- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 2-554-550/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Kondratjevas
- Pareiškėjas
- J. Š., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š. ir A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jie tėvo J. Š. įkalinimo metu nuo 1951-03-23 iki 1955-01-27 negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir privalėjo slapstytis, kad išvengtų tremties. Pareiškime nurodė, kad jų tėvas J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. (byloje (duomenys neskelbtini) m.), miręs 1975-03-04, nuo 1951-03-23 iki 1955-01-27 buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VSM kariuomenės karinio tribunolo 1951-07-25 nusprendžiu pagal RTFSR BK 17 ir 58¹ā straipsnius nuteistas 25 metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje, penkeriems metams apribojant pilietines teises, numatytas RTFSR BK 31 str. a, b, c punktuose, konfiskuojant visą turtą. Laisvės atėmimo vietoje tėvas išbuvo nuo 1951-03-23 iki 1955-01-27. Jie gerai pamena, kad jų šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini) r. (tuo metu - (duomenys neskelbtini) r.) prie pat (duomenys neskelbtini) miško, vienkiemyje nuo 1947 metų pas juos ateidavo Lietuvos partizanai, kuriuos tėvai rėmė maistu, rūbais, avalyne. 1951-03-23, kai nuteisė ir įkalino jų tėvą, šeimai prasidėjo sunkumai: į namus (duomenys neskelbtini), atvyko kolūkio pirmininkas su atstovu iš (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jie yra pašalinti iš kolūkio bei atimamas turėtas pasodybinis 60 arų sklypas su ganykla gyvuliams ganyti, taip pat dviejų dienų laikotarpyje liepė išsikraustyti iš namų, nes, priešingu atveju, pagrasinta juos ištremti iš Lietuvos. Tada jiems su mama V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., teko slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, glaustis pas žmones. Dėl tokio gyvenimo jie negalėjo nuolat lankyti mokyklos. 1952 m. jų šeimą priglaudė (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas J., kuris buvo lojalus tarybų valdžiai ir pažadėjo juos apginti nuo galimo ištrėmimo. Tik 1953 metais, po Stalino mirties praėjus dviem ar trim mėnesiams, jie su mama galėjo grįžti gyventi į gimtą kaimą. Jie apsigyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ištremto V. namuose, vėl buvo priimti į kolūkio narius, gavo pasodybinį sklypą ir ganyklą. Tik tėvui grįžus iš laisvės atėmimo vietos vėl apsigyveno savuose namuose. Nurodė, kad jie su prašymu dėl nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens-tremtinio teisinio statuso suteikimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, tačiau buvo informuoti, kad teisme turi įrodyti, jog tėvo J. Š. įkalinimo metu negalėjo gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatytinas nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusiųjų asmenų-tremtinių teisinio statuso gavimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, civilinę bylą nagrinėti VSDFV Kauno skyriui ir jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 20-21).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs, bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 22).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjai J. Š. ir A. Š. bei jų atstovė palaikė pareiškime išdėstytą reikalavimą ir prašė pareiškimą tenkinti. J. Š. papildomai paaiškino, kad pradžioje slapstėsi pas mamos gimines: mamos brolį A. M., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r., vėliau pas mamos seserį S. P., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., pas mamos pusseseres (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat pas tolimus gimines O. K. k. Kadangi žmonės bijojo ilgą juos laikyti savo namuose, kad patys nenukentėtų, pas giminaičius išbūdavo neilgai. Kažkur po pusmečio, apie 1952 m. pradžioje, žiemą, slapstėsi pas tolimus tėčio giminaičius (duomenys neskelbtini) kaime, konkrečiai pas J.. Pas J. apsigyveno, kadangi jis buvo lojalus tarybų valdžiai, nes du jo sūnūs žuvo nuo partizanų ir jis žadėjo jiems padėti. Gyvenamąją vietą nuolat keitė bijodami ištrėmimo ir ta jų baimė buvo visiškai pagrįsta, nes toje pačioje byloje nuteisto S. J. šeima buvo ištremta. Jų giminaičių būdavo klausinėjama apie jų buvimo vietą. Nuo 1952 m., kai pasigyveno pas J., gyveno laisviau, tuo metu pradėjo eiti kalbos, kad trėmimų nebebus. Pas J. gyveno iki 1953 metų. Tais metais kolūkį „Kelias“ sujungė su „Draugo“ kolūkiu. Pastarojo kolūkio pirmininkas 1953 metų vasarą priėmė juos į „Draugo“ kolūkį ir leido sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kaimą, tik ne į savo namus, nes pats kolūkio pirmininkas bijojo. Jie gyveno V. sodyboje. A. Š. papildomai paaiškino, kad po tėvo suėmimo ne visada būdavo su mama, nes bijojo, kad jį, kaip vyresnį sūnų, pirmiausia paims. Pradžioje jis buvo su mama ir broliu, vėliau būdavo atskirai, glaudėsi pas K. Šiauliuose. 1952 m. antroje pusėje įsidarbino Šiaulių transporto kontoroje. Darbovietei anketinius duomenis perdavus kariniam komisariatui, jis 1952 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo paimtas į kariuomenę. Ar kariniam komisariatui buvo žinoma apie jo tėvo nuteisimą, jam nėra žinoma. Tarnavo iki 1955 m. gruodžio mėn., grįžus į kariuomenę jau buvo grįžęs tėvukas, tuo metu šeima gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, V. name. Dėl slapstymosi nutrūko jo mokslai politechnikume, dėl tėvo suėmimo jie neteko namų, nuolatinės gyvenamosios vietos.
Suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuoti tinkamai. Kadangi suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, suinteresuotų asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Gimimo liudijimų kopijos (b. l. 9, 16) patvirtina, kad pareiškėjų J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. (J.) Š. ir V. Š. (M.). J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14), V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 pažymėjimas Nr. 8P-90 patvirtina, kad pareiškėjų tėvas J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VSM kariuomenės karinio tribunolo 1951-07-25 nuosprendžiu pagal RTFRS BK 17 ir 581a straipsnius nuteistas 25 metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje, 5 metams apribojant pilietines teises, nustatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, b ir c punktuose, konfiskuojant visą turtą. Laisvės atėmimo vietose Lietuvoje, Komijos ATSR ir Krasnojarsko krašte buvo nuo 1951-03-23 iki 1955-01-27 (b. l. 6). Pareiškėjai J. ir A. Š. tėvo J. Š. įkalinimo momentu (1951-03-23) buvo nepilnamečiai. Pateikta (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1949-1951 metų ūkinės knygos ištraukos kopija (b. l. 40) patvirtina pareiškėjų paaiškinimus apie tai, kad 1951 metais sulaikius pareiškėjų tėvą J. Š., pareiškėjų motina V. Š. buvo išmesta iš kolūkio „Tarybinis kelias“. Liudytojas J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, kad yra kilęs to paties kaimo kaip ir pareiškėjai, t.y. (duomenys neskelbtini). Kai 1951 metais areštavo pareiškėjų tėvą ir dar du kaimynus, pareiškėjų šeimai buvo liepta išsikraustyti, jų visas turtas buvo nacionalizuotas, o šeimos nariai pašalinti iš kolūkio. Pareiškėjai, bijodami, kad jų neištremtų, slapstėsi, buvo pas J. Ž. kaime, vėliau gyveno V. sodyboje. J. apie du metus nelankė mokyklos. J. Š. grįžus iš laisvės atėmimo vietos, šeima grįžo gyventi į savus namus. Pareiškėjų šeimai buvo kilusi reali tremties grėsmė, nes kartu sulaikyto J. šeimą ištrėmė. Liudytojas P. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, kad dirbo kolūkyje, buvo apgyvendintas pareiškėjų namuose (duomenys neskelbtini) kaime, pareiškėjų tėvas J. Š. buvo kolūkio pirmininkas. Areštavus pareiškėjų tėvą, šeimai buvo liepta išsikelti, Š. buvo pašalinta iš kolūkio. Tuo metu iš kolūkio pašalinti asmenys dažniausiai būdavo ištremiami. Kur jie slapstėsi iš pradžių, jam nėra žinoma, tačiau po gero pusmečio pareiškėjų šeima apsigyveno pas J. Ž. kaime, kuriame tuo metu ir jis gyveno. Sujungus kolūkius, šeima grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, bet gyventi į savo namus nebuvo leista grįžti.
Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įstatymo 4 dalis konstatuoja, kad tik tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinis statusas. Įstatymas reikalauja, kad, siekiant nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinio statuso, turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) nepilnamečio asmens bent vienas iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir 2) šeima tuo metu negalėjo toliau legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.
Teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad esminės reikšmės bylai turinčios aplinkybės, t. y. jog pareiškėjai J. Š. ir A. Š. tėvo J. Š. įkalinimo metu nuo 1951-03-23, t. y. būdami nepilnamečiais, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nes, pagrįstai bijodami ištrėmimo ar kitų represijų, buvo priversti slapstytis ir nuolat keisti savo buvimo vietą, yra įrodytos. Nors pareiškėjai pareiškimu prašė nustatyti, kad jie negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) k. ir slapstėsi iki 1955-01-27, tačiau kaip matyti iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo J. Š. paaiškinimų teismo posėdžio metu, po Stalino mirties, 1953 metų vasarą, sujungus kolūkius, kolūkio „Draugas“ pirmininkas motiną priėmė į kolūkio narius ir leido grįžti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tai, jog sujungus kolūkius šeima grįžo gyventi į ankstesnę savo gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimą, parodė ir liudytojas P. N.. Ta aplinkybė, jog į savo namus (duomenys neskelbtini) kaime šeima grįžo gyventi tik po to, kai pareiškėjų tėvas J. Š. grįžo iš įkalinimo vietos, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai nuo 1953 m. vasaros (kuomet pareiškėjų motina buvo priimta į kolūkį ir leista grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą) iki 1955-01-27 negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k.. Todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai J. Š. ir A. Š. tėvo J. Š. įkalinimo metu nuo 1951-03-23 iki 1953 metų vasaros buvo priversti slapstytis ir negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. (Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., CPK 444 str. 1 d. 9 p.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu.
Iš pareiškėjų valstybei priteistina po 12,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 442-443 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo J. Š. įkalinimo metu nuo 1951-03-23 iki 1953 metų vasaros negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k..
Priteisti iš pareiškėjų J. Š. ir A. Š. po 12,98 Lt (dvylika litų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.