- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-182-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-000038-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- L. M.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 12 MGL (451,92 eurų) dydžio bauda.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
L. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) teismui, adresu (duomenys neskelbtini), pateikė skundą, prašydamas pradėti baudžiamojo persekiojimo procesą (duomenys neskelbtini) teismo teisėjų R. B. ir A. Ž. atžvilgiu, melagingai įskųsdamas, kad teisėjai R. B. ir A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, t. y. suklastojo (duomenys neskelbtini) teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria L. M. buvo paskirta 1 000 litų bauda.
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, rėmėsi akivaizdžiai melagingais prokurorų, nukentėjusiųjų ir liudytojos teisėjo padėjėjos A. D. parodymais. Liudytoja pripažino, jog 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl teisėjo A. Ž. nušalinimo netenkinimo ir baudos skyrimo surašė ji, o ne teisėjas R. B.. Liudytoja A. D. negalėjo matyti nušalinimo pareiškimų, nes L. M. dokumentus padavė ne teisėjui, bet užregistravo ekspedicijoje, esančioje kitame pastate. Teisėjas R. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat klaidingai nurodė, jog matė ir skaitė teisėjo A. Ž. nušalinimo prašymus ir teismo pirmininko A. M. nutartį, nes 10 val. jis jau pirmininkavo kitame teismo posėdyje.
Teigia, jog nuo pat teismo proceso pradžios, kuris vyko ilgiau nei trejetą metų, teismas piktnaudžiavo procesu, vilkino jį, šališkai ir nelygiateisiškai traktavo pateiktus įrodymus, klastojo faktus. Teismas neteisėtai nepatenkino nei vieno kaltinamojo prašymo dėl įrodymų pateikimo, nesuteikė teisės į paskutinį žodį, o nuosprendį priėmė remdamasis teismo personalo atstovės suklastota nutartimi. Tai patvirtina aplinkybės, jog parengiamasis teismo procesas prasidėjo 9.30 val., dalyvių, asmens dokumentų patikrinimas, ginčai dėl atsakovės adv. V. L. atstovavimo sutarties ir apmokėtų sąskaitų neturėjimo užtruko apie 10 min. – iki 9.40 val., proceso dalyvių pareigų išaiškinimas truko 5 min. – iki 9.45 val., susipažinimas su byla, dalyvių prašymai, teismo nušalinimas – iki 9.55 val., teisėjo A. Ž. nušalinimo pareiškimo skaitymas – iki 9.58 val. Teisėjas A. Ž. iš teismo posėdžių salės išėjo 10.00 val., 10.05 val. atėjo pas A. D.. Taigi jis neturėjo fizinio kontakto su R. B.. Tai, kad nutartis yra suklastota iš dalies patvirtina ir prokuroro R. M. nutarimas, kuriame nurodyta, jog ekspertas nustatė, kad nutartis yra parašyta teisėjo A. Ž. kompiuteriu, pasirašyta identiška rašymo priemone, vienodu šriftu ir tekstu, kaip ir kitos A. Ž. nutartys. Be to, R. B. ir A. D. melagingai tvirtina, jog 2010 m. lapkričio 2 d. ir 2010 m. gruodžio 8 d. prašymai dėl A. Ž. nušalinimo buvo identiški. Todėl ieškovui nepagrįstai buvo paskirta 1 000 Lt bauda.
Nurodo, jog jis buvo nuteistas pagal BK 235 straipsnį, nors jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas melagingai teigė, kad L. M. slapstosi ir nevyksta į teismo posėdžius. Jis kelis teismo posėdžius praleido dėl ligos, tačiau pateikė teismui nustatytos formos pažymas. Vieną kartą į teismo posėdį neatvyko dėl sunkios finansinės padėties, apie tai teismą informavo telefonu. Teigia, jog teismas paskyrė brangią, net dvejus metus trukusią netikslingą ekspertizę. Dėl to labai pablogėjo L. M. sveikata. 2015 m. spalio 25 d. jį ištiko sunkus širdies infarktas ir klinikinė mirtis. Pažymi, jog teismas melagingai nurodė, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl privataus kaltinimo skundas buvo persiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu priimdama L. M. nepalankius sprendimus prisiėmė teismo funkcijas.
Teigia, kad buvo pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą ar dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes žala niekam, išskyrus patį kaltinamąjį, nebuvo padaryta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų asmenų elgesys, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.
Be to, teisme gautas apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar remiantis neteisėtais išgautais įrodymais, prokuratūra teisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-806/2016, kai pati prokuratūra neteisėtai prisiėmė teismo funkcijas ir nusavino privataus kaltinimo bylą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo L. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinis skundas nagrinėjamas paduoto skundo ribose, t. y. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
L. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2013 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė skundą, prašydamas pradėti baudžiamojo persekiojimo procesą (duomenys neskelbtini) teismo teisėjų R. B. ir A. Ž. atžvilgiu, melagingai įskųsdamas, kad teisėjai R. B. ir A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, t. y. suklastojo (duomenys neskelbtini) teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria L. M. buvo paskirta 1 000 litų bauda.
