Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-25Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-07-26Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-10-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
1A-548-238/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41110-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
M. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-548-238/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41110-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorei J. B.,nuteistajam M. Č., jo gynėjui advokatui E. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. (M. Č.) ir jo gynėjo advokato E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti registruotam darbo užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, 73 straipsniu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d.; konfiskuota automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Č. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d., laikotarpiu nuo 18.57 val. iki 19.02 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) kraujyje nustatyta 3,09 promilės etilo alkoholio).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas advokatas E. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius M. Č. kaltės padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką.

2.1. Skunde nurodoma, kad jo kaltė buvo grindžiama pranešimu apie įvykį, liudytojų (policijos pareigūnų) ir R. G. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais, tačiau kaip matyti iš liudijusių policijos pareigūnų parodymų, jie tariamo vairavimo fakto nematė, kadangi po pranešimo į tariamą įvykio vietą atvyko tik po 10-15 min., o vadovavosi išimtinai tik liudytojo R. G. jiems nurodyta informacija/parodymais, kuris, pažymėtina, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nedviprasmiškai nurodė, jog nematė, kas vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz, nematė, ar kas nors sėdėjo automobilio priekinėje keleivio vietoje, eidamas ne visą laiką matė visą automobilį, automobilio variklis buvo išjungtas, negali pasakyti, ar būtent tą patį automobilį matė prie serviso vartų, kad tuo metu jam atrodė, kad tai tas pats automobilis, nes taip sutapo, todėl jis galėjo ir suklysti. Liudytojas, net ir peržiūrėjus vaizdo įrašą, nurodė, kad neatmeta galimybės, kad jis galėjo sumaišyti šiuos du automobilius, nes šių automobilių markė ir modelis yra vienodi. Skunde pažymima ir tai, kad liudytojo R. G. duoti parodymai teisme prieštarauja duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu. Be to, liudytojo paklausus, ar jis laisva valia rašė savo pirminį 2018 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinimą, liudytojas nurodė, kad taip, o po to nurodė, jog iš ties nematė nusukančio automobilio „Mercedes Benz“, už vairo nematė vyro, kuris sustojus mašinai akimirksniu užmigo. Šio liudytojo papildomai pasiteiravus, kodėl skiriasi jo parodymai ir/ar kuo remiantis jis savo pirminiame paaiškinime nurodė tiek konkretų automobilį su valstybiniais numeriais, tiek ir kitas aplinkybes, šis liudytojas pasakė, kad rašė tą, ką jam diktavo policijos pareigūnai, kurie tariamo įvykio vietoje atsidūrė tik po 10-15 min. Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad pranešėjas R. G. nurodė, jog automobilis stovi, o pranešėjas baiminasi, kad gali važiuoti. Taigi, net ir pirminiame šio liudytojo pranešime nieko nėra minima apie tai, kad šis liudytojas mato ar matė automobilio „Mercedes Benz“ važiavimo faktą, ar juo labiau, šią transporto priemonę vairavusį asmenį. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė faktą, kad liudytojų parodymai vieningi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai akivaizdžiai yra priešingi šioms teismo prieitoms išvadoms, kadangi tiek policijos pareigūnų, kurie, pažymėtina į tariamą įvykio vietą atvyko tik po 10-15 min. po pranešimo, parodymai skiriasi, tiek tariamo įvykio pagrindinio liudytojo parodymai, kuris, neva, matė/nematė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį, parodymai iš esmės prieštaringi vieni kitiems (ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi kardinaliai), sugretinus juos su pirminiu pranešimu skiriasi taip pat. Teisme duoti parodymai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Teigiama, kad esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo prieitomis išvadomis, kad liudytojų parodymai vieningi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra.

2.2. Skunde teigiama, kad byloje nėra paneigta tiek nuteistojo, tiek jo žmonos nurodyta aplinkybė, kad M. Č. ir R. Č. susipykus, R. Č. automobilį paliko prie minėto autoserviso vartų ir jis buvo ten pat, kai R. Č. paskambino pareigūnė ir pakvietė ateiti. Byloje taip pat yra įrodymai, kad M. Č. ir R. Č. buvo susipykę (kalbėjo rusiškai), o pareigūnė E. V. teisme nurodė, kad rusų kalbos nesupranta, todėl šios pareigūnės parodymai ir šiuo aspektu vertintini kritiškai. Byloje taip pat nėra įrodymų (nėra įvykio vietos/automobilio apžiūros protokolo tariamo įvykio vietoje), kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilis buvo užvestas, degė šviesos ir pan. Be to, būtent šios markės automobilių šviesos dega ir be įkišto raktelio į užvedimo spynelę, tačiau ši aplinkybė byloje net nebuvo tiriama.

2.3. Skunde teigiama, kad nei vienas byloje esantis įrodymas, nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino nuteistojo M. Č. dalyvavimo vairuojant (vairavimo fakto) automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei kaltinime nurodytu laiku, nei skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, priešingai, visa bylos medžiaga tik patvirtina faktą, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas prielaidų pagrindu, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nors išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje apstu nenuoseklių išvadų (netikslumų, prieštaravimų), tačiau pirmosios instancijos teismui tai nesutrukdė priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nors prieštaravimai ir abejonės išliko, t. y. bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos. Teismas akivaizdžiai ignoravo teismų praktiką dėl nekaltumo prezumpcijos principo taikymo, t. y. nors nė vieno kaltinamojo kaltės įrodymo byloje nebuvo ir nėra, paneigė nekaltumo prezumpcijos principą ir perkėlė pareigą savo nekaltumą įrodyti pačiam kaltinamajam.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas E. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė J. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino M. Č. kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

8. BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, M. Č. viso proceso metu savo kaltę neigė nurodydamas, kad nors ir buvo neblaivus, bet automobilio nevairavo. Tačiau aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios nuteistojo nurodomos aplinkybės yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės, kadangi jas paneigia nuoseklūs ir objektyvūs liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga.

