Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-578-899/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-07
Bylos Nr.
1-578-899/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04981-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
A. K., H. K.
Nukentėjusysis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-578-899/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04981-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.6.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARD2025 m. kovo 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant prokurorui S. D.,kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui A. K.,kaltinamajam H. K., jo gynėjui advokatui A. Š.,nukentėjusiajam D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje;

H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-07-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281? str. 1 d. galutine 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, baudą sumokėjo 2023-06-30; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-08-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2023-06-12 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir H. K. 2025-02-08 apie 00.40 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusįjį D. K., o būtent: H. K. sugriebė nukentėjusiajam D. K. viena perlenkta ranka per alkūnę už kaklo, o kita ranka trenkė kumščiu po vieną kartą į galvos, veido sritis ir per sprandą, po ko, nukentėjusiajam D. K. bandant pabėgti, tuomet A. K., sugriebdamas už gobtuvo, jį sulaikė ir spyrė vieną kartą keliu į pilvo sritį, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairio užausio srityje, odos nubrozdinimą kairiame momenyje, nubrozdinimą apatinės lūpos raudonio-gleivinės srityje.

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko vasario 8 dieną. Su D. K. buvo klasiokai. Ankščiau jis buvo pas juos atvažiavęs su draugais, kilo nesusipratimas, paskui su H. nuvažiavo pas jį. Nereikšmingi pykčiai buvo. Nuvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini), vidurnaktį. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) pavalgyti į (duomenys neskelbtini), susirašė ir sutarė susitikti. Susitiko (duomenys neskelbtini). Pradėjo kalbėti, gavosi nesusipratimas ir susimušė. Jis ir H. buvo blaivūs. Buvo kitų asmenų, kurie matė konfliktą, bet jie sėdėjo mašinoje. Tai (duomenys neskelbtini) vairuotojas, bet nežino jo vardo ir pavardės. Pagavo nukentėjusiajam už gobtuvo ir spyrė iš kelio jam į pilvo sritį. H. laikė už kaklo ir sudavė per galvą. Pripažįsta, kad nuo jų veiksmų jam kilo pasekmės, kurias nurodė prokuroras kaltinime. Nuo jo veiksmų jam galėjo skaudėti. Atsiprašo nukentėjusiojo. Gailisi dėl savo elgesio. Gavo pamoką ir dabar supranta, kad konfliktą galima buvo išspręsti kitaip. Nėra teistas ir norėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Yra dirbantis, mėnesinės pajamos siekia 800 eurų. Sudėtinga būtų sumokėti įmoką, bet gal galėtų įmoką sumokėti per metus. Sutinka atlikti nemokamus darbus. Dėl nemokamų darbų atlikimo galėtų susitarti su darbdaviu ir susiderinti laiką.

