Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025-04-30 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja R. G. 2025-03-26 R. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad R. Š. 2025-03-21 07.51 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ reikalavimus, t. y. įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8 punkto reikalavimus. Protokolą surašiusi pareigūnė, nustačiusi įstatyme numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydama R. Š. iki 2025-04-25 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 15 Eur baudą.

Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad R. Š. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025-03-10 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

Teismo posėdyje R. Š. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad buvo atlikti procesiniai pažeidimai iš pareigūnų pusės. Paprašė jų įrodymų dėl pažeidimo, bet jam jų nepateikė ir pažeidė teisę į gynybą. Nuotraukas jam turėjo atsiųsti pagal pirmą aprašymą. Parodė trumpai pas pareigūnę kompiuteryje. Ji pasakė, kad neprivalo siųsti. Tos nuotraukos yra atskiros, vienoje nuotraukoje mašina miško kelyje, kitoje nuotraukoje kelio ženklas, jos tarpusavyje nesusijusios. Supranta, kad pažeidimas turi būti fiksuotas vienoje nuotraukoje. Nesumokėjo baudos, bet kokiu pagrindu jam skyrė ne 30 eurų, o 60 eurų baudą. „(duomenys neskelbtini)“ - elektrinis automobilis, priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje dirba administratoriumi. Automobilis skirtas įmonės darbinei veiklai. Pats jį naudoja, būna ir kiti naudoja. Pagrindinis naudotojas jis. Faktiškai naudojasi arba direktorius, arba jis. Kiti asmenys šiuo automobiliu nesinaudoja. Kovo 21 dieną ryte tuo automobiliu naudojosi jis. Pats jį vairavo. Kovo 21 dieną direktorius tuo automobiliu nesinaudojo. Pripažįsta, kad naudojosi šiuo automobiliu. Žino, kur yra (duomenys neskelbtini). Kažkada yra ten važiavęs. Ten gyvena 15 metų. (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2010 metų. Neturi nustatyto neįgalumo. Automobilis nepriskirtas aptarnaujančiam transportui. Nepripažįsta, kad įvažiavo į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Tą dieną ten nevažiavo su šiuo automobiliu. I. V. nėra pažįstama. Nežino, kodėl ji jį apšneka. Supranta, kad ji kenkėjiškai siekė pakenkti. Jam ji vizualiai nepažįstama. Nuotraukoje užfiksuotas automobilis yra įmonės. Iš tos nuotraukos negali atpažinti, ar tai (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukos, kur nufotografuotas kelio ženklas, negali pasakyti, ar tai yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini). Tos nuotraukos gali būti visiškai nesusijusios, nes nėra nei laiko, nieko. Su šiuo automobiliu nėra važiavęs į (duomenys neskelbtini). Gal su kitu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) kokiais 2011 metais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

R. Š. nubaustas už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025-03-21 07.51 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ reikalavimus, t. y. įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną.

R. Š. tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą institucijoje, tiek teismui pateiktame skunde bei skundo nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad šio nusižengimo jis nepadarė, tvirtino, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad jis 2025-03-21 apie 07.51 val. kaltinime nurodytoje vietoje pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas, nešališkai įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad tokia R. Š. pozicija yra nepagrįsta, bet to, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. R. Š. nurodomas aplinkybes iš esmės paneigia ir R. Š. kaltę įrodo teismo posėdyje ištirti objektyvūs bei patikimi įrodymai, jų visuma – pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas (b. l. 32-34), fotonuotraukos (b. l. 47), administracinių nusižengimų registro duomenys apie gautą pranešimą dėl KET pažeidimo (b. l. 29-31), liudytojos I. V. teisme duoti parodymai.

Pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole I. V. nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2025-03-21, ryte važiavo (duomenys neskelbtini). Teikdama pranešimą policijai I. V. pridėjo ir dvi jos padarytas fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad jos darytos būtent 2025-03-21 ryte. Teisme apklausta kaip liudytoja I. V. parodė, kad pamatė, jog automobilis važiuoja neleistinoje vietoje; tarp tos vietos, kur stovi ženklas, ir tarp tos vietos, kur buvo užfiksuotas automobilis, atstumas apie 150 m; automobilio judėjimo kryptis buvo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės; baltas automobilis kerta ženklą, kur nupieštas juodas automobilis ir apibrauktas raudonai, t. y. transporto priemonei eismas draudžiamas; kur iš (duomenys neskelbtini) gatvės reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), ten yra pravažiavimas į patį (duomenys neskelbtini), tai ten toje vietoje automobilis ir važiavo. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pareiškime nurodytos aplinkybės, tiek fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės, tiek liudytojos teisme parodymai vieni kitus papildo, sutampa, todėl nėra jokio pagrindo netikėti I. V. tyrimo metu pateikta informacija bei jos parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Vien ta aplinkybė, jog minėtas kelio ženklas ir automobilis yra fiksuoti ne vienoje fotonuotraukoje, savaime nešalina R. Š. administracinės atsakomybės. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog byloje esančios fotonuotraukos vertintinos ne atskirai, bet visų byloje esančių įrodymų kontekste, ir, kaip jau minėta, byloje surinktų įrodymų šiuo atveju pakanka asmens kaltei pagrįsti.

