Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-10-03 · Administracinė byla Nr. A-492-1792-13

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
A-492-1792-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02318-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. A492 -1792/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02318-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-947-171/2013 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. kreipėsi su skundu (b. l. 2-3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3, 5-6).

Pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą dėl to, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Taisyklės), 84 punkte nurodyta, jog negalima turėti Bausmių vykdymo kodekso 1 priede išvardytų daiktų (konkrečiai šiuo atveju garso įrašymo priemonių). Dėl minėto draudimo pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinę depresiją. Buvo suvaržytos pareiškėjo teisės, nurodytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 260 straipsnio 3 dalyje, kadangi pats negalėjo daryti garso įrašų teismo posėdžiuose bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose. Negalėdamas turėti diktofono nuo 2008 m. iki šiol, negali apsisaugoti nuo tardymo izoliatorių, pataisos įstaigų, areštinių, konvojaus pareigūnų šmeižto, kurstymo bei provokavimo ir jo menkinimo bei smurto prieš jį naudojimo.