Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:1)

1) 2002 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246¹ straipsnio 1 dalį 4 MGL (500 litų) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 metams;

2) 2003 m. lapkričio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas1 metams 6 mėnesiams;

3) 2004 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. lapkričio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams;

4) 2004 m. lapkričio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams su 45 Lt vertės turto konfiskavimu; BK 63 straipsnio 8 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. lapkričio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams su 45 Lt vertės turto konfiskavimu; 2005 m. spalio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių;

5) 2010 m. vasario 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 25 parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams 23 dienoms;

6) 2013 m. sausio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (4 veikos) subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

7) 2013 m. liepos 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 20 dienų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

8) 2015 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 245 straipsnį (2 veikos) laisvės atėmimu 10 mėnesių; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2016 m. kovo 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

9) 2017 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu;

10) 2018 m. liepos 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

11) 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. liepos 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams, bausmės neatlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. R. 2018 m. vasario 19 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini), D. Š. bute, girtaudamas kartu su savo sugyventine N. V. bei nukentėjusiuoju D. Š., pavydėdamas savo sugyventinės, mušdamas smurtavo prieš nukentėjusįjį D. Š. – tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė ant sofos-lovos sėdėjusiam D. Š. ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą bei ne mažiau kaip 2 smūgius į krūtinę, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus, abiem rankomis sugriebęs D. Š. už pečių bei nutempęs nukentėjusįjį ant grindų ir pastarajam gulint kniupsčioje padėtyje, kojomis sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą, 2 smūgius į krūtinę, 2 smūgius į juosmenį, 2 smūgius į kojas D. Š., tuo padarė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvos abiejose momeninėse srityse, pakaušio srityje, muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje ir viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kairės akies vokuose, smakro srityje, dešinės pusės pirmo danties panirimą, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos, juosmens srityse, abiejų kojų blauzdose, o gulinčiam ant grindų bei mušamam nukentėjusiajam bandant mobiliojo ryšio telefonu SONY XPRERIA išsikviesti policijos pareigūnus, tyčia koja sudavė smūgį į nukentėjusio dešinę ranką, kurioje buvo laikomas telefonas, taip išmušdamas iš D. Š. rankos telefoną bei padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės rankos žaste, tokiu būdu suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 15 smūgių, padarė kūno sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiojo D. Š. sveikatą bei sukėlusius jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo labai girtas. Prieš tai buvo aludėje, o paskui nuėjo pas D. Š. į namus toliau vartoti alkoholio. Kartu buvo ir sugyventinė N. V.. Su D. Š. dėl ko nors galėjo kilti konfliktas. To neatsimena. Pripažįsta visus smūgius, išvardintus kaltinamajame akte. Savo veiksmus vertina blogai. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka. Nukentėjusiojo prašoma 2000 Eur neturtinė žala yra per didelė. Mano, kad pagrįsta suma būtų apie 500 Eur. 15 eurų piniginės ir 50 eurų kupiūros, kuri buvo piniginėje, neėmė.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiojo D. Š. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2018 m. vasario 18 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamą vyriškį, pravarde ,,V“. „V“ buvo su moterimi. Buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir dar norėjo išgerti, todėl minėtiems asmenims pasiūlė eiti į namus išgerti alkoholio. Bute, kambaryje, išgėrė tris litrus alaus. 2018 m. vasario 19 d., apie 01 val., tarp jo (D. Š.) ir ,,V“ įvyko žodinis konfliktas. ,,V“ labai supyko ir pradėjo jį (D. Š.), sėdintį ant lovos, mušti. Iš pradžių sudavė smūgius rankomis, t. y. ne mažiau 5 smūgių į viršutinę kūno dalį – galvą ir krūtinę. Po to nutempė nuo lovos ant grindų. Gulintį ant grindų pradėjo spardyti kojomis. Įspyrė ne mažiau 5 kartų į įvairias kūno vietas. Tuo momentu, kai buvo mušamas, rankoje turėjo savo mobilaus ryšio telefoną ir bandė kviesti pagalbą. Tai pamatęs „V“ spyrė į ranką ir telefonas kažkur nukrito. Labai išsigando, todėl nutarė apsimesti, kad yra be sąmonės ir nejudėjo. Tada ,,V“ nustojo mušti. Moteris jį (D. Š.) patampė už kojos ir pasakė, kad šis negyvas. Taip pat pasakė „Nešam pakasim!“. Tada šie kambaryje pradėjo ieškoti telefono. Pasinaudojęs tuo momentu jis (D. Š.) išbėgo iš savo buto. Nubėgo pas kaimyną R. V. ir paprašė iškviesti pagalbą. Policija atvažiavo labai greitai, tačiau „V“ su moterimi spėjo pabėgti. Dėl suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą. VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ medikai nustatė dešinio antakio muštą žaizdą, muštą lūpos žaizdą, viršutinių dantų sumušimus, galvos sumušimą, 2,21 promilės girtumą. Dėl sumušimų buvo susiūta lūpa iš vidinės pusės, išmuštas vienas dantis, susiūta kakta dešinėje pusėje virš antakio, ant viso kūno, tai yra nugaros, rankų, kojų, pilvo ir krūtinės yra daug kraujosruvų ir visur skauda (1 t., b. l. 70-73, 74-76, 81-84, 86-89).

