- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- eI-1484-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00362-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Atsakovas
- Zarasų rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Justina Murauskaitė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. P.(toliau - ir pareiškėja, ir O. P.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, ir atsakovė) direktoriaus 2016 liepos 4d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl O. P.,rajono savivaldybės administracijos Zarasųmiesto seniūnijos seniūnės, tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, ir priteisti iš atsakovės pareiškėjos O.P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad Savivaldybės administracijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Savivaldybės administracijos direktorių, kad buvo viršyta 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (toliau –ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), preliminari vertė, nurodė, kad Zarasų miestoseniūnijos seniūnė, t. y. pareiškėja O. P., yra viešojo pirkimo iniciatorė. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudarė Komisiją O. P., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, bei S. K., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos seniūno, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (toliau – ir Komisija) bei patvirtino šios komisijos veiklos nuostatus.Komisija 2016 m. birželio 23 d. Savivaldybės administracijai pateikėZarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės O. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tyrimo išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėja padarėformalaus pobūdžio tarnybinį nusižengimą ir pasiūlėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.Administracijos direktorius, atsižvelgęs į Tyrimo išvadą, priėmė skundžiamą Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir skyrė O. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėja teigė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. Pažymėjo, kad Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)tėra išvardintos teisės normos, kurių pagrinduįstaigos vadovas priėmė ginčijamą įsakymą, todėl nėra aišku, kokį tarnybinį nusižengimąpareiškėja įvykdė, kokias jai pavestas pareigas atliko netinkamai ar neatliko jų visai.Atsižvelgusi į teismų praktiką, pareiškėja tvirtino, kad Komisijos išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudosskyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Dėl šios priežasties joje privalo būti atskleistos visos tyrimo metu nustatytos galimo tarnybinionusižengimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai, motyvai. Pareiškėja, išanalizavusiKomisijos išvadą, vertino, kad ji kaltinama pažeidusivienintelįteisės aktą, t. y. 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajonosavivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-13 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014 biudžetiniaismetais numatomų pirkti Zarasų rajono savivaldybės administracijos reikmėms reikalingų prekių,paslaugų ir darbų plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą Viešųjų pirkimų planą (toliau-Planas) ir tik dėl šio teisės akto pažeidimo Komisija pareiškėjos prašė pateikti ir paaiškinimus.O. P. atkreipė dėmesį, kadKomisijos išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, koks konkretus įsakymo punktasir/ar jo priedo (Plano) punktas buvo pažeisti. O. P.vertinimu, iš Komisijos išvados matyti, kad pareiškėja pripažinta kalta pažeidusi Plano eilutę, kurioje nurodyta, jog Zarasų miesto želdynų ir želdiniųpriežiūros paslaugoms planuojama išleisti 78197,48 Eur (270000 Lt). Pareiškėja tvirtino, kad Komisija, nepateikusi nė vienoargumento, padarė nepagrįstą išvadą, jog Plane yra nurodyta konkreti, o ne preliminari suma, kuri negalėjobūti viršijama. Teigė, kad Komisija nenurodė nė vieno teisės akto, kuriame būtų nurodoma, konstatuojama ir/ar išaiškinama, kad Plane nurodytossumos yra konkrečios, o ne preliminarios, ir kad su tokiu teisės aktu, taisyklėmis, išaiškinimupareiškėja kada nors būtų buvusi supažindinta. Pareiškėja, remdamasilingvistiniuaiškinimu, teigė, kad planas tėra tai, kas preliminaru, numatoma, numanoma,siektina, tačiau ne konkretu ir nekintama. Pareiškėjos teigimu, tai konstatavo ir pati Komisija, nurodydama, kadPlanas yra sudaromas numatomomspirkti paslaugoms ir darbams. Pasikeitus Plane nurodytai planuotai sumai, pareiškėja niekaip negali būti laikomapažeidusi tokį Planą, nes numatyta suma buvo tik preliminari, jiper metusgalėjo kisti ir, kaip paaiškėjo, pakito. Pareiškėja tvirtino, kad Komisijos išvadoje nenurodyta, kas atsako už šių verčių kontrolę ir kokia galima atsakingų asmenųatsakomybė. O. P. nesutiko su Komisijos, kuri rėmėsi Zarasų rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo organizavimo taisyklių (toliau - Pirkimo organizavimo taisyklės), patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbųpirkimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 41 punktu, išvada, kad pareiškėja buvo atsakinga už Planenurodytų sumų neviršijimo kontrolę. O. P. aiškinimu, Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktasreglamentuoja sutarties, o ne Planovykdymo kontrolę. Todėl, net irpripažinus, kadO. P. buvo atsakingauž sutarties kontrolę, Komisija sutartiespažeidimo nenustatė. Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija išvadoje konstatavo, jog sutarties kaina buvo preliminari, t. y. ji galėjo kisti; kainos viršijimas įtakos viešųjų pirkimų būduineturėjo; pažeidimas formalus.O.P.tvirtino, jog Komisija nenustatė, kad pareiškėja, vykdydama sutarties kontrolę, būtųpažeidusi pareigą laikytis viešųjų pirkimų principų, teisės aktų reikalavimų ar sutartyjenumatytų sąlygų, būtų veikusi taip, kaip draudžia sutartis, ar nesielgusi taip, kaipįpareigoja sutartis. Pabrėžė, kad Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas atsakingo asmens pareigų, t. y. jame nėra nurodyta, jog pirkimo iniciatorius kontroliuoja, kad sutarties kaina būtų neviršyta. Pareiškėjos teigimu, Komisija nepagrįstai plečiamaiaiškino nurodytą teisės normą, įtraukdama į jos reguliavimo sritį ir tokias pareigasasmeniui, kurios realiai nebuvo nurodytos, numatytos ir reglamentuotos. Remdamasi nurodytais argumentais, O. P.tvirtino, kad ji Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punkto reikalavimų nepažeidė. Pareiškėja, įvertinusi Savivaldybės administracijos pateiktą tarnybinio nusižengimotyrimo medžiagą, padarė išvadą, kad sąskaitų, pateiktų apmokėti Savivaldybėsadministracijai už suteiktas paslaugas, kontrolę, priežiūrą, apskaitą vykdė ir kiti subjektai, kadangi visossąskaitos buvo derinamos su Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjųpirkimų skyriaus vadovais. Pareiškėja tvirtino, kad kyla abejonių dėl Komisijos veiklos nešališkumo, kadangiį Komisiją buvo įtrauktos abiejų nurodytų skyrių vedėjos. Pareiškėja, atsižvelgusi į tai, kad Komisijos išvadą pasirašė tik jos pirmininkė, o ne visi jos nariai, teigė, kad Tyrimo išvada dėl savo formosyra neteisėta, todėl ir ja remiantis priimtas Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Tvirtino, kad Komisijos posėdžių protokolai ir Komisijos nuostatai nepatvirtina, jog Komisijos pirmininkei suteikta teisė pasirašyti už kitus Komisijos narius. Sudaryta Komisija veikė kaip kolegialus subjektas, todėl jos išvadą turėjo patvirtinti visi jos nariai. Be to, pareiškėja, įvertinusi Komisijos išvados teiginį, jog Savivaldybės administracijos direktorius apie pažeidimą sužinojo 2016 m. birželio 3 d., ir remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau –ir Valstybės tarnybos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalimi, teigė, jog Savivaldybės administracija pažeidė nuobaudos skyrimo terminą, kadangi tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip2016 m. liepos 3 d.
Teismo posėdyje O. P. ir jos atstovė advokatė J. Murauskaitė prašė tenkinti skundą. Pareiškėja ir jos atstovė prašymui pagrįsti iš esmės nurodė skunde išdėstytus argumentus ir motyvus.