Kaltinamasis H. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iki įvykio D. K. pažinojo, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. Iki įvykio nelabai bendraudavo. Iki įvykio buvo konfliktas, nes jis su draugu atvažiavo į namus ieškoti pusbrolio. Tai buvo daugiau nei prieš mėnesį. Po mėnesio sugalvojo susitikti, bet sumušti jo neplanavo. Atvažiavo naktį į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo jis, A. ir (duomenys neskelbtini) vairuotojas - jo pusbrolis. Kalbėjo, rūkė, susipyko ir susimušė. Sutinka, kad sugriebė D. K. viena perlenkta ranka per alkūnę už kaklo, o kita ranka trenkė kumščiu į galvos, veido sritis ir per sprandą. A. K. griebė už gobtuvo ir spyrė iš kelio į pilvą. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltos tokios pasekmės, kokias nurodė prokuroras, nukentėjusiajam sukėlė skausmą. Sutiktų, kad būtų skirtos pareigos ir atidėtas bausmės vykdymas. Yra nevedęs, bet turi dvynukus, sugyventinė augina vaikus, laikosi sunkvežimio teises ir galės pradėti dirbti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes A. K. ir H. K. nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjai ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, A. K. ir H. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2025-02-08 D. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame D. K. nurodė, jog 2025-02-08 apie 00.40 val. daugiabučio namo kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstami asmenys - H. K. ir A. K. trenkė nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį ir į pilvą, dėl ko patyrė sukeltą fizinį skausmą. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Prašo surasti ir nubausti asmenis įstatymo nustatyta tvarka už jam sukeltą fizinį skausmą. Apklaustas kaip liudytojas D. K. parodė, kad 2025-02-08 apie 00.40 val. išėjo iš daugiabučio laiptinės į kiemą parūkyti, prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), buvo vienas, aplink kitų asmenų nebuvo. Jam bebūnant lauke į jo gyvenamojo daugiabučio kiemą įvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, tikslesnių duomenų nepamena, kuriame sėdėjo 4 vyriškiai, iš kurių 2 iš minėto automobilio išlipo. Minėti du vyriškiai, kurie išlipo iš automobilio, buvo akivaizdžiai neblaivūs ir jie jam pažįstami, tai H. K. ir A. K., kadangi buvo iš vienos mokyklos, kiti 2 kurie pasiliko automobilyje, jų nepažįsta. Šiems išlipus iš minėto automobilio priėjo prie jo ir A. jam pasakė ,,Tai ką, prisišnekėjai“, jis jiems nieko neatsakė ir tuomet H. staigiai sugriebė jam už kaklo, trenkė kumščiu į galvos ir veido sritį ir tuo pat metu A. trenkė iš savo kelėno į pilvo sritį, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Kiek tiksliai buvo smūgiuota, negali prisiminti, tačiau pamena, kad į galvos ir veido sritį buvo suduota ne mažiau 3 kartus, o į pilvą 1 kartą. Po smūgių vyriškiai įsėdo į minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) ir pasišalino, kur - nematė. Tuomet jis nubėgo į laiptinę ir parbėgo į namus. Grįžęs namo, iškart ėjo miegoti, medikų pagalbos nesikvietė. Atsikėlęs ryte kitą dieną nusprendė pats kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą. Išsikvietus policiją ir atvykus pareigūnams, buvo iškviesti medikai, kurie jį apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą skubios pagalbos suteikimui jo nesivežė, kadangi po sumušimo praėjo nemažas laiko tarpas ir pavojaus gyvybei nėra. Patirtą skausmą skalėje nuo 1-10 galėtų įvardinti kaip patirtą 6 balais. Ar kas galėjo matyti, kai jį mušė, nežino, nematė. Dėl ko jį sumušė, tiksliai negali pasakyti, tačiau mano, kad jie jį prisimena iš senesnių laikų, norėjo prisikabinti. Dar prieš išeinant į lauką, apie 00.20 val. buvo gavęs skambutį iš H. per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ir jam atsiliepus, šis siūlė išeiti į lauką, parūkyti, susitaikyti, tačiau jis atsakė, kad nenori ir nesitikėjo, kad ta kompanija galėtų atvažiuoti prie jo namų, todėl visiškai nesitikėdamas išėjo į kiemą parūkyti ir jų nelaukė. Mano, kad toks jų pasirodymas ir jo sumušimas yra bandymas prisikabinti ir galbūt dėl to, kad buvo atvažiavęs pas pusbrolį ir su juo bendrauja, nes ir jie bendrauja su jo pusbroliu, o jie juk negali būti vienoje kompanijoje. Prašo surasti ir nubausti asmenis įstatymo nustatyta tvarka už jam sukeltą fizinį skausmą (b. l. 9-17);

- 2025-02-08 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos – daugiabučio namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų neregima. Apžiūros metu fotografuota, nefilmuota, niekas nepaimta (b. l. 18-23);

- 2025-02-17 BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, iš kurios matyti, kad 2025-02-08 10.22 val. gautas pranešėjo D. K. pranešimas, jog vakar apie 24 val. kieme jo pažįstamas H. K. kumščiu trenkė į veidą, į kaklą. Pranešėjas GMP atsisakė. Užpuolikas pasišalinęs. Pareigūnų lauks prie nurodyto namo, kieme (b. l. 31-32);

- 2025-02-19 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Apžiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad į įvykio vietą, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Namo kieme pasitinka vyras, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai D. K.. Vyras sako, kad nori pareiškimą parašyti. Pareigūnė klausia, kas nutiko, D. K. rodo kieme vietą prie (duomenys neskelbtini) namo ir sako „va čia toj vietoj, tik išėjau parūkyti, atvažiavo tokie buvę draugai ir sumušo ir pradėjo grasint, sakė, jeigu dar pasirodyčiau mieste, pakas“. Pareigūnė klausia, ar šią naktį, D. K. sako „aha“. Pareigūnė klausia, ar į gydymo įstaigą nesikreipė, D. K. sako „ne, tik lūpa sutino ir kaklą biškį“. Pareigūnė pataria D. K. vykti pasirodyti į priėmimo skyrių, po to į policijos komisariatą rašyt pareiškimą. Pareigūnė klausia, ar žino kas jį sumušė, D. K. sako „taip, A. K. ir H. K.“. D. K. pradėjo bėgt, į laiptinę įbėgo, sugriebė jį už gobtuvo ir iš kelio gavo į pilvą, du mašinoj sėdėjo, kurių nepažįsta, ir tie du, kurie sumušė. Pareigūnė užsirašo sumušusių asmenų duomenis, sako, kad atvažiavo su (duomenys neskelbtini), už ką jį sumušė, nežino. Pareigūnė klausia, kur jam sudavė, ką D. K. rodo, nesimato, kamera nukreipta į gatvę, jis sako „į veidą pataikė čia, čia buvo pataikę į smegenis, daugiau kaklą užsuko“. Pareigūnė kviečia GMP ekipažą. Pareigūnė fotografuoja įvykio vietą. Pareigūnė klausia, ar iš niekur nebėgo kraujas, D. K. sako, kad buvo, tik nesuprato, iš kur bėgo - ar iš lūpos, ar iš nosies. Pareigūnė alkoholio kiekio matuokliu tikrina D. K. blaivumą, vyras blaivus. Įrašo trukmė 08:39. Apžiūrint failą „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad įraše fiksuojama tas pats, kaip pirmame faile, tik filmuojama kito pareigūno kūno kamera, todėl jis peržiūrimas ir detaliai neaprašomas. Įrašo trukmė 03:18 (b. l. 33-35);

