- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 1-153-972/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Nukentėjusysis
- J. O.
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Daiva Ivanauskaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.6.1.1Neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.4Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą statybų srityje, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 90 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. D. nesunkiai sužalojo žmogų: 2015 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miškelyje, esančiame prie Danės upės, Liepų g. 85, Klaipėdoje, vieną kartą kumščiu sudavė J. O. į veidą, dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Po to gulinčiam J. O. rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip 30 smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas netaisyklingos formos poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušelių ir abiejų užausių srityse, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, daugybinių išilginių brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimą nosies galo viršutiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame krūtinės ląstos šone, atvirą dešinės rankos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
J. D. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito pažymių: po to, kai sumušė nukentėjusįjį J. O., užrišo batraiščius ant J. O. rankų, jį pririšo prie medžio ir paliko miškelyje.
Kaltinamasis J. D. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad jį su nukentėjusiuoju supažindino jo draugas M. K.. Kaltinime nurodytą dieną jis su M. susitiko prie parduotuvės „Iki“. Draugas jam ir J. pasiūlė atsigerti alaus. Nusipirkę alaus, nuėjo pas J. pažįstamus draugus į namus. Ten jiems nuėjus, bute buvo du J. draugai. Bute visi vartojo alkoholį – alų. Po kiek laiko jam ir J. išėjus į laiptinę, tarp jų kilo konfliktas, nes jis J. papasakojo, kad jis neseniai išsiskyrė su savo drauge. Tada J. pradėjo iš jo šaipytis, todėl jis nukentėjusiajam pasiūlė jų konfliktą išsiaiškinti vyriškai. J. su jo pasiūlymu sutiko, todėl jis, M. ir nukentėjusysis, išsikvietę taksi, išvažiavo į nuošalią vietą prie Danės upės. Atvažiavę prie Danės upės, jie visi trys takeliu nuėjo atokiau nuo žmonių apie 100-150 m, o paskui pasuko į miškelį. Tuo metu buvo dienos metas ir šviesu. Tada jis J. sudavė vieną kartą į veidą, ir šis sukniubo, o po to pradėjo spardyti nukentėjusįjį kojomis. Nepamena, kiek kartų ir į kurias kūno vietas sudavė nukentėjusiajam, bet mano, kad sudavė maždaug apie 20 smūgių. Mušdamas J., jokių daiktų prieš nukentėjusįjį nenaudojo, rūbų jam neplėšė. M. nuo jų stovėjo atokiau, apie 5-10 m atstumu, jis suprato, kad jie važiuoja aiškintis santykių, todėl į jų konfliktą nesikišo. Po smūgių kojomis jis išsigando dėl nukentėjusiojo, patikrino, ar J. kvėpuoja, ir iškart kartu su M. pasišalino iš įvykio vietos. Jie su M. nuėjo į miesto centrą, ten pabuvę, išsiskyrė. Paaiškinti kaltinime nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusysis buvo pririštas prie medžio batraiščiais, o taip pat dėl likusių smaugimo virvės žymių ant J. O. kaklo, negali. Tvirtina, kad nukentėjusiojo prie medžio nerišo. Nukentėjusysis po smūgių kojomis gulėjo be sąmonės, todėl nukentėjusiojo net nebūtų galėjęs pakelti nuo žemės ir pririšti prie medžio. Be to, batų ir kojinių nukentėjusiajam nemovė ir kojinėmis jo nesmaugė. Mano, kad J., paliktas gulėti ant žemės, galėjo išgulėti ilgą laiką, todėl su juo taip pasielgti galėjo ir kiti asmenys. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu yra susipažinęs, tačiau jis jokių daiktų iš J. neėmė. Jis tik sumušė nukentėjusįjį ir jį paliko gulintį. Kryželio pas J. net nematė, pripažįsta, kad jis galėjo nutrūkti, kai jis mušė J.. Taip pat nepripažįsta ir to, kad jis suplėšė nukentėjusiajam marškinius. Todėl mano, kad nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio suma yra per didelė. Sutinka su tuo, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis galėjo patirti ir neturtinę žalą. Savo elgesį vertina kritiškai, buvo išgėręs, todėl mano, kad išgertas alkoholio kiekis galėjo įtakoti jo veiksmus, nes tuo metu nejautė jokios atsakomybės. Šiuo metu jis užsiima individualia veikla, yra registruotas darbo biržoje.