Pastebėtina ir tai, jog tiek pareiškėjas, tiek liudytoja I. V. teisme patvirtino, kad vienas kito nepažįsta, mato pirmą kartą, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojos I. V. duotais nuosekliais ir detalizuotais parodymais, kuri administracinio nusižengimo byloje yra nešališka ir nesuinteresuota bylos baigtimi. Liudytoja I. V. prisiekė teisme sakyti tik tiesą, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal ANK 224 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo netikėti jos duotais parodymais, juolab, jog administracinio nusižengimo byloje nenustatyta duomenų, leidžiančių manyti, kad pastaroji siekia apkalbėti R. Š.. Priešingai, liudytoja I. V. teisme tvirtino vairuotojo nemačiusi, tik užfiksavusi draudžiamoje vietoje važiuojantį automobilį, kas šiuo atveju leidžia pagrįstai manyti, jog pastarosios kaltinimas nebuvo nukreiptas į konkretų asmenį, nagrinėjamu atveju būtent į R. Š., ir tai tik sustiprina aplinkybę, jog liudytoja I. V. šiame procese yra visiškai nešališka.

Teismui taip pat nekyla abejonių, jog automobilį, su kuriuo ir buvo padarytas administracinis nusižengimas, vairavo būtent R. Š.. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir jis pats, t. y. paaiškino, kad kovo 21 dieną ryte tuo automobiliu naudojosi jis, pats jį vairavo; kovo 21 dieną direktorius tuo automobiliu nesinaudojo; pripažino, kad naudojosi šiuo automobiliu kaltinime nurodytu laiku. Tokie R. Š. paaiškinimai teismui nekelia abejonių, jog už administracinio nusižengimo padarymą atsakingas būtent tik jis pats.

Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog buvo pažeista R. Š. teisė į gynybą bei teisė susipažinti su bylos medžiaga. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas šiuo atveju reiškia, jog pastarasis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu neabejotinai turėjo galimybę išnaudoti visas jam suteiktas gynybos teises, t. y. teikti prašymus, paaiškinimus, įrodymus ir kt., ką, kaip matyti iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir darė, t. y. institucijoje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pastarasis teikė paaiškinimus bei nurodė nesutikimo su administracinio nusižengimo padarymu priežastis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. Š. teisė į gynybą niekaip nebuvo suvaržyta, pastarasis gynybos teisėmis galėjo naudotis ne tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant institucijoje, bet ir teisme. Be kita ko, kaip teisingai pastebėta institucijos atsiliepime į skundą, iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. Š. surašytame ir jam įteiktame administracinio nusižengimo protokole buvo tinkamai išaiškintos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, tame tarpe - ir teisė susipažinti su bylos medžiaga, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas šia savo teise įstatymo nustatyta tvarka nepasinaudojo, todėl vėlgi nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo pažeistos asmens procesinės teisės susipažinti su bylos medžiaga. Dar daugiau, R. Š. teisme patvirtino, jog jis byloje esančias nuotraukas matė, t. y. paaiškino, jog jam parodė trumpai pas pareigūnę kompiuteryje, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog R. Š. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu buvo paskelbti byloje surinkti duomenys, su kuriais jis nebuvo susipažinęs, kas šiuo atveju patvirtina aplinkybę, jog pastarajam buvo suteikta teisė susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nagrinėjimo metu. Atskiro prašymo gauti bylos kopiją asmuo nustatyta tvarka (pateikus prašymą, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu ar portale https://epaslaugos.ird.lt) nepareiškė (b. l. 20).

Teismas, vertindamas visų byloje esančių įrodymų visumą, neturi jokio objektyvaus pagrindo vadovautis pareiškėjo skunde nurodomais argumentais, kadangi juos patvirtinančių duomenų byloje nėra, anaiptol, aptarta bylos medžiaga vienareikšmiškai juos paneigia, todėl, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog R. Š. protokole nurodytu laiku ir vietoje įvažiavo į kelio ženklo Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ galiojimo zoną ir taip pažeidė šio ženklo reikalavimus. Kiti skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir asmens administracinės atsakomybės taip pat nešalina.

Nuobauda R. Š. paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių (ANK 34 str. 2 d.), atsižvelgiant, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str.), nei sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.), atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Tai, kad asmuo atsisakė pasinaudoti teise įvykdyti administracinį nurodymą (sumokėti 15 Eur), yra tik jo paties pasirinkimas.

Konstatuotina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025-04-30 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2025-04-30 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 60 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.