Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą statybų srityje, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 90 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. nesunkiai sužalojo žmogų: 2015 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miškelyje, esančiame prie Danės upės, Liepų g. 85, Klaipėdoje, vieną kartą kumščiu sudavė J. O. į veidą, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Po to gulinčiam J. O. rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas netaisyklingos formos poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušelių ir abiejų užausių srityse, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, daugybinių išilginių brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą nosies galo viršutiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame krūtinės ląstos šone, atvirą dešinės rankos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. D. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito pažymių: po to, kai sumušė nukentėjusįjį J. O., užrišo batraiščius ant J. O. rankų, jį pririšo prie medžio ir paliko miškelyje.

Specialisto išvadoje Nr. G 1110/15(03) nurodyta, kad J. O. padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušelių ir abiejų užausių srityse, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, daugybinių išilginių brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimas nosies galo viršutiniame paviršiuje, trys smulkūs vienas šalia kito išsidėstę išilginių juostų formos paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai kairiame kaklo šoniniame paviršiuje, pavienės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje ir dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, cirkuliariai išsidėsčiusi pertrauktos juostos formos poodinė kraujosruva kairio riešo užpakaliniame ir abiejuose šoniniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame krūtinės ląstos šone, daugybiniai išilginių brūkšnių pavidalo linijiniai paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų kelių ir abiejų blauzdų visuose priekiniuose paviršiuose, atviras dešinės rankos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų bei odos nubrozdinimų šašų pavidalo ir atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš 3-4 paras iki objektyvios apžiūros, anksčiau nei 2015 m. birželio 20 d. 07.37 val. (nurodyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gyd. S. P. konsultacijos data ir laikas), tai neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Kaklo sužalojimai padaryti dėl tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su vienas šalia kito išsidėsčiusiais kietais smulkiais bukabriauniais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankos pirštų nagais, abiejų žastų sužalojimai padaryti dėl tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais, nosies ir abiejų kojų sužalojimai padaryti dėl tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietu šiurkščiu pagrindu. Sprendžiant iš sužalojimų abiejose kojose gausos, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dėl vilkimo kietu šiurkščiu nelygiu pagrindu. Kairio riešo sužalojimas padarytas dėl tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio su kietu plonu lanksčiu daiktu, tikėtina, dėl rankos surišimo. Visi kiti sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais kontaktais su kietais bukais daiktais, tai neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Nukentėjusiojo kūne yra septynios trauminių kontaktų žymės, kurios atsirado nuo ne mažiau kaip septynių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Dešinės plaštakos sužalojimas su V piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl J. O. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 113-114).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis J. D. 2015 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miškelyje, esančiame prie Danės upės, Liepų g. 85, Klaipėdoje, spardydamas J. O. kojomis ir mušdamas rankomis į įvairias kūno vietas, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta nukentėjusiojo J. O., liudytojų M. K., J. R., policijos pareigūnų J. P. ir A. M. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Būtent iš šių įrodymų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad J. D. J. O. nugaros pusėje užlaužė rankas, pargriovęs jį veidu į žemę, numovė jam batus ir kojines, jas užrišęs J. O. ant kaklo, pradėjo jį smaugti, laikytinos neįrodytomis byloje surinktais įrodymais, todėl šalintinos. J. D. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, tvirtino J. O. rankų neužlaužęs, batų, kojinių nemovęs, jomis nukentėjusiojo nesmaugęs. Nors nukentėjusysis nurodė priešingai, tačiau daugiau niekas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino matęs, kad būtent kaltinamasis atliko tokius veiksmus. Teismas nesivadovauja vien nukentėjusiojo parodymais dėl minėtų aplinkybių, nes jo parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, nukentėjusysis skirtingai nurodė įvykio aplinkybes. Iš kaltinimo pašalinus minėtas aplinkybes, šalintina ir tai, kad J. D. nukentėjusiajam padarė tris smulkius vienas šalia kito išsidėsčiusius išilginių juostų formos paviršinius odos nubrozdinimus- nudrėskimus kairiame kaklo šoniniame paviršiuje, taip pat pavienes smulkios apvalios formos poodines kraujosruvas kairio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje ir dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, daugybinius išilginių brūkšnių pavidalo linijinius paviršinius odos nubrozdinimus abiejų kelių ir abiejų blauzdų visuose priekiniuose paviršiuose. Aplinkybės dėl nukentėjusiojo abiejų žastų ir abiejų kojų sužalojimo šalintinos dėl to, kad nesutampa kaltinime nurodytas šių sužalojimų padarymo mechanizmas su nurodytu specialisto išvadoje. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamasis būtų spaudęs rankų pirštais nukentėjusiojo žastus, vilkęs nukentėjusįjį kietu šiurkščiu nelygiu pagrindu. Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajam savo smurtiniais veiksmais padarė atvirą dešinės rankos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis J. D. suprato, kad smurtauja prieš nukentėjusįjį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis J. D. buvo kaltinamas ir pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, tai yra kad jis tuoj po to, kai sumušė nukentėjusįjį J. O., ant J. O. rankų užrišęs batraiščius, jį pririšo prie medžio ir paliko miškelyje, taip neteisėtai atėmė J. O. laisvę. Kaip jau buvo minėta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neneigė, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nurodė batų, kojinių nukentėjusiajam nemovęs, iš batų batraiščių nevėręs ir jais nukentėjusiojo prie medžio nepririšęs. Tvirtino, kad nukentėjusysis po smūgių kojomis gulėjo be sąmonės, todėl jo net nebūtų galėjęs pakelti nuo žemės, jį taip ir paliko gulintį ant žemės. Tokią kaltinamojo poziciją ir nurodomas įvykio aplinkybes paneigiančių patikimų duomenų byloje nėra. Kaltinimas dėl neteisėto žmogaus laisvės atėmimo iš esmės buvo grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, kuriuos pats nukentėjusysis keitė viso baudžiamojo proceso metu, jie nebuvo nuoseklūs. Liudytojas M. K. nurodė, kad jis, pamatęs, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą nesikišo, iškart nuėjo atokiau nuo jų, nestebėjo, kuo viskas baigsis, todėl nematė, ar J. D. pririšo nukentėjusįjį prie medžio. Tiek liudytojas J. R., tiek policijos pareigūnai įvykio nematė, tik patvirtino, kad nukentėjusysis, atėjęs ryte apie 06.30 val. prie Kretingos g. 83, Klaipėdoje, stovinčio taksi automobilio, buvo basas, prasegtais ir suplėšytais marškiniais, ant nukentėjusiojo rankų buvo užrišti batraiščiai. Įvertinus laiko tarpą, praėjusį nuo įvykio iki pranešimo policijai apie nukentėjusį asmenį, atstumą palei Danės upę nuo įvykio vietos iki Panevėžio gatvės, negalima neabejotinai teigti, jog su nukentėjusiuoju taip pasielgti negalėjo kiti asmenys. Tuo labiau, kad palei Danės upę iki pat Mažojo Kaimelio (ir toliau) yra nutiestas dviračių takas, tai paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis, eidamas palei upę, klaidžiojo po mišką visą naktį, nes nežinojo, kur eiti. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad sprendžiant iš sužalojimų abiejose kojose gausos, tikėtina, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti dėl vilkimo kietu šiurkščiu nelygiu pagrindu, o tokių aplinkybių, tai yra kad kaltinamasis nukentėjusįjį prie medžio nutempė, o ne pakėlęs nuvedė ar stovintį stumtelėjo prie medžio, nukentėjusysis nei pareiškime policijai, nei apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, J. D. dėl kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl to iš kaltinimo šalintina ir aplinkybė, kad J. D. nukentėjusiajam padarė cirkuliariai išsidėsčiusią pertrauktos juostos formos poodinę kraujosruvą kairio riešo užpakaliniame ir abiejuose šoniniuose paviršiuose.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamojo J. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji nukreipta į kito asmens sveikatą, nusikaltimas yra baigtas. Byloje nukentėjusysis J. O. ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius, kaltinamasis atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai turtinę žalą už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo vieną kartą teistas už baudžiamojo nusižengimo nuosavybei padarymą, šiuo metu teisiamas trečią kartą, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, dirba pagal individualios veiklos pažymą, yra registruotas darbo biržoje. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis nuo 2015 m. gruodžio 15 d. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 139). Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai dėl savo elgesio gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. D. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi šis nusikaltimas padarytas prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusysis J. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 189 eurų turtinės bei 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 160). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu suplėšė jo 30 eurų vertės marškinius, iš kišenės ištraukė 10 eurų vertės buto raktą ir 9 eurų vertės laiptinės magnetinį raktą, iš jo džinsų ištraukė 15 eurų vertės odinį diržą, nuplėšė nuo kaklo 15 eurų vertės sidabrinį kryžiuką bei pagrobė jo 120 eurų vertės batus. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, bylos medžiaga nenustatyta, kad kaltinamasis J. D. suplėšė nukentėjusiojo marškinius bei paėmė iš jo kokius nors daiktus, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 189 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė didelę nepataisomą moralinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo J. D. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiojo sveikatą, šiais kaltinamojo veiksmais, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai, stresas ir neigiami išgyvenimai yra susiję su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, kad po nusikaltimo padarymo nukentėjusysis buvo ilgą laiką gydomas ir jam buvo nustatyti kokie negrįžtami sveikatos sutrikimai, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu ir dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę, nukentėjusiojo esminių gyvenimo įpročių pasikeitimus teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamojo prašoma priteisti 161,57 eurų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 123-125). Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad kaltinamasis Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą. Todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo J. D. priteisti 515,31 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. O.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Turėtos išlaidos, sumokant nukentėjusiojo atstovei advokatei už paslaugas, yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo J. D. valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – maišelis su 2 poromis kojinių, marškiniais ir batraiščiais, saugomas Klaipėdos apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį.

J. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jis neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. O. (J. O.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo J. D. nukentėjusiojo J. O. naudai priteisti 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl 189 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išieškoti iš kaltinamojo J. D. valstybės naudai 515,31 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. O..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – maišelį su 2 poromis kojinių, marškiniais ir batraiščiais, saugomą Klaipėdos apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.