- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1793-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14072-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas skundas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - AB SEB bankas, antstolis I. G..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. M. skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) atšaukti nuo 2016-04-06 iki 2016-05-06 vystančias pareiškėjos turto - 0,0714 ha ploto žemės sklypo ir 218,69 kv. m ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes Nr. 119715; 2) nustatyti pirmiau nurodyto pareiškėjos turto, kaip dviejų atskirų butų, rinkos vertę, pateikti pareiškėjai turto rinkos vertės nustatymo visą informaciją, nustatyti nuo šių pilnų aktų pareiškėjai pateikimo dienos tris dienas motyvuotiems pareiškėjos prieštaravimams pateikti bei sudaryti pareiškėjai galimybes pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti; 3) vadovaujantis CK 4.194 str., suteikti galimybę pareiškėjai nustatyti jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę įkeistą turtą parduodant tokia pareiškėjos nurodyta tvarka – pirmąja eile pardavinėti vieną gyvenamojo namo butą su jam priklausančia žemės sklypo dalimi ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankamai lėšų pareiškėjos skoloms padengti, antrąja eile pardavinėti kitą gyvenamojo namo butą su jam priklausančia žemės sklypo dalimi.
Pareiškėja skunde nurodė, jog išieškotojo – hipotekos kreditoriaus AB SEB banko, naudai buvo įkeistas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas. Antstolis, turėdamas teismo eksperto informaciją apie tai, kad gyvenamąjį namą galima pardavinėti kaip du atskirus butus, privalėjo skelbti būtent dviejų butų su jiems priklausančia žemės sklypo dalimi kaip atskirų objektų varžytynes. Pardavinėjant pareiškėjos turtą kaip du atskirus butus, iš pareiškėjos iškart nebūtų atimtas gyvenamasis būstas, jos nuolatinės gyvenamoji vieta, o išieškojimas, kaip tai įtvirtinta CPK 664 str., būtų teisėtai paskutiniąja eile nukreipiamas į gyvenamąjį būstą. Tačiau antstolis, paskelbęs gyvenamojo namo su žemės sklypu varžytynes, pažeidė CK 4.194 str. 1 d. reikalavimą, nes pareiškėja neteko galimybės nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eilę.
Antstolis I. G. 2016-04-20 patvarkymu atsisakė tenkinti A. M. skundą. Patvarkyme nurodė, jog žemės sklypas ir gyvenamasis namas sudaro vieną turtinį vienetą. Skolininkė nėra atlikusi teisinės turto padalinimo į du butus registracijos, naudojimosi tvarka minėtam turtui nėra nustatyta. Įkeistas turtas neatitinka jungtinės hipotekos sąlygų. Skola su vykdymo išlaidomis yra 276 664,02 Eur, o įkeisto turto vertė – 246 000 Eur (padalinto į du butus). Todėl nei viso įkeisto turto, nei sąlyginai padalinto į du butus, nepakanka skolai išieškoti. Turto realizavimas pradėtas vadovaujantis didesne, t.y. 246 000 Eur, verte, todėl buvo maksimaliai užtikrinti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesai.
Atsiliepimas
AB SEB bankas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja, siekdama užtikrinti savo prievolių įvykdymą, pati pasirinko, ką įkeisti kreditoriui, t. y. ji įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei jame esantį gyvenamąjį namą. Pagal CPK 664 str. 1 d. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, šiuo atveju skola ir yra išieškoma būtent iš hipoteka užtikrinto turto. Sutartinės hipotekos lakšte apie įkeistą daiktą nurodyta, kad įkeičiamas yra pastatas – vienbutis gyvenamasis namas. Tas pats pasakyta ir apie žemės sklypą: įkeistas vienas sklypas. Taigi nei namas, nei žemės sklypas nėra padalinti ar atidalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjos turto rinkos vertė buvo nustatoma kelis kartus, be kita ko, ir kaip dviejų atskirų butų, o 2016-01-26 patvarkymu antstolis I. G. informavo, jog su ekspertizės aktu galima susipažinti antstolių kontoroje, vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl pakartotinės ekspertizės išvados. Antstolio patvarkymus pareiškėja gavo, taigi buvo informuota apie galimybę susipažinti su ekspertizės aktu, teikti prieštaravimus, siūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, tačiau tokiomis galimybėmis nepasinaudojo. Nei žemės sklypas, nei gyvenamasis namas nėra padalinti į atskirus butus ir atitinkamai į atskirus žemės sklypus, duomenų, jog iš jų yra suformuoti atskiri nekilnojamieji daiktai, nėra, todėl teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo pagal jos pasirinktą pardavimo eilę pardavinėti nekilnojamųjų daiktų dalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. M. prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad antstolis, vadovaudamasis teismo eksperto išvada, pripažino, kad pareiškėjos gyvenamasis namas su žemės sklypu gali būti pardavinėjamas kaip du atskiri butai su jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Tam, kad pareiškėjos turto pardavimas vykdymo procese būtų efektyvesnis ir pelningesnis, antstolis privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad iš pareiškėjos turto pardavimo būtų gauta daugiau lėšų ir kuo didesne apimtimi pasidengtų išieškotojo reikalavimai. Vienas iš tokių veiksmų galėjo būti paklausimas pareiškėjai dėl galimo turto padalinimo, informuojant, jog tokiu atveju turto pardavimas būtų pelningesnis. Ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis I. G. pareiškėjos turtą, kaip kompleksą, padavinėjo pagrįstai, net turėdamas informacijos apie realią galimybę turtą pardavinėti kaip du atskirus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. G. prašo netenkinti pareiškėjos A. M. atskirojo skundo. Nurodo, kad teismas išsamiai motyvavo nutartį, tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei antstolio veiksmų teisėtumą. Hipoteka įkeistas turtas parduodamas pirmiausiai, neskirstant jo į atskiras turto rūšis. Visas ginčo turtas (žemės sklypas su namu) yra įkeistas išieškotojui hipoteka, tai nėra pagrindo ir teigti, kad pareiškėjos nurodoma turto pardavimo eilės tvarka yra privaloma antstoliui vykdyti. Nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių yra kraštutinė priemonė išieškotojo (hipotekinio kreditoriaus) interesams tenkinti. Pareiškėja, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis kitą priemonių iki vykdomojo proceso ir nelaukti iki jos turtas bus parduodamas varžytynėse. Pareiškėja, būdama aktyvi ir rūpestinga, galėjo atlikti teisinę turto padalinimo į du butus registraciją, surasti ir pasiūlyti savo pirkėją į namo dalį ar visą už didesnę kainą, tačiau pareiškėja vykdymo procese dalyvauja tik aktyviai teikdama skundus bei prašymus teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokiais savo veiksmais vilkindama procesą bei taip pažeidžia, kitos proceso šalies – išieškotojo, teisę į koncentruotą, ekonomišką ir greitą procesą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad sutartinės hipotekos lakšte apie įkeistą daiktą nurodyta, kad įkeičiamas daiktas yra pastatas - vienbutis gyvenamasis namas, tas pats pasakyta ir apie žemės sklypą: įkeistas vienas sklypas, taigi, nei namas, nei žemės sklypas nėra padalinti ar atidalinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Esminis apeliantės atskirojo skundo argumentas yra tas, kad tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas, jos nuomone, nesiėmė pakankamų priemonių jos teisėms apginti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais, kadangi savo pačios teisėmis ir interesais visų pirma turi rūpintis pati pareiškėja. Pareiškėja, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis priemonių, kartu ir veiksmų dėl jos turto padalijimo, ir nelaukti iki jos turtas bus parduodamas varžytynėse. Pareiškėja, būdama aktyvi ir rūpestinga, galėjo atlikti teisinę turto padalinimo į du butus registraciją, surasti ir pasiūlyti savo pirkėją į namo dalį ar visą namą už didesnę kainą. Tačiau šiuo atveju, kaip tvirtina vykdomosios bylos duomenys, turtas padalintas nebuvo, varžytynių objektas – namas, įregistruotas ir įkeistas bankui kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, taip pat ir žemės sklypas įregistruotas ir įkeistas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, jie nėra padalinti ar atidalinti, ir nei antstolis, nei teismas įstatymo nėra įpareigoti imtis už pareiškėją iniciatyvos įgyvendinti nekilnojamojo turto padalijimo projektą. Kaip tvirtina vykdomosios bylos duomenys, skelbiant tiek pirmąsias, tiek antrąsias ginčo turto pardavimo varžytynes, pradinė turto pardavimo vertė kaina buvo nustatyta, atsižvelgus į aukštesnę nustatytą turto vertę, t. y. 246 000 Eur, kurią ekspertas nustatė atsižvelgiant į pateiktą namo padalinimo į du butus projektą. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad antstolis nesiėmė veiksmų, kad iš pareiškėjos turto pardavimo būtų gauta daugiau lėšų ir kuo didesne apimtimi pasidengtų išieškotojo reikalavimai.
Remdamasis tuo, kas išdėstytas, teismas sprendžia, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Iš esmės apeliantė atskirajame skunde apsiribojo abstrakčiais argumentais, kurie nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.