Nukentėjusysis J. O. parodė, kad kaltinamojo prieš įvykį jis nepažinojo. 2015 m. socialiniame tinkle „Facebook“ jis susirašinėjo su M. K. ir po kažkiek laiko M. K. jam parašė, kad yra jo gerbėjas, todėl norėtų su juo susitikti. 2015 m. birželio 13 d. M. K. atvažiavo pas jį į namus su alumi, todėl jis M. priėmė į svečius kaip savo gerbėją. Tą dieną jie abu virtuvėje gėrė alų, kalbėjosi, jis jam aprodė savo butą. Vėliau į namus grįžo jo mama, ji, pamačiusi savo namuose nepažįstamą asmenį, išvarė jį lauk. 2015 m. birželio 19 d. jis M. K. iniciatyva vėl susitiko su juo prie savo namų. Tuo metu jis buvo vienas. M. K. jam pasiūlė nueiti į prekybos centrą „Big“ nusipirkti alaus. Ten prie jų priėjo kaltinamasis (jis jo nepažinojo). Tada jie nusipirko alaus ir išėjo iš parduotuvės. Prie jų prisijungė dar vienas vyriškis, kurio jis nepažinojo. Būnant lauke, M. K. pasiūlė važiuoti į gamtą. Pas jo pažįstamus, kaip nurodė kaltinamasis, jie nebuvo. Tada visi taksi automobiliu išvažiavo į kažkokį mišką. Jis M. K. jau pasitikėjo, todėl su juo kartu ir važiavo. Kai taksi sustojo, jie dar toliau paėjo į mišką. Jis nesiorientuoja miške, todėl tikslios įvykio vietos nupasakoti negali. Viskas įvyko dienos metu, tada buvo apie 14 val., kai jiems būnant miške, kaltinamasis be jokių žodžių jį pradėjo mušti (tarp jų jokio konflikto prieš tai nebuvo). Iš pradžių jis jam sudavė į veidą, po to į kitas kūno vietas (į kurias, tiksliai pasakyti negali, nepamena). Jis bandė gintis užsidengdamas veidą rankomis, tačiau pats nesmūgiavo. Kaltinamasis jam užlaužė rankas, ant jų uždėjo antrankius, pirktus iš erotinių prekių parduotuvės, ir pargriovė ant žemės. Jis tuo metu gulėjo ant pilvo, kai kaltinamasis pradėjo jį spardyti kojomis. Jis tuo metu labai išsigando, manė, kad jį užmuš. Jis vis šaukė, ką jis daro, kad jis jį užmuš. J. D. jį mušė vienas. M. K. su kitu asmeniu stovėjo šalia, jie nieko nedarė. Po kažkiek laiko J. D. šiek tiek atsitraukė, mano, kad nuėjo pabendrauti su M. K., o sugrįžęs atgal numovė jam batus ir kojines. Tada jis numautas kojines užrišo jam ant kaklo ir pradėjo jį smaugti. Jis suprato, kad kaltinamasis iš jo tyčiojasi. Tai tęsėsi ilgą laiką. Vėliau jis nuėmė nuo jo rankų antrankius ir surišo jo riešus iš jo batų ištrauktais batraiščiais. Tada jį pakėlė nuo žemės ir, apglėbęs jo rankomis medį, jo rankas surišo tais pačiais batraiščiais už medžio. Tuo metu jis sąmonės nebuvo praradęs. Tada J. D. vėl pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. Vėliau pradėjo peiliu pjaustyti juostelėmis jo marškinius. Po kiek laiko jie visi iš įvykio vietos pasišalino. Tada jis pabandė atsirišti batraiščius, temdamas rankas į skirtingas puses. Nepavykus, jis pradėjo trinti juos vieną į kitą ir jie po ilgo laiko suplyšo, jų galai liko užrišti ant jo rankų. Išsilaisvinęs jis visą naktį klaidžiojo po mišką. Iš miško, eidamas palei upę, išėjo apie 7 val. ryto ties Kretingos gatve. Pamatęs taksi automobilį, priėjo prie jo ir paprašė taksi vairuotojo parvežti jį namo, tačiau vairuotojas, pamatęs jį sumuštą, išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Pats išsikviesti pagalbos negalėjo, nes išeidamas iš namų nepasiėmė telefono. Atvykę pareigūnai jį pristatė į ligoninę. Ten atvyko ir jo sesuo, jį pamačiusi, padėjo nusirišti nuo kaklo smaugvirvę. Jį apžiūrėjęs chirurgas žirklėmis nukirpo nuo jo rankų likusius batų raištelius. Po gydytojo apžiūros jis kartu su seserimi nuvažiavo į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą dėl šio įvykio. Įvykio metu iš jo buvo paimti buto raktai, diržas. Kur kaltinamasis padėjo jo batus, nematė, tačiau jų nerado, iš miško išėjo basas. Mano, kad kaltinamasis iš jo paėmė buto raktus, nes norėjo apvogti jo butą. Kiek žino, tą naktį, kai jis klaidžiojo miške, M. K. skambino jo motinai ir norėjo, kad ji išvažiuotų iš namų, pasakydamas, kad ji atvažiuotų pasiimti jo girto iš Šernų sodų, tačiau mama nevažiavo. Tą dieną jis išgyveno košmarą, nes jo gyvybei buvo kilusi grėsmė, tai buvo pasikėsinimas į jo gyvybę. Nei su kaltinamuoju, nei su M. K. po įvykio nebuvo susitikęs.
Liudytojas M. K. parodė, kad su nukentėjusiuoju yra bendravęs telefonu, socialiniame tinkle „Facebook“. Yra keletą kartų susitikę, tai yra vieną kartą jo namuose, kitą kartą kieme. Įvykio dieną jis J. O. pasiūlė susitikti, šis sutiko. Jie susitiko prie nukentėjusiojo namų. Jis paklausė nukentėjusiojo, ar šis ne prieš, jei prie jų prisijungs ir keletas draugų, nes jie norėjo susipažinti su J. O.. Nukentėjusysis neprieštaravo. Prie jų prisijungus J. D., nukentėjusysis pasiūlė atsigerti alaus. Alkoholį nusipirko parduotuvėje „Big“, už jį sumokėjo jis apie 400 Lt, o tada visi trys nuėjo pas J. O. draugus (jų nei jis, nei J. D. nepažinojo). Nukentėjusiojo draugai gyveno netoli minėtos parduotuvės. Tame bute visi vartojo alkoholį. Alkoholio nusipirko daug, tik jis ir . jo daug nevartojo. Praėjus kelioms valandoms, bute esantys asmenys pradėjo garsiai kalbėti, todėl jis išėjo į kiemą pakalbėti telefonu. Jam iš paskos į kiemą išėjo ir J. D. su J. O. (jie nesitarė išeiti kartu iš to buto). Jiems sėdint prie laiptinės, prie jų privažiavo taksi automobilis. Kas iškvietė taksi, jis nematė. J. pasiūlė jiems nuvažiuoti pabūti prie ežero. Kaltinamasis nesiūlė nukentėjusiajam pavažiuoti atokiau, kad galėtų išsiaiškinti kokius nors kilusius konfliktus, bent jau to negirdėjo. J. O. sutiko, todėl visi trys įsėdo į taksi automobilį ir išvažiavo. J. O. su savimi turėjo pasiėmęs ir alkoholio. Nuvažiavo prie kažkokio ežero, tiksliai kur, pasakyti negali, kažkur už Mokyklos gatvės. Tačiau mišku tos vietovės jis nepavadintų, nes aplink buvo tik retai augantys medžiai. Jiems atvykus į vietą, buvo šviesu, tikslaus laiko negali pasakyti, labiau vakarop. Jiems sėdint prie ežero, J. O. vienas vartojo alkoholį, o po kiek laiko pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius J. atžvilgiu, jie dėl kažko susipyko. Jis girdėjo, kaip J. O. ant J. D. šaukė, bet negirdėjo ką, nes tuo metu buvo šiek tiek atokiau nuo jų. Į jų konfliktą jis nesikišo. Matė, kaip J. O. pastūmė J. D., ir jie abu pradėjo muštis. Matė, kaip jie vienas kitam smūgiavo, kaip abu buvo nugriuvę ant žemės. Nematė, ar buvo smūgiuojama kojomis. Jokių įrankių taip pat nematė, be to, yra įsitikinęs, kad J. D. jų ir neturėjo, nes jis yra geras jo pažįstamas, jis žino, kad J. D. tokių dalykų su savimi nesinešioja. Šalia kitų asmenų nematė. Pamatęs muštynes, jis nežinojo, ką daryti, todėl nuėjo atokiau nuo jų. Tvirtina, kad J. D. jam neliepė stebėti aplinkos, kol jie su J. išspręs savo konfliktą. Jis nestebėjo, kuo viskas baigsis, jam tolstant nuo jų, prie jo pribėgo J. D., ir jie abu kartu nuėjo į Senamiestį. Nueidami dar matė, kad J. O. bandė stotis. Daugiau nieko nematė. Jis nesigilino, kokios būklės buvo paliktas J. O.. Kad J. D. būtų pririšęs J. O., nematė, mano, kad to ir nebuvo, nes nebuvo prie ko jo ir pririšti. Po įvykio praėjus kelioms dienoms, jis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis pats paskambino jam ir pasiūlė susitikti. Jiems susitikus, nukentėjusysis pasakė, kad jis parašė pareiškimą policijoje, reikalavo, kad pakviestų J. D.. Jis labai pyko ant visų, pretenzijų turėjo abiem. Matė, kad nukentėjusiajam lyg buvo sugipsuota ranka.
Liudytojas J. R. parodė, kad praėjus nemažai laiko po įvykio, jis nepamena tikslių įvykio aplinkybių, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atsimena, kad vasarą, maždaug prieš 1,5 metų, jam stovint su taksi automobiliu Panevėžio gatvėje, prie jo priėjo pusnuogis žmogus. Jis jo paklausė, kas jam nutiko, nes jis buvo basas, su kelnaitėmis, prasagstytais ir suplėšytais marškiniais, ant vienos rankos buvo užrišti batraiščiai. Ant nukentėjusiojo matė kraujo žymes. Ant jo kaklo nieko nepastebėjo. Nukentėjusysis jo paprašė pavežti, tačiau jis nenorėjo tokio jo įsodinti į automobilį. Tada nukentėjusysis paprašė duoti telefoną paskambinti mamai ir pasakyti jai, kad iš jo atėmė raktus. Girdėjo, kaip jis paskambinęs aiškino, kad kažkas gali ateiti, nes iš jo buvo atimti raktai. Paskui jis jam iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykę policijos pareigūnai nukentėjusįjį nusivežė į policijos komisariatą. Greitoji medicinos pagalba, atvažiavusi į iškvietimo vietą, nukentėjusiojo neberado, kiek žino, jį greitoji išsivežė iš policijos komisariato. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad jį kažkas išvežė iš namų į mišką, pririšo prie medžio, tik išsilaisvinęs atėjo prie jo.
Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė J. P. parodė, kad praėjus ilgam laiko tarpui tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Atsimena, kad į policiją paskambino taksi vairuotojas ir pranešė apie įvykį. Tai buvo anksti ryte. Ji su kolega nuvažiavo prie parduotuvės „Iki“, esančios Kretingos gatvėje, kur jų laukė taksi vairuotojas ir nukentėjusysis. Nukentėjęs asmuo atrodė prastai, jo lūpos buvo suskirdusios, marškiniai buvo suplėšyti, jis buvo be kelnių. Neatsimena, ar ant jo kaklo buvo kokie nors sužalojimai. Matė ant rankų likusius batų raištelius. Neatsimena, ar nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusysis jiems nurodė, kad jį miške būrys asmenų pririšo prie medžio. Tik išsilaisvinęs, jis atėjo į miestą ir taksi vairuotojo paprašė iškviesti policiją. Nukentėjusysis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes jie tikslesni.