- 2025-02-19 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, jog D. K. praneša dėl sumušimo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), kieme rūkė ir kažkur apie 24 val. sukonfliktavo su pažįstamu asmeniu H. K., kuris pranešėjui trenkė kumščiu ir praskėlė lūpą, sužeidė kaklą. Smurtautojas pasišalinęs, kieme laukia atvykstant pareigūnų, greitosios pagalbos nereikia (b. l. 36-38);

- 2025-02-08 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2025-02-08 apžiūrėtas nežinomo amžiaus vyras, kuris yra sąmoningas, kvėpuoja, greitoji pagalba atvyko gavusi pranešimą dėl sumušimo, sumuštos galvos. Pacientas teigia, kad apie 24 val. nakties buvo sumuštas, matosi ištinusi lūpa, skundžiasi kaklo skausmu kairiame šone palpuojant, judinant, neurologinės simptomatikos nėra, neatitinka nei vieno skubios pagalbos kriterijaus, rekomenduota kreiptis į skubios pagalbos kabinetą. Preliminari diagnozė - galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (b. l. 41-42);

- 2025-02-08 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota D. K. kūno apžiūra. Apžiūrėjus pilvo sritį, matomas per visą pilvą esantis horizontalus įbrėžimas. Apžiūrėjus veido sritį, ant lūpų ir nosies matomas paraudimas. Apžiūrėjus pakaušį, prie kairiosios ausies matoma hematoma (b. l. 43-50);

- 2025-02-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. K. nustatyta: poodinė kraujosruva kairio užausio srityje; odos nubrozdinimas kairiame momenyje; nubrozdinimas apatinės lūpos raudonio-gleivinės srityje. Neatmetama galimybė, kad D. K. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku. D. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 3 trauminių poveikių metu. Tiksliai pasisakyti su kokiais konkrečiai kietais bukais daiktais kontaktuojant padaryti sužalojimai nėra galimybės, kadangi individualios žalojančių daiktų savybės sužalojimuose neužsifiksavo. D. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. D. K. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, D. K. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui iš stovimos padėties vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais, tiek ir į pastaruosius atsitrenkiant. Duomenų, nurodančių, kad buvo tirtas D. K. kraujo mėginys etilo alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymui, tyrimui nepateikta (b. l. 55-56);