Iš liudytojo R. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyvena vyriškis, vardu Darius, kurio pavardės nežino. 2018 m. vasario 19 d., apie 02 val., prabudo. Tuo metu suskambo namų durų skambutis. Nuėjęs ir atidaręs duris kieme tamsoje išgirdo vyro balsą. Iš balso pažino, kad tai Darius. Kaimynas, nerišliai ir neaiškiai kalbėdamas, prašė iškviesti policiją. Darius paminėjo, kad jį namuose sudaužė. Kieme pašalinių asmenų nepastebėjo. Dar paklausė Dariaus, ar šis pažįsta, kas jį sumušė. Darius atsakė „Taip“. Paskambino į policiją ir iškvietė Dariui pagalbą. Kol atvyko policijos pareigūnai su Dariumi buvo namų kieme. Kol atvyko policijos pareigūnai, jokių asmenų, išeinančių iš Dariaus namų ar praeinančių, nepastebėjo (1 t., b. l. 146-149).

Iš liudytojos N. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog Su V. R. anksčiau gyveno kartu kaip sugyventiniai. Sugyventinis V. R. turi kelias pravardes, tai. y. „v“, „v“, „š“. 2018 m. vasario 18 d. vakare kartu su V. R. buvo alaus bare „SMUKLĖ“. Į barą užėjo D. Š. ir pats priėjo. D. Š. atsisėdo prie jų, nupirko po bokalą alaus. Apie 22 val. D. Š. bare nupirko 2 ar 3 „pūsles“ alaus bei pasiūlė eiti į namus. Visi trys nuėjo pas D. Š. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje ji (N. V.) sėdėjo ant kėdės, D. Š. sėdėjo ant lovos, o V. R. sėdėjo priešais ją ir D. Š. ant fotelio. Begeriant alų, visi kalbėjosi. Dėl to, kad ji kalbėjosi daugiau su D. Š., V. R. sukilo pavydas ir šis iš pradžių pradėjo pulti D. Š. žodžiais, o paskui veiksmais, tai yra sudavė smūgius kumščiais ir abiem rankomis D. Š.. Nuo smūgių D. Š. nukrito nuo lovos ant grindų. Tada V. R. D. Š. spardė kojomis. Kiek V. R. sudavė smūgių D. Š. kumščiais ir kiek kojomis nepasakys, bet sudavė tikrai labai daug kartų. Ji šiaip ne taip įkalbėjo V. R. nebemušti D. Š. (2 t., b. l. 2-6).

Iš 2018 m. vasario 20 d. protokolo pareiškimo matyti, kad D. Š. pranešė apie tai, kad 2018 m. vasario 19 d., apie 01 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jį sumušė kartu girtavęs pažįstamas, pravarde „V“, t. y. rankomis ir kojomis sudavė nemažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas labai stiprų fizinį skausmą (1 t., b. l. 38-40).

Iš 2018 m. vasario 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto centrinėje dalyje, (duomenys neskelbtini). Namas stovi gatvės vakarinėje pusėje, yra dviejų aukštų ir stovi priekiu į rytus. Įėjimo į namą durys – namo rytinėje pusėje. Įėjus pro duris, patenkama į laiptinę, kurioje laiptai veda į antrą aukštą. Antrame aukšte, pietinėje pusėje yra durys. Praėjus pro minėtas duris, yra virtuvė. Prie virtuvės rytinės sienos randasi rūbų kabykla, šaldytuvas. Už šaldytuvo yra spintelė, ant kurios padėta kelioninė viryklė. Pietinėje sienoje randasi durys į kambarį, už jų pečius. Prie virtuvinės spintelės, ant kurios sudėti įvairūs indai, įrankiai, šalia stovi kėdė. Ant sienos kabo spintelė, šalia dulkių siurblys, Prie šiaurinės sienos stovi stalas su padėtais įvairiais indais. Šalia stalo stovi kėdė, ant sienos kabo spintelė. Sienoje įrengtas langas. Kambaryje, prie rytinės sienos, stovi spintelė, ant kurios užtiestas audinys. Ant jos sudėti įvairūs smulkūs daiktai, veidrodis, fotoaparatas, indai. Už spintelės stovi fotelis, ant kurio pridėta rūbų. Prie pietinės sienos yra spintelė su televizoriumi. Šalia spintelės – langas su užuolaidomis, ant grindų guli pagalvė. Prie vidurinės sienos stovi sekcija, kurioje sudėti įvairūs smulkūs daiktai. Šalia stovi sofa lova, ant kurios padėti patalai. Prie šiaurinės sienos stovi staliukas, ant kurio padėtas puodelis, peleninė, pultelis. Šalia staliuko stovi kėdė, ant grindų patiestas kilimas (1 t., b. l. 43-46).