Kaip liudytojas apklaustas buvęs policijos pareigūnas A. M. parodė, kad policijoje buvo gautas pranešimas, jog Panevėžio gatvėje prie taksi automobilio priėjo nukentėjęs asmuo. Nuvykę į įvykio vietą, pastebėjo automobilį ir šalia jo stovintį pusnuogį vyrą, tai yra be kelnių ir batų, marškiniai suplėšyti, batraiščiai buvo užrišti ant rankų ir kojų. Jis buvo visas purvinas. Nukentėjusysis jiems paaiškino, kad jis buvo miške, kur jį surišo, iš jo atėmė raktus ir visus kitus daiktus. Kai jam pavyko išsilaisvinti, eidamas namo, pastebėjo taksi automobilį, prie kurio ir priėjo. Nukentėjusysis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.
Liudytoja S. O. parodė, kad jai birželio 20 d. paskambino mama ir paprašė broliui J. O. į ligoninę nuvežti rūbus. Atvažiavusi prie ligoninės, pamatė ten stovintį savo brolį, kuris atrodė baisiai, jam ant kaklo buvo užrištos kojinės, ant riešų užrišti batraiščiai, jis buvo visas sumuštas, ausis juoda ir atlėpusi, marškiniai buvo supjaustyti, savo kelnes jis laikė rankose, taip pat jis buvo be batų. Ji su broliu nuėjo pas gydytoją. Chirurgas jam nupjovė nuo riešų batraiščius, sugipsavo dešinę ranką, nes nurodė, kad buvo lūžęs mažasis rankos pirštas, jis tą pačią dieną buvo paleistas iš ligoninės gydytis ambulatoriškai. Po gydytojo apžiūros ji su broliu nuvažiavo į pirmąjį policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą. J. O. jai pasakojo, kad jį kažkokie 2-3 vyrai išvežė į mišką, ten pririšo prie medžio, sumušė ir kankino. Ji tų asmenų nepažįsta.
Liudytoja L. O. parodė, kad 2015 m. birželio 13 d. grįžusi su vyru namo pamatė, kad J. ir kažkoks vaikinas, kaip vėliau sužinojo – M., namuose gėrė alų. Ji to vaikino nepažinojo, todėl išvarė iš savo buto. Įvykio dieną grįžusi namo sūnaus nerado. Vakare jai apie 21.40 val. paskambino kažkoks vaikinas, prisistatė A. vardu ir pasakė, kad J. yra Šernuose neblaivus, todėl reikėtų jį parsivežti. Vėliau bandant susisiekti tuo pačiu telefonu, niekas nebekėlė ragelio. Jos sūnaus nebuvo namuose visą naktį. Kitos dienos rytą, apie 7.30 val., kai ji ruošėsi į darbą, iš nepažįstamo telefono numerio jai paskambino taksi vairuotojas ir pranešė, kad J. O. yra sumuštas. Po kiek laiko jai paskambino policijos pareigūnas, kuris paprašė atvežti į ligoninę J. rūbus, nes jis buvo be batų, jo rūbai suplėšyti. Ji negalėjo vykti į ligoninę, nes jai reikėjo vykti į darbą, todėl liepė dukrai nuvežti broliui daiktus. Po kiek laiko jai laiptais leidžiantis į apačią, ji laiptinės apačioje pamatė du vaikinus. Vienas iš jų buvo M., o kitas kaltinamasis, pamušta akimi. Matė, kaip jie priėjo prie jos buto durų, todėl ji juos nuvijo. Iškart iškvietė tarnybą, kad pakeistų jos buto spyną. Sugrįžęs namo J. jai papasakojo apie įvykį, kad jį miške mušė, kankino, buvo pririšę batraiščiais prie medžio. Ant jo kūno matė daug sumušimo žymių. Įvykio metu iš jo buvo paimti batai, kurie buvo nauji, diržas, kryžiukas, jo marškiniai buvo suplėšyti.
Iš 2015 m. birželio 20 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad J. O. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2015 m. birželio 19 d. apie 14 val. nuo prekybos centro „Big“, adresu Taikos pr. 139, Klaipėda, jį iš matymo pažįstamas asmuo vardu M. ir V. P. taksi automobiliu nuvežė į miškelį prie Danės upės. Tikslios vietos nurodyti negali, kadangi buvo išgėręs ir važiuojant nuolatos kalbėjosi su M.. Būdami prie upės, jie gėrė alų. Vėliau J. jam uždėjo antrankius ir, paguldęs veidu į žemę, pradėjo jam laužti rankas, taip sukeldamas jam skausmą, o vėliau pradėjo jį smaugti kojinėmis bei mušti į įvairias kūno vietas, supjaustė jo marškinius. Po kiek laiko, kai J. dar išgėrė alaus, jis jį pririšo prie medžio ir paliko. Iš jo buvo paimti batai, odinis diržas, buto raktai. Nusitraukęs surištas rankas, jis visą naktį ėjo palei Danės upę, kol priėjo Kretingos g. 83 namą ir išsikvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 1).
Iš 2015 m. rugsėjo 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. O. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų atpažino J. D., kaip asmenį, kuris 2015 m. birželio 19 d. vakarą, miškelyje, esančiame prie Danės upės, Liepų g. 85, Klaipėdoje, jį mušė (1 t., b. l. 100-103).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų išrašo matyti, kad 2015 m. birželio 20 d. 06.33 val. taksi vairuotojas J. R. pranešė policijai apie tai, kad prie jo priėjo ir pasiprašė pagalbos J. O., kuris nurodė, kad buvo pagrobtas ir išvežtas kažkur už Mažojo Kaimelio rajono, jis buvo pririštas prie medžio, kankinamas, iš jo buvo atimtas telefonas. Vyras basas, teigė, kad ėjo per laukus (1 t., b. l. 131-132).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų išrašo matyti, kad 2015 m. birželio 20 d. 09.46 val. sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas policijai pranešė, kad 2015 m. birželio 20 d. apie 07.32 val. greitoji medicinos pagalba pristatė J. O., kuris paaiškino, kad jį 2015 m. birželio 19 d. vakare trys nepažįstami asmenys sumušė miške. Diagnozė: dešinės rankos piršto lūžis, sumušimas, dešinės blauzdos nubrozdinimas (1 t., b. l. 109-110).
Specialisto išvadoje Nr. G 1110/15(03) nurodyta, kad J. O. padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušelių ir abiejų užausių srityse, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, daugybinių išilginių brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimas nosies galo viršutiniame paviršiuje, trys smulkūs vienas šalia kito išsidėstę išilginių juostų formos paviršiniai odos nubrozdinimai-nudrėskimai kairiame kaklo šoniniame paviršiuje, pavienės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje ir dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės alkūnės užpakalinio paviršiaus išorinėje pusėje, cirkuliariai išsidėsčiusi pertrauktos juostos formos poodinė kraujosruva kairio riešo užpakaliniame ir abiejuose šoniniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame krūtinės ląstos šone, daugybiniai išilginių brūkšnių pavidalo linijiniai paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų kelių ir abiejų blauzdų visuose priekiniuose paviršiuose, atviras dešinės rankos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų bei odos nubrozdinimų šašų pavidalo ir atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš 3-4 paras iki objektyvios apžiūros, anksčiau nei 2015 m. birželio 20 d. 07.37 val. (nurodyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gyd. S. P. konsultacijos data ir laikas), tai neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Kaklo sužalojimai padaryti dėl tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su vienas šalia kito išsidėsčiusiais kietais smulkiais bukabriauniais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, rankos pirštų nagais, abiejų žastų sužalojimai padaryti dėl tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais, nosies ir abiejų kojų sužalojimai padaryti dėl tiesioginių trauminių dinaminių kontaktų su kietu šiurkščiu pagrindu. Sprendžiant iš sužalojimų abiejose kojose gausos, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dėl vilkimo kietu šiurkščiu nelygiu pagrindu. Kairio riešo sužalojimas padarytas dėl tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio su kietu plonu lanksčiu daiktu, tikėtina, dėl rankos surišimo. Visi kiti sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais kontaktais su kietais bukais daiktais, tai neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Nukentėjusiojo kūne yra septynios trauminių kontaktų žymės, kurios atsirado nuo ne mažiau kaip septynių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Dešinės plaštakos sužalojimas su V piršto pamatinio pirštakaulio lūžiu sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl J. O. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 113-114).