- 2025-02-13 nukentėjusysis D. K., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad jau, kaip minėjo savo pareiškime, 2025-02-08 apie 00.40 val. jam rūkant prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą įvažiavo juodos spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobilis, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilyje buvo keturi asmenys. Iš vairuotojo keleivio pusės išlipo H. K., o A. K. išlipo iš galo dešinės pusės. Jie abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Kiti asmenys iš automobilio išlipę nebuvo, jų jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Tik išlipus A. ir H. iš automobilio, A. priėjo prie jo ir pasakė ,,Tai ką, prisišnekėjai?“, jis jiems nieko neatsakė, nes nesuprato, apie ką jis čia kalba. Anksčiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo, jie nekonfliktavo, nes paprasčiausiai nebendravo nuo mokyklos laikų. Po A. žodžių H. staigiai sugriebė jam už kaklo, tai yra apkabino ranka, sulenkdamas per alkūnę ir kita trenkė kumščiu po vieną kartą į galvą, į sprandą ir į veido sritį. Jis bandė bėgti, bet jį A. pagavo už gobtuvo ir keliu spyrė į pilvo sritį, tokiais veiksmais jie jam sukėlė fizinį skausmą. Daugiau jie jam smūgių nesudavė, nieko nesakę, sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis nubėgo į namus. Tuo metu medikų nekvietė. Pareiškimą parašė kitą dieną, nes pasijuto blogai, buvo dideli galvos skausmai, kadangi perskėlė lūpą, tai ją griaužė ir skaudėjo, dėl to negalėjo normaliai maitintis. Jis tada išsikvietė policiją, kurie atvykę jam iškvietė GMP. Atvykus GMP, medikai jį apžiūrėjo, bet į gydymo įstaigą nevežė. Kaip jau minėjo, prieš išeinant į lauką, per susirašinėjimo programą „(duomenys neskelbtini)“ jam paskambino H. ir pasiūlė išlįsti į lauką parūkyti ir susitaikyti. Maždaug prieš tris metus, prieš išvykstant jam į (duomenys neskelbtini), jie buvo apsižodžiavę, dėl ko, nepamena. Jis atsakė jam, kad nenori ir niekur neis. Kiek jis žino, H. ir A. nežinojo, kur jis gyvena, tai nieko nepagalvojęs maždaug po 20 minučių išėjo į kiemą parūkyti. Kai jie atvyko, tada pagalvojo, kad jiems jo gyvenamąją vietą galėjo pasakyti jo pusbrolis E. K., kadangi jie visi yra iš (duomenys neskelbtini) ir tarpusavyje bendrauja. Kaip minėjo, tiksliai negali pasakyti, kodėl jie jį sumušė, gal tiesiog jiems nepatinka, kad jis bendrauja su savo pusbroliu, bet tai tik jo nuomonė. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau šiai dienai jis dar neapsisprendęs dėl sumos, ją pareikš vėliau arba teisme. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 57-60).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. abiejų kaltinamųjų visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai apie A. K. ir H. K. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, BIRT ataskaitų žiūryklėje pateikti duomenys, kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų bei Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra, asmens apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti D. K. padaryti sužalojimai, bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. K. ir H. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025-02-08 apie 00.40 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudami sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą D. K.. Kaltinamieji, atlikdami smurtinius veiksmus D. K. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių savo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų A. K. ir H. K. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį D. K. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas H. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.

H. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 2 kartus, tame tarpe – už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (b. l. 124-143). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo H. K. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, jis BK 27 straipsnio (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) prasme pripažintinas recidyvistu, kadangi, kaip jau minėta, nusikalto būdamas jau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe - ir už smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 144-147), nedirbantis (b. l. 148-149), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 150). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus H. K., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę, jos trukmę, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:2), kitas aukščiau aptartas aplinkybes, nustatant kaip kiek didesnę nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis H. K. laikinai sulaikytas nebuvo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pastebėtina, kad H. K. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 96-99), taip palengvindamas nusikaltimo ištyrimą. Teisme įvertino savo elgesį neigiamai. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kas rodo, jog kaltinamasis stengiasi susirasti darbą ir taip įsilieti į darbo rinką, tokiu būdu užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį. Pasižadėjo keisti gyvenimo būdą ir nebenusikalsti. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam H. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesių laikotarpiui. Atidėdamas kaltinamajam arešto bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 str. 6 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p.). Įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku skirtinas dėl to, kad nagrinėtiną nusikaltimą H. K. padarė nakties metu (00.40 val.), taip pat nakties metu buvo padaryti ir kiti du jo nusikaltimai, dėl kurių buvo nuteistas anksčiau. Taigi, toks įpareigojimas, vykdant asmens elgesio kontrolę jam būnant laisvėje, yra būtinas. Jei asmens darbinė veikla vykdoma nakties laiku, šio įpareigojimo jis gali nesilaikyti, pateikdamas probacijos tarnybai dokumentus apie darbinę veiklą nakties metu.

H. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105-108) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina

Teisiamajame posėdyje A. K. ir jo gynėjas advokatas prašė teismo atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamasis A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo D. K. susitaikymo protokolas. A. K. nusikalto būdamas neteistas, per pastaruosius 3 metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l. 112-113), administracine tvarka nebaustas (b. l. 114-115), dirbantis (b. l. 116-117). A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad A. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. K..

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-98) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-02-21 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už kaltinamajam A. K. suteiktas gynėjo advokato A. K. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 87,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš A. K. nėra priteistinos.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-02-24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad už kaltinamajam H. K. suteiktas gynėjo advokato A. Š. paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 133,83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad H. K. nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, be to, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš H. K. nėra priteistinos.

Daiktiniai įrodymai - kompaktinės laikmenos (2 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esančios voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

nusprendžia:

A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam D. K. susitaikius bei baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nepriteisti iš A. K. 87,50 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Įspėti A. K., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

H. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, priimant sprendimą dėl jo pripažinimo recidyvistu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) prasme, ir nuteisti jį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. K. nustatyti galutinę bausmę - areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, H. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

H. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nepriteisti iš H. K. 133,83 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

Daiktinius įrodymus - kompaktines laikmenas (2 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esančias voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas