Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E.M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

E.M. nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 7 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė E.M. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Iš E.M. priteista 4059 Lt, o jam neturint lėšų ar uždarbio – po 2029,50 Lt iš jo tėvų V.M. ir J.M., laidojimo išlaidų A.S. Be to, iš E.M. priteista 30 000 Lt, o jam neturint lėšų ar uždarbio – po 15 000 Lt iš jo tėvų V.M. ir J.M., neturtinės žalos atlyginimo A.S.

Šioje byloje taip pat nuteisti E.K. ir E.P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E.M. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 13 d., apie 22³⁰ val., Kėdainių mieste, prie J.Basanavičiaus gt. Nr. 120A esančios parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E.K. ir E.P., viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, užpuolė A.Z., D.S., V.A. ir S.S. E.K. ,,nunčiakais“ sudavus smūgius į kojas A.Z. ir per sprandą D.S., o E.P. metaliniu strypu sudavus smūgį į veidą V.A., E.M. sudavė smūgį į dešinę ranką ir į veidą S.S., ir tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam nugriuvus ant suoliuko, E.M. tris kartus dūrė S.S. peiliu į kairę blauzdą, padarydamas jam durtines-pjautines kairės blauzdos žaizdas, lydimas užpakalinės blauzdos arterijos ir ją lydinčių venų nupjovimo, dėl ko, ūmiai nukraujavęs, nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu jis tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė S.S.

Teismo posėdyje gynėja prašo nuteistojo E.M. apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė šio nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis dalyje dėl E.M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. naikinamas, o byla šioje dalyje nutraukiama esant aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 327 str. 1 p., 3 str. 1 d. 4 p.). Nuosprendžio dalis, kuria E.M. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., keičiama dėl netinkamai pritaikytų baudžiamųjų įstatymų nustatant atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Iš nuosprendžio matosi, jog E.M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitais nuteistaisiais E.K. ir E.P., padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Už tai teismas jį pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskyrė 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Šioje dalyje nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes E.M. negalėjo būti nurodyto nusikaltimo subjektu. BK 13 str. 1 d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų. Tarp BK 13 str. 2 d. išvardintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 str. 1 d., nenurodytas. Tai reiškia, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tik asmuo, kuriam iki nusikaltimo padarymo jau buvo suėję šešiolika metų. Iš bylos matosi, kad nuteistasis E.M. yra gimęs 1989 m. gegužės 19 d., tai patvirtina jo gimimo liudijimas (t.1, b.l. 91). Viešosios tvarkos pažeidimo, už kurį jis nuteistas, metu jis buvo tik 15 metų amžiaus, todėl dar nebuvo šio nusikaltimo subjektu ir atsakyti pagal šį baudžiamąjį įstatymą negalėjo. Dėl nurodytos priežasties nuosprendis šioje dalyje besąlygiškai naikintinas, o byla pagal BK 284 str. 1 d. E.M. atžvilgiu nutrauktina nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvus tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kaip tai numatyta BPK 3 str. 1 d. 4 p. Kelia nuostabą tai, kad šios aplinkybės nenustatė ir į tai neatkreipė dėmesio ne tik teismas, bet ir prokuroras, gynėjai bei visi kiti proceso dalyviai.

Dėl nurodytos nuosprendžio dalies pats nuteistasis E.M. savo apeliaciniame skunde konkrečių argumentų neišdėstė. Tačiau ištaisyti nurodytą teismo klaidą būtina ir tai, kolegijos nuomone, neprieštarauja BPK 320 str. 3 d. nuostatoms dėl apeliacinio skundo ribų. Pirmiausia, nuteistasis E.M. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, todėl nutraukiant bylą pagal BK 284 str. 1 d. jo apeliacinis skundas iš dalies yra tenkinamas. Kita vertus, pripažinęs E.M. kaltu pagal šį BK straipsnį, teismas ne tik netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas (BK 13 str.), tačiau, nenutraukdamas baudžiamojo proceso, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 4 p., dar ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimą. Šiuo atveju BPK 320 str. 3 d. nuostatos leidžia viršyti apeliacinio skundo ribas ir netgi įpareigoja teismą patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla.

Tuo tarpu dėl tyčinio S.S. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų teismas E.M. pripažino kaltu pagrįstai ir šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. Tai patvirtina paties E.M. ir kitų šioje byloje nuteistųjų, taip pat nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodomai. Pats nuteistasis E.M. dėl padaryto nužudymo prisipažįsta kaltu pilnai, to neginčija ir paduotame apeliaciniame skunde, todėl kolegija jo kaltę patvirtinančių įrodymų plačiau neaptarinės.

Tačiau kitus jau išdėstytus apelianto argumentus kolegija laiko pagrįstais. Kolegijos nuomone, teismas pakankamai neįvertino nustatytų bylos aplinkybių, susijusių su E.M. apsvaigimu nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, ir tai turėjo reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui. Buvo netinkamai taikytos BK bendrosios dalies normos (BK 59 ir 60 straipsniai) nustatant nuteistojo E.M. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o tai įtakojo ir neteisingos bausmės paskyrimą.

Iš bylos matosi, kad sulaikytam po nusikaltimo padarymo E.M. buvo nustatytas 1,07 promilės girtumas, o taip pat apsvaigimas nuo morfino grupės narkotinės medžiagos. Kokiomis aplinkybėmis E.M. vartojo alkoholį, matosi ne tik iš jo paties, bet ir iš kitų nuteistųjų E.K. bei E.P. parodymų. Visų apklausų metu jie vienodai parodė, kad E.M. ir kitam nepilnamečiui E.P. susitikus su E.K., šis nusivedė juos į alaus barą ir nupirko alaus. Pats gerdamas alų, davė jo gerti ir nepilnamečiui E.M. Tai patvirtino ir bare dirbusi, nuteistuosius mačiusi bei alų E.K. pardavusi liudytoja R.U. Byloje taip pat nustatyta, kad iš alaus baro nuteistiesiems nuėjus pas E.K. į namus, E.M. pasiskundė, kad jam skauda galvą. E.K., E.M. to nežinant, kaip vaistą nuo galvos jam davė tabletę su nenustatyta morfino grupės narkotine medžiaga ir ta medžiaga E.M. apsvaigino. Iš bylos matosi, kad tuo pačiu nuosprendžiu teismas E.Kišoną pripažino kaltu dėl vaiko nugirdymo, nepilnamečio lenkimo vartoti narkotines medžiagas bei vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką. Šios E.K. nusikalstamos veikos kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 161 str. 2 d., BK 264 str. 2 d. ir BK 159 str.

Iš nuosprendžio matosi, kad apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų teismas E.M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino motyvuojant tuo, kad nuteistasis šiomis medžiagomis buvo apsvaigintas prieš jo valią. Tačiau atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad E.M. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada neteisinga ir nepagrįsta. Jau pačiose teismo išvadose šioje dalyje yra akivaizdžių prieštaravimų. Atsisakius E.M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti jo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, tuo pat metu tokia aplinkybe buvo pripažintas šio nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio, nors E.M. ir nugirdė, ir apsvaigino narkotikais tas pats kitas nuteistasis E.K. Kodėl teismas padarė tokias skirtingas išvadas, nuosprendyje nepaaiškinta. Galima tik manyti, kad skirtumą teismas įžvelgė tame, kad narkotine medžiaga E.M. buvo apsvaigintas jam to nežinant, o alkoholį vartojo pats ir tai suprato. Vis dėlto, šis skirtumas teismo išvadų įtakoti neturėjo. Teismas neįvertino su tuo susijusių jau aptartų aplinkybių. Kaip jau minėta, byloje buvo nustatyta, kad E.K. susitiko su E.M., kai šis alkoholio dar nebuvo vartojęs ir buvo blaivus. Būtent E.K. buvo alkoholio vartojimo iniciatorius, tai jis nusivedė E.M. į alaus barą ir nupirko jam alų. Nors gerti tą alų E.M. nebuvo verčiamas, tačiau šiuo atveju šio nuteistojo elgesiui neabejotinai turėjo reikšmės jo amžius. E.M. tuo metu buvo ne tik nepilnametis, bet ir jaunesnis negu 16-os metų amžiaus. Taip pat tam neabejotinai turėjo įtakos ir tai, kad alų pirkęs ir jį kartu gėręs E.K. už E.M. buvo žymiai vyresnis, anksčiau keletą kartų teistas. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, E.M. alų gėrė įtakojamas nuteistųjų E.K. veiksmų. Kolegija taip pat dar kartą pažymi, kad ir pats teismas šioje byloje pripažino, jog E.K. E.M. nugirdė ir netgi už tai jį nuteisė. Visos šios aplinkybės rodo, kad E.M. ir nugirdytas buvo prieš jo valią, todėl jo apsvaigimas nuo alkoholio negalėjo būti pripažintas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to nuosprendis dalyje dėl šios aplinkybės nustatymo naikintinas.

Nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo, nustatant nuteistojo E.M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. BK 59 str. 1 d. 12 p. nurodyta tokia lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo. Nors teismas pats padarė išvadą, kad narkotinėmis medžiagomis E.M. buvo apsvaigintas prieš jo valią, tačiau šios aplinkybės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe klausimas net nebuvo svarstomas ir dėl to nuosprendyje iš viso nepasisakyta. Kaip jau buvo išdėstyta, kolegija padarė išvadą, kad E.M. prieš jo valią buvo ne tik apsvaigintas narkotikais, bet ir nugirdytas. Tokios būsenos E.M. ir kitą nepilnametį E.P. E.K. po to įtraukė į nusikalstamą veiką. Šiuo atveju, tai, kad E.M. nusikaltimą padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ir apsvaigintas, turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 12 p.).

Nuteistojo apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės paskyrimo irgi iš dalies tenkintinas. Keisti E.M. paskirtą pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. bausmę yra pagrindas jau vien dėl to, kad teismas, kaip jau minėta, neteisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pats pirmosios instancijos teismas E.M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Apeliacinės instancijos teismas nustatė dar vieną jau nurodytą lengvinančią aplinkybę ir panaikino nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. E.M. nutraukiant bylą pagal BK 284 str. 1 d., nelieka ir kitos sunkinančios aplinkybės – veikos padarymo bendrininkų grupėje. Be to, ir pats teismas šią aplinkybę buvo pripažinęs sunkinančia tik atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Tai reiškia, kad kvalifikuotą nužudymą E.M. padarė esant dviems jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jau vien dėl to ir vadovaujantis BK 61 str. 1, 2 dalių nuostatomis, E.M. paskirtą bausmę yra pagrindas švelninti. Tačiau skirdama bausmę kolegija atsižvelgia ir į kitas BK 54 str. nurodomas aplinkybes, taip pat vadovaujasi BK XI skyriaus normomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Iš bylos matosi, kad E.M. į nusikalstamą veiką įtraukė pilnametis nuteistasis E.K. Kita vertus, kvalifikuotą nužudymą E.M. padarė viršydamas išankstinio susitarimo su kitais bendrininkais ribas. Iš nuosprendžio matosi, kad nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes apie E.M. jauną amžių, jo nepilnametystę ir tai, kad jis į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino. Nuosprendyje taip pat pagrįstai atsižvelgta į E.M. padaryto nusikaltimo pobūdį ir į kaltininko asmenybę. E.M. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – kito žmogaus gyvybės atėmimą. Nors ir būdamas nepilnametis, E.M. nusikalto jau ne pirmą kartą, jau anksčiau buvo teistas už plėšimą, o nužudymą padarė ne tik neišnykus teistumui, bet ir nepasibaigus ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Tai parodo, kad E.M. nusikalto neatsitiktinai ir jau yra linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismo jam pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. paskirta bausmė negali būti švelninama labai ženkliai ir tą bausmę tikslinga tik sušvelninti iki kiek artimesnės baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai.

Nuteistasis prašo dar ir sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A.S. sumą. Šioje dalyje kolegija apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. CK 6.276 str. 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Kaip tik tokį sprendimą ir priėmė teismas, neturtinės žalos atlyginimo sumą priteisęs iš paties nuteistojo E.M., o šiam neturint turto ar uždarbio – iš jo tėvų. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusios asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių reikalavimų teismas irgi nepažeidė. E.M. padarė labai sunkų nusikaltimą ir tyčia sunkinančiomis aplinkybėmis nužudė kitą žmogų. Todėl net ir atsižvelgiant į nuteistojo nepilnametystę, o taip pat jo paties ir jo tėvų turtinę padėtį, nužudytojo žmonai A.S. priteista 30 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma tikrai nėra per didelė. Teismas tokią sumą nustatė pagrįstai ir toks žalos atlyginimo dydis neprieštarauja nei bylos aplinkybėms, nei teisingumo ir protingumo kriterijams. Mažinti šią priteistą pinigų sumą jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria E.M. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, panaikinti.

Šioje dalyje bylą E.M. atžvilgiu pagal BK 284 str. 1 d. nutraukti nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvus tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal šį baudžiamąjį įstatymą.

Nuosprendžio dalį, kuria E.M. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria nustatyta nuteistojo E.M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio – panaikinti.

Nuteistojo E.M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas prieš jo valią nugirdytas ir apsvaigintas narkotinėmis medžiagomis.

Nuteistajam E.M. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam E.M. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę nustatant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.