Motyvuojamoji dalis
Iš 2015 m. lapkričio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis J. D. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus ir parodė konkrečią vietą miškelyje, esančiame prie Danės upės, Liepų g. 85, Klaipėdoje, kur 2015 m. birželio 19 d. mušė J. O. (2 t., b. l. 54-63).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis J. D. 2015 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, miškelyje, esančiame prie Danės upės, Liepų g. 85, Klaipėdoje, spardydamas J. O. kojomis ir mušdamas rankomis į įvairias kūno vietas, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė dėl minėtos veikos padarymo, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta nukentėjusiojo J. O., liudytojų M. K., J. R., policijos pareigūnų J. P. ir A. M. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Būtent iš šių įrodymų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad J. D. J. O. nugaros pusėje užlaužė rankas, pargriovęs jį veidu į žemę, numovė jam batus ir kojines, jas užrišęs J. O. ant kaklo, pradėjo jį smaugti, laikytinos neįrodytomis byloje surinktais įrodymais, todėl šalintinos. J. D. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, tvirtino J. O. rankų neužlaužęs, batų, kojinių nemovęs, jomis nukentėjusiojo nesmaugęs. Nors nukentėjusysis nurodė priešingai, tačiau daugiau niekas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino matęs, kad būtent kaltinamasis atliko tokius veiksmus. Teismas nesivadovauja vien nukentėjusiojo parodymais dėl minėtų aplinkybių, nes jo parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, nukentėjusysis skirtingai nurodė įvykio aplinkybes. Iš kaltinimo pašalinus minėtas aplinkybes, šalintina ir tai, kad J. D. nukentėjusiajam padarė tris smulkius vienas šalia kito išsidėsčiusius išilginių juostų formos paviršinius odos nubrozdinimus- nudrėskimus kairiame kaklo šoniniame paviršiuje, taip pat pavienes smulkios apvalios formos poodines kraujosruvas kairio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje ir dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, daugybinius išilginių brūkšnių pavidalo linijinius paviršinius odos nubrozdinimus abiejų kelių ir abiejų blauzdų visuose priekiniuose paviršiuose. Aplinkybės dėl nukentėjusiojo abiejų žastų ir abiejų kojų sužalojimo šalintinos dėl to, kad nesutampa kaltinime nurodytas šių sužalojimų padarymo mechanizmas su nurodytu specialisto išvadoje. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamasis būtų spaudęs rankų pirštais nukentėjusiojo žastus, vilkęs nukentėjusįjį kietu šiurkščiu nelygiu pagrindu. Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajam savo smurtiniais veiksmais padarė atvirą dešinės rankos V piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis J. D. suprato, kad smurtauja prieš nukentėjusįjį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis J. D. buvo kaltinamas ir pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, tai yra kad jis tuoj po to, kai sumušė nukentėjusįjį J. O., ant J. O. rankų užrišęs batraiščius, jį pririšo prie medžio ir paliko miškelyje, taip neteisėtai atėmė J. O. laisvę. Kaip jau buvo minėta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis neneigė, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nurodė batų, kojinių nukentėjusiajam nemovęs, iš batų batraiščių nevėręs ir jais nukentėjusiojo prie medžio nepririšęs. Tvirtino, kad nukentėjusysis po smūgių kojomis gulėjo be sąmonės, todėl jo net nebūtų galėjęs pakelti nuo žemės, jį taip ir paliko gulintį ant žemės. Tokią kaltinamojo poziciją ir nurodomas įvykio aplinkybes paneigiančių patikimų duomenų byloje nėra. Kaltinimas dėl neteisėto žmogaus laisvės atėmimo iš esmės buvo grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, kuriuos pats nukentėjusysis keitė viso baudžiamojo proceso metu, jie nebuvo nuoseklūs. Liudytojas M. K. nurodė, kad jis, pamatęs, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą nesikišo, iškart nuėjo atokiau nuo jų, nestebėjo, kuo viskas baigsis, todėl nematė, ar J. D. pririšo nukentėjusįjį prie medžio. Tiek liudytojas J. R., tiek policijos pareigūnai įvykio nematė, tik patvirtino, kad nukentėjusysis, atėjęs ryte apie 06.30 val. prie Kretingos g. 83, Klaipėdoje, stovinčio taksi automobilio, buvo basas, prasegtais ir suplėšytais marškiniais, ant nukentėjusiojo rankų buvo užrišti batraiščiai. Įvertinus laiko tarpą, praėjusį nuo įvykio iki pranešimo policijai apie nukentėjusį asmenį, atstumą palei Danės upę nuo įvykio vietos iki Panevėžio gatvės, negalima neabejotinai teigti, jog su nukentėjusiuoju taip pasielgti negalėjo kiti asmenys. Tuo labiau, kad palei Danės upę iki pat Mažojo Kaimelio (ir toliau) yra nutiestas dviračių takas, tai paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis, eidamas palei upę, klaidžiojo po mišką visą naktį, nes nežinojo, kur eiti. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad sprendžiant iš sužalojimų abiejose kojose gausos, tikėtina, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti dėl vilkimo kietu šiurkščiu nelygiu pagrindu, o tokių aplinkybių, tai yra kad kaltinamasis nukentėjusįjį prie medžio nutempė, o ne pakėlęs nuvedė ar stovintį stumtelėjo prie medžio, nukentėjusysis nei pareiškime policijai, nei apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, J. D. dėl kaltinimo pagal BK 146 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Dėl to iš kaltinimo šalintina ir aplinkybė, kad J. D. nukentėjusiajam padarė cirkuliariai išsidėsčiusią pertrauktos juostos formos poodinę kraujosruvą kairio riešo užpakaliniame ir abiejuose šoniniuose paviršiuose.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamojo J. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ji nukreipta į kito asmens sveikatą, nusikaltimas yra baigtas. Byloje nukentėjusysis J. O. ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius, kaltinamasis atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai turtinę žalą už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo vieną kartą teistas už baudžiamojo nusižengimo nuosavybei padarymą, šiuo metu teisiamas trečią kartą, tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, dirba pagal individualios veiklos pažymą, yra registruotas darbo biržoje. Iš pateiktos charakteristikos matyti, kad kaltinamasis nuo 2015 m. gruodžio 15 d. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 139). Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai dėl savo elgesio gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. D. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi šis nusikaltimas padarytas prieš priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusysis J. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 189 eurų turtinės bei 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 160). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu suplėšė jo 30 eurų vertės marškinius, iš kišenės ištraukė 10 eurų vertės buto raktą ir 9 eurų vertės laiptinės magnetinį raktą, iš jo džinsų ištraukė 15 eurų vertės odinį diržą, nuplėšė nuo kaklo 15 eurų vertės sidabrinį kryžiuką bei pagrobė jo 120 eurų vertės batus. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, bylos medžiaga nenustatyta, kad kaltinamasis J. D. suplėšė nukentėjusiojo marškinius bei paėmė iš jo kokius nors daiktus, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 189 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė didelę nepataisomą moralinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo J. D. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiojo sveikatą, šiais kaltinamojo veiksmais, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai, stresas ir neigiami išgyvenimai yra susiję su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, kad po nusikaltimo padarymo nukentėjusysis buvo ilgą laiką gydomas ir jam buvo nustatyti kokie negrįžtami sveikatos sutrikimai, objektyvių duomenų apie liekamuosius traumos reiškinius šiuo metu ir dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę, nukentėjusiojo esminių gyvenimo įpročių pasikeitimus teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamojo prašoma priteisti 161,57 eurų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 123-125). Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad kaltinamasis Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą. Todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo J. D. priteisti 515,31 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. O.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Turėtos išlaidos, sumokant nukentėjusiojo atstovei advokatei už paslaugas, yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo J. D. valstybės naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – maišelis su 2 poromis kojinių, marškiniais ir batraiščiais, saugomas Klaipėdos apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendį.
J. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jis neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo J. O. (J. O.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo J. D. nukentėjusiojo J. O. naudai priteisti 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl 189 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Išieškoti iš kaltinamojo J. D. valstybės naudai 515,31 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam J. O..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – maišelį su 2 poromis kojinių, marškiniais ir batraiščiais, saugomą Klaipėdos apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.