10. Nors liudytojas R. G. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad pareigūnai rodė jam vaizdo medžiagą su pravažiuojančiu tokio pat modelio automobiliu, kokį vairavo M. Č., tik šviesiai žydros spalvos, bet tai buvo kitas automobilis, o kurį automobilį jis matė pravažiuojantį, tiksliai pasakyti negali, tačiau liudytojas patvirtino, kad matė kaip sidabrinės spalvos automobilis „Mercedes“ pravažiavo pro jį, matė kaip mašina pajudėjo, kaip vos neatsitrenkė į serviso vartus, vėliau iš mašinos niekas neišlipo ir neperlipo, iš akiračio automobilis nebuvo dingęs, aplinkui jokių žmonių nebuvo, o priėjęs jis matė M. Č. miegantį prie automobilio vairo. Aukštesnysis teismas sutinka su apelianto nurodoma aplinkybe, kad liudytojas R. G. tiesiogiai nematė nuteistojo vairuojant automobilį, tačiau visų jo nurodytų aplinkybių visuma suponuoja neabejotiną išvadą, kad būtent M. Č., prieš užmigdamas prie automobilio vairo neblaivus, jį vairavo. Skunde teigiama, kad liudytojo R. G. parodymai buvo nenuoseklūs, tačiau, kaip matyti iš įvykio informacijos (t. 1, b. l. 18), pirminių liudytojo R. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48, 51-53, 56-57), jokių esminių prieštaravimų liudytojo parodymuose nėra. R. G. ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nematė, jog būtent tas asmuo, kurį jis rado miegantį automobilyje, jį vairavo, tačiau liudytojai policijos pareigūnai T. D. ir E. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nuteistojo žmona R. Č. atvykusi į įvykio vietą nurodė, jog jie su M. Č. ir vaikais buvo kelionėje, automobilį vairavo ji, privažiavusi prie N. N. namų ji su vienu vaiku išėjo susinešti daiktų, o M. Č. su kitu vaiku paliko automobilyje, tačiau grįžusi automobilio nerado. Kaip teigė liudytojas T. D., M. Č. neprisipažino, kad vairavo automobilį, tačiau jo žmona paaiškino, kad jis sėdo už vairo ir išvažiavo. Kai liudytoja E. V. kalbėjo telefonu su nuteistojo žmona, ji pateikė tą pačią versiją. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojai siekia apkalbėti nuteistąjį ir apkaltinti jį nebūto nusikaltimo padarymu, tarp nuteistojo ir liudytojų anksčiau nėra buvę jokių asmeninių santykių ar konfliktų, kurie keltų abejonių liudytojų parodymų patikimumu, todėl teismas jais nesiremti neturi jokio pagrindo.

11. Nuteistasis nepateikė jokių įtikinamų duomenų apie tai, kaip jis žmonos nuvežtas prie N. N. namų, esančių (duomenys neskelbtini), atsirado ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nenurodė, kas be jo galėjo ten nugabenti automobilį. Skunde teigiama, kad byloje nėra paneigta tiek nuteistojo, tiek jo žmonos nurodyta aplinkybė, kad R. Č. automobilį paliko ne prie namų, o prie autoserviso vartų, tačiau ši aplinkybė buvo paneigta minėtais liudytojų policijos pareigūnų T. D. ir E. V. parodymais. Taip pat nelogiški ir neįtikinami nuteistojo argumentai apie tai, kad žmona, su vaiku ėjusi į svečius pas N. N., automobilį būtų pastačiusi ir palikusi prie pastato (duomenys neskelbtini) esančio už 900 metrų nuo N. N. namų ((duomenys neskelbtini) duomenys).

12. Skunde taip pat nurodoma, kad būtent šios markės automobilių šviesos dega ir be įkišto raktelio į užvedimo spynelę, iš ko galima suprasti, kad apeliantas neigia raktelius netgi buvus užvedimo spynelėje, tačiau liudytojai T. D. ir E. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis buvo neužvestas, bet rakteliai buvo užvedimo spynelėje, o automobilio degimas buvo įjungtas. Liudytojas T. D. nurodė, kad raktelius jie ištraukė, kad vairuotojas nemėgintų bėgti. Be to, kolegija pažymi, kad šiuo atveju visai neturi reikšmės ta aplinkybė, ar šviesos dega, ar nedega, esant rakteliui užvedimo spynelėje, nes pagrindinis klausimas šioje byloje yra faktas, kad apeliantas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šis faktas patvirtinamas liudytojų parodyamis.

13. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir neginčytinai nustačius, jog M. Č. 2018 m. rugpjūčio 25 d., laikotarpiu nuo 18.57 val. iki 19.02 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, jo veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

14. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai M. Č. skyrė bausmę – laisvės atėjimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui, ir bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėjo. Skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas M. Č. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato E. V. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Č. ir jo gynėjo advokato E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAlgirdas JaliniauskasDanguolė Šiugždinytė