Iš 2018 m. birželio 14 d. garso įrašo perklausos protokolo matyti, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 41 D(A)-288 pateiktoje CD laikmenoje užfiksuotas 2018 m. vasario 19 d., 01:49:39 val., centre gautas pranešimas, kurio metu pranešėjas vyras nurodo adresą: (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu pranešėjas sako: „- Ne jis pas mane atėjo čia. Paprašė iškviest. Sumuštas labai“. Į BPC operatoriaus klausimą: „- Kiek žmonių ? Pažįstami ar nepažįstami sumušė?“, pranešėjas atsako: „- Nu sako pažįsta“. Viso pokalbio metu šalia pranešėjo girdisi vyriškas balsas, kurio kalba įraše neaiški. Pranešėjas nurodo: „- Kraujuoja. Sudaužytas visas“. Tolesnio pokalbio metu pranešėjas pateikia savo pavardę, vardą – Varnas Ričardas (1 t., b. l. 53-56).

Iš 2018 m. vasario 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 271/2018 (05) matyti, kad apžiūros metu D. Š. nustatyti nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejose momeninėse srityse, pakaušio srityje, muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje ir viršutinėje lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniame žaste, krūtinės ląstos, juosmens, abejose blauzdose, odos nubrozdinimai kairės akies vokuose, smakro srityje, juosmens srityje, viršutinio dešinės pusės pirmo danties panirimas. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant ranka, įspiriant batu apauta koja ar panašiai, 14 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. D. Š. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu D. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų D. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 93-94).

Iš 2018 m. vasario 23 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. Š. iš trijų jam parodytų atpažinti asmenų atpažino vyriškį Nr. 2 – V. R., kaip asmenį, pravarde „V“, kuris 2018 m. vasario 19 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu – sudavė smūgius kumščiais, spardė kojomis, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. D. Š. parodė, kad minėtą asmenį atpažįsta pagal kūno sudėjimą, ūgį, išvaizdą (viršutinių dantų neturėjimą) (1 t., b. l. 110-116).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis V. R. 2018 m. vasario 19 d., apie 01 val., (duomenys neskelbtini), D. Š. bute, smurtavo prieš D. Š. ir savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 102,37 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 133-140). Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia pridėti rašytiniai duomenys. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo Visvaldo R. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 65 Eur dydžio turtinės ir 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103-107). Turtinę žalą nukentėjusysis D. Š. grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu prarado 15 Eur vertės piniginę su joje buvusiais pinigais – 50 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis, susijusi su turtinės žalos atlyginimu, yra nepagrįsta, kadangi kaltinamajam V. R. piniginės su pinigais vagystė nėra inkriminuota, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiojo piniginę paėmė būtent V. R.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad po to, kai buvo sumuštas, policiją jį nuvežė į Priėmimo skyrių, o tuo metu jo namų durys liko neužrakintos. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl 65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad buvo sužalotas kaltinamojo, dėl sveikatos sutrikdymo turėjo gydytis ir dėl to prarado turėtą darbą, be to, po ketinimų užkasti jį gyvą nuolat jaučia baimę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam D. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl ko jis kreipėsi į medikus ir jam buvo skirtas gydymas. Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl turi teisę į jos atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam išorinių sužalojimo reiškinių nelikę, kreipusis į medikus sudėtingi gydymo metodai jam taikyti nebuvo, o dėl vidinių dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis į specialistus nesikreipė, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismui žinomo turto neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo D. Š. naudai iš kaltinamojo V. R. priteisti 650 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, yra teistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 62-137), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 144-163), nedirba (2 t., b. l. 164), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (2 t., b. l. 167, 170). Atsižvelgdamas į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis daug kartų yra teistas taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, į tai, kad ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje įvykdymą, kas rodo, kad V. R. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis nusikalsta sistemingai ir tai rodo didesnį šio asmens pavojingumą bei abejingumą visuomeninio gyvenimo taisyklėms. Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui. V. R. reali laisvės atėmimo bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir V. R. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 22 d., 14.45 val., iki 2018 m. vasario 24 d., 14.25 val. (2 paros) bei bausmės laikas, atliktas pagal 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. R. išieškotina 8,80 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir V. R. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 22 d., 14.45 val., iki 2018 m. vasario 24 d., 14.25 val. (2 paras), taip pat bausmės laiką, atliktą pagal 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš Visvaldo R. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 102,37 Eur (vieną šimtą du eurus 37 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. Š. civilinio ieškinio dalį dėl 65 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. R. nukentėjusiojo D. Š. naudai priteisti 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš V. R. 8,80 Eur (aštuonis eurus 80 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.