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (2010 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nuteistas už tai, kad teismui pateikė skundą, prašydamas pradėti baudžiamojo persekiojimo procesą, melagingai įskųsdamas, kad teisėjai padarė nusikalstamą veiką, suklastodami teismo nutartį.
Kad apeliantas pateikė melagingą skundą, kaltinamajam neinkriminuota, todėl dėl melagingo skundo pateikimo kolegija nepasisako, nes melagingo skundo pateikimas nuteistajam neinkriminuotas, inkriminuotas tik skundo pateikimas.
Apeliantas nuteistas už melagingą įskundimą, kad teisėjai padarė nusikalstamą veiką, suklastodami teismo nutartį.
Melagingo įskundimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, jog nusikaltimo, apie kurį jis informuoja valstybės institucijas, nėra buvę, taip pat jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią jam neabejotinai melagingą informaciją minėtos institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.
BK 235 straipsnyje numatytam nusikaltimui būtinas melagingas pranešimas. Apeliantas tyčia melagingai turėjo įskųsti teisėjus. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą nustatyta, kad apeliantas, nebūdamas teisininku, buvo ir yra įsitikinęs, kad nagrinėjant civilinę bylą, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl teisėjo A. Ž. nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir jam 1000 litų baudos paskyrimo, teisėjai suklastojo. Nuosekliai visuose skunduose nurodo, kad parengiamasis teismo procesas prasidėjo 9.30 val., dalyvių asmens dokumentų patikrinimas, ginčai dėl atsakovės adv. V. L. atstovavimo sutarties ir apmokėtų sąskaitų neturėjimo užtruko apie 10 min. – iki 9.40 val., proceso dalyvių pareigų išaiškinimas truko 5 min. – iki 9.45 val., susipažinimas su byla, dalyvių prašymai, teismo nušalinimas – iki 9.55 val., teisėjo A. Ž. nušalinimo pareiškimo skaitymas – iki 9.58 val. Teisėjas A. Ž. iš teismo posėdžių salės išėjo 10.00 val., 10.05 val. atėjo pas A. D.. Taigi jis neturėjo fizinio kontakto su R. B.. Tai, kad nutartis yra suklastota iš dalies patvirtina ir prokuroro R. M. nutarimas, kuriame nurodyta, jog ekspertas nustatė, kad nutartis yra parašyta teisėjo A. Ž. kompiuteriu, pasirašyta identiška rašymo priemone, vienodu šriftu ir tekstu, kaip ir kitos A. Ž. nutartys. Be to, R. B. ir A. D. melagingai tvirtina, jog 2010 m. lapkričio 2 d. ir 2010 m. gruodžio 8 d. prašymai dėl A. Ž. nušalinimo buvo identiški. Todėl ieškovui nepagrįstai buvo paskirta 1000 litų bauda. Apeliantas įsitikinęs, kad R. B. nagrinėjo kitas civilines bylas ir negalėjo priimti tokios nutarties, neturėjo laiko ir galimybių.
Dėl teisėjų veikų atlikti tyrimai ir priimti procesiniai sprendimai, kad jie nepadarė nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai sprendimai buvo skundžiami įstatymo nustatyta tvarka, tačiau priimtais procesiniais sprendimais apeliantas nepatenkintas, klaidingai tvirtina, kad jie padarė nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas sąžiningai klydo dėl pateikiamos informacijos, todėl baudžiamoji atsakomybė nekyla. Priešingai, nei teigiama nuosprendyje, L. M. neturėjo tyčios melagingai įskųsti teisėjus suklastojus jo atžvilgiu priimtą nutartį civilinėje byloje, o nesant subjektyviosios pusės nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Ikiteisminio tyrimo metu L. M. priimtuose procesiniuose dokumentuose ne kartą buvo išaiškinta, kad baudžiamąjį procesą teisėjų atžvilgiu, esant pagrindui, gali pradėti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gavęs Seimo sutikimą, todėl ir buvo kreiptasi į Generalinį prokurorą. Procesas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį pradėtas ne L. M. pradėtoje privataus kaltinimo byloje, o pagal teisėjų R. B. ir A. Ž. pareiškimą (t. 1, b. l. 5). Kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra įstatyminio pagrindo.
Teisėjų kolegijai nustačius, kad apeliantas nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, kiti apeliaciniame skunde keliami klausimai – dėl veikos mažareikšmiškumo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, dėl didelio susijaudinimo padarant šias veikas – nenagrinėjami.
Dėl išdėstyto, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, kuriuo L. M. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 12 MGL (451,92 eurų) dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
L. M. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų priteisimo netenkinti.