- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2-3063-674/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00143-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- M. P.
- Advokatai
- Raimonda Klim
atsakovui M. P.
išvadą duodančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui M. P., išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašo nustatyti, kad M. P. yra S. B. gimusio sūnaus N. B., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. B. - M. P. sūnus, paliekant vaikui ieškovės pavardę; nustatyti nepilnamečio N. B. gyvenamąją vietą su motina S. B. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti skyrium gyvenančio tėvo M. P. ir nepilnamečio sūnaus N. B. bendravimo tvarką taip: 1. Tėvas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N., apie numatomą susitikimą informuodamas sūnaus motiną prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo, siekiant suderinti susitikimo laiką, vietą, trukmę, kad tai atitiktų vaiko interesus, 2. M. P. susitikimų su sūnumi metu privalo būti blaivus; priteisti iš M. P. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. B. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 100 Eurų dydžio išmokomis, indeksuojant jas LRV nustatyta tvarka, nuo vaiko gimimo dienos iki jo pilnametystės; teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti pavesti motinai S. B.; priteisti iš M. P. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas suteikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei.
2. Ieškovė atstovė paaiškino, kad su atsakovu M. P. nebuvo sudarę santuokos, tačiau draugavo apie 6 mėnesius, turėjo ir intymių santykių. Supratusi, kad laukiasi atsakovo vaiko, apie tai pranešė M. P.. Nors kažkuriuo metu atsakovas tikino, kad suteiks vaikui pavardę, tačiau galiausiai nustojo ieškove domėtis, jų tarpusavio santykiai pašlijo. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. B.. Vaiko gimimo dokumentuose tėvu nenurodytas joks asmuo, pavardė įrašyta pagal ieškovės pavardę. Atsakovas nors ir žinodamas apie vaiko gimimą, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, kad pripažinti tėvystę sūnui. Ieškovė supranta, kad vaikas augs, domėsis savo kilme, todėl nori, kad iki to momento moksliniais tyrimais būtų įrodyta atsakovo tėvystė jai gimusiam sūnui N., o taip pat, kad atsakovas vykdytų pareigas, kurias jam, kaip tėvui, numato įstatymai.
3. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinus M. P. tėvystę jai gimusiam sūnui N., nustatyti vaiko gyvenamoji vieta su ja, nes su atsakovu gyvena atskirai. Ją su sūnumi sieja artimas tarpusavio ryšys. Vaikas yra vos kelių mėnesių, jam reikalinga mamos priežiūra ir rūpestis, ko atsakovas negalėtų užtikrinti.
4. Ieškovė ieškiniu nurodė, kad auginti vienai sūnų yra tikrai nelengva. Be sūnaus N. augina dar du vaikus. Šiuo metu dėl vaiko priežiūros nedirba. Jos gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa, išmokos vaikams, kurias skiria valstybė. Mano, kad sugebės užtikrinti sūnui normalias gyvenimo sąlygas, jeigu iš atsakovo bus priteista ir išieškoma 100 Eur periodinių išmokų, indeksuojant jas LRV nustatyta tvarka. Šiuo vaiko gyvenimo laikotarpiu tokio dydžio sumos pakaks užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Kadangi atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nuo jo gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą prašo priteisti nuo vaiko gimimo dienos.
5. Ieškovė sutinka, kad tėvas, tai yra atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o vaikas turi teisę bendrauti su abiems tėvais, nepriklausomai ar tėvai gyvena kartu, ar atskirai. Paaiškino, kad nedraus tėvui bendrauti su sūnumi N., tik pageidauja, kad prieš atvykdamas aplankyti sūnaus atsakovas informuotų apie tai bent dvi dienas prieš susitikimą, kad galėtų aptarti susitikimo vietą, laiką, trukmę. Be to, pageidautų, kad atsakovas su vaiku bendrautų tik būdamas blaivus.
6. Atsakovas M. P. su ieškiniu sutinka pilnai. Jis pripažįsta vaikui tėvystę. Su kitais ieškinio reikalavimais taip pat sutinka. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Paaiškino, kad jis sutinka vaikui mokėti išlaikymą. Iki šiol prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nors vaiką matė. Pats jokių pajamų neturi, gyvena su motina, kuri jį išlaiko. Darbo biržoje neberegistruotas, nes nepateikė reikiamų dokumentų, iš naujo registruotis gali tik po pusės metų. Nurodė, kad turi dar tris vaikus, kuriems tėvystę pripažino, išlaikymo neteikia. Šis vaikas jau ketvirtas. Santuokos nėra sudaręs. Jokio turto neturi. Jis nori bendrauti su vaiku. Sutinka, kad bendravimas būtų nustatytas pagal tai kaip prašo ieškovė.
7. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė nurodė, kad skyriui S. B. šeima yra žinoma, ji įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeimai taikoma atvejo vadyba, vaikams buvo vertintas grėsmės lygis pagal iš Šiaulių AVPK gautą pranešimą, nustačius pirmą grėsmės lygį, taikoma atvejo vadyba ir šeimoje lankosi socialinis darbuotojas. Ieškovė su keturiais nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame name, tame pačiame name gyvena ir ieškovės tėvai, kurie šiuo metu išvykę dirbti į užsienį. Vaikui gyvenimo sąlygos sutarytos patenkinamai, namuose tvarkinga, vaikas prižiūrimas. Ieškovės pajamos: išmoka vaikams ir socialinė pašalpa. Ieškovė su atsakovu niekada bendro ūkio nevedė, M. P. prie vaiko išlaikymo niekada nėra prisidėjęs. Atsižvelgiant į esamą situaciją, į vaiko ir motinos tamprų ryšį sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kad geriausiai atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
8. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) motina S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas nenurodytas (b. l. 7).
9. Byloje buvo skirta DNR ekspertizės tačiau kaip nurodoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2019-03-27 rašte nurodoma, kad tyrimui 2019-03-27 atvyko ieškovė su vaiku, neatvyko atsakovas (b. l. 31) Atsakovas apie skirtą ekspertizę buvo informuotas, jam išsiųsta 2019 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria skirta DNR genominė ekspertizė. (siųsti dokumentai įteikti atsakovui pasirašytinai 2019-03-16) (b. l. 23-24, 27) Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad tarp jo ir ieškovės S. B. buvo lytinių santykių, tarp šalių nebeliko ginčo, kad atsakovas yra biologinis N. B. tėvas. Jis tėvystę N. B. pripažįsta. Ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo tėvystę yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.147 str. 1 d., 3.148 str.). Nustačius tėvystę N. B., atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, nepilnamečio vaiko N. B. vardas, pavardė ir kiti anketiniai duomenys paliktini nepakeisti.
10. Nustačius tėvystę, yra tenkintini ir ieškovės reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką.
11. Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Įvertintina tai, kad N. B. yra dar kūdikis, kuriam ypatingai reikalinga mamos globa ir rūpestis, kad vaikas nuo gimimo gyveno su motina, juos sieja artimas emocinis ryšys. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kas ieškovė sudariusi sąlygas vaiko augimui ir vystymuisi, šeimai teikiama pagalba, lankosi socialinė darbuotoja. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas vaiko nelanko, sūnus tėvo nepažįsta. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vaiko N. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. B. jos gyvenamojoje vietoje.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog sūnus turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Posėdžio metu nurodė, kad nedraus tėvui bendrauti su sūnumi, tačiau pageidauja, kad bendravimas vyktų tik atsakovui esant blaiviam, o apie atvykimą, jog ieškovė būtų informuota prieš dvi dienas. Atsakovas sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, N. B. dar tik kūdikis, todėl ieškovės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaiko ir tėvo bendravimo tvarka nustatytina tokia: vaikas su tėvu bendrauja be apribojimų, atsakovas apie numatomą susitikimą informuoja ieškovę, sūnaus motiną S. B., prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo, siekiant suderinti susitikimo laiką, vietą, trukmę, kad tai atitiktų vaiko interesus. Vaiko ir tėvo bendravimo metu, atsakovas, vaiko tėvas M. P., privalo būti blaivus. Vaikui yra tik septyni mėnesiai, todėl jis savo nuomonės išsakyti negali.
14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra pirmesni ir jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis.
15. Ieškovė nurodė, kad ji pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos, išmokų vaikui. Kaip nustatyta iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 180,52 Eur: 122 Eur socialinė pašalpa ir 58,52 Eur išmoka vaikui (b. l. 9), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškovė išmokų nuo 2017-12-01 iki 2018-11-30 negavo (b. l. 8). Duomenų apie nekilnojamąjį turtą byloje nepateikiama. Šiuo metu ieškovė nedirba, viena augina ir išlaiko sūnų, bei dar tris nepilnamečius vaikus. Byloje nėra žinių apie atsakovo turtinę padėtį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie atsakovo M. P. darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV matyti, kad atsakovas išmokų negauna. (b. l. 34) Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad niekur nedirba, išlaikomas mamos. Atsakovas turi dar tris išlaikytinius, tačiau išlaikymo jiems neteikia. Kas padėtų išlaikyti nepilnametį vaiką N. B. atsakovas nežino. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas, kaip vaiko tėvas, negali perkelti vaiko išlaikymo pareigos vien motinai, jis taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Sprendžiant dėl individualių vaiko poreikių ir atsižvelgiant į ieškovės išsakytus argumentus, į tai, kad atsakovas sutinka teikti išlaikymą vaikui, darytina išvada, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais ir, kad išlaikymą tolygiai turi teikti tiek tėvas, tiek motina, ieškovės prašomas 100,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra optimalus ir pagrįstas, kad patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Prašoma išlaikymo suma nėra didelė, atsakovas turi realią galimybę šią sumą mokėti.
16. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data ar teismo sprendimu, nustatančius tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, tėvai savo nepilnamečius vaikus privalo materialiai išlaikyti nuo vaiko gimimo dienos. CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė materialinį išlaikymą prašo priteisti nuo vaiko gimimo, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas bent minimaliai būtų skyręs lėšų vaiko išlaikymui, materialinis išlaikymas priteistinas nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. po 100,00 Eur kas mėnesį. Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti ir valdyti pavestina vaiko motinai S. B. (CK 3.185 str.).
17. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikta pažyma apie patirtas išlaidas 182 Eur sumoje (b. l. 5, 20). Iš atsakovo priteistinos valstybės turėtos priteistina valstybės patirtos advokato atstovavimo išlaidos 182 Eur sumoje ir žyminis mokestis (100,00 Eur už neturtinius reikalavimus ir 36,00 Eur už materialinį išlaikymą). (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus. Nepilnamečio vaiko N. B. vardą, pavardę ir kitus anketinius duomenis palikti nepakeistus.
Nustatyti N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. B. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šios sprendimo dalies vykdymas skubus.
Teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei S. B..
Priteisti iš M. P. 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 00 ct) teismo išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš M. P. 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.