. str., 279 str. 2 d., 285-288 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia UAB „General Financing“ ir G. J. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorio Nr. 1, 5.3 punktą ta apimtimi, kiek jame nustatyti delspinigiai, viršija 0,05 proc. mokėtinus kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku bendrovei nesumokėtos sumos.
Priteisti iš atsakovės G. J. 1929,00 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt devyni litai) skolos, 21,80 Lt (dvidešimt vienas litas 80 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 1950,80 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,60 Lt (šešiasdešimt trys litai 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „General Financing“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.