Pareiškėjos atstovė advokatė J. Murauskaitėakcentavo, kad Tyrimo išvadoje nėra niekaip atskleista, kuo grindžiama išvada, jog Plane yra nurodyta suma yra konkreti, o ne preliminari,dėl ko ji negalėjo būti viršyta.Pabrėžė, kad Komisija nepateikė argumentų, kuo grindžiama O. P. atsakomybė pagal Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, kadangi ši teisės norma viešojo pirkimo iniciatoriui priskiria tik tam tikras funkcijas. Pažymėjo, kad nei Tyrimo išvadoje, nei Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), nei kitame dokumente nėra konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovės teigimu, ginčo atveju yra priešingai, nes Komisija Tyrimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas)ir Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nekilo jokių neigiamų pasekmių. Advokatė J. Murauskaitė atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės administracija nepateikė jokių teisės aktų, kurie leistų spręsti, kaip turi elgtis viešojo pirkimo iniciatorius, nustatęs, kad sutartyje numatyta preliminari suma yra išnaudota. Paaiškino, kad atsakovė nenurodė teisės akto, nustačiusio pareiškėjos pareigą kontroliuoti, kad nebūtų viršyta paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suma, ir tvirtino, jog O. Po.kontroliavo, ar laiku atliekami sutartimi sulygti darbai, ar tinkama jų kokybė. Pažymėjo, jog Savivaldybės administracija nenurodė, kad pareiškėja yra pažeidusi savo pareigybės aprašymą, t. y. dokumentą, kuris apibrėžia seniūno funkcijas.Be to, O. P. atstovė, įvertinusi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas, gavusApskaitos skyriaus beiTurto valdymo ir viešųjų pirkimųskyriaus vadovių pasirašytus raštus, teigė, jog šiems asmenims dalyvaujant Komisijos veikloje, tarnybinis patikrinimas vyko neobjektyviai ir šališkai. Tokią poziciją advokatė J. Murauskaitė grindė tuo, kad Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriui pavesta kontroliuoti teikiamas sąskaitas faktūras, o Apskaitos skyriui –jas apmokėti. Pareiškėjos atstovė teigė, kad Komisijos veiklos neskaidrumą rodo tai, kad Savivaldybės administracija, atsakydama į prašymą pateikti visą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, Komisijos 2016 m. birželio 22 d. protokolo nepateikė. Toks protokolas buvo pateiktas tik teismui. Advokatė J. Murauskaitė vertino, kad kelia abejonių protokolo turinys, kadangi iš jo matyti, jog Komisija nesvarstė parengtos Tyrimo išvados, o nurodė, kas turi būti nurodyta surašomoje Tyrimo išvadoje. Pareiškėjos atstovės teigimu, šios aplinkybės leidžiateigti, kad 2016 m. birželio 22 d. protokolas buvo parengtas po to, kai atsakovė gavo pareiškėjos skundą, kuriame pateikti argumentai dėl vienasmeniškai Komisijos pirmininkės surašytos Tyrimo išvados. Advokatė J. Murauskaitė, atsakydama į Savivaldybės administracijos argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, teigė, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėsnepateikia terminų skaičiavimo taisyklių, kuriomis remiasi atsakovė.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. P. papildomai paaiškino, kad Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo kontrolė buvo pavesta tuometiniam jos pavaduotojui M. T. Pareiškėja nurodė, kadbūtent šis asmuo teikdavo užsakymus paslaugoms atlikti,patikrindavo, ar darbai atlikti, išrašydavo sąskaitas, kurios buvo derinamos su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi. Teigė, kad tik suderintos su šiuo skyriumi sąskaitos galėjo būti teikiamos Apskaitos skyriui, kuris vesdavo sutarties apskaitą ir apmokėdavo už atliktus darbus. Pareiškėja pripažino, kad dalyvaudavo planuojant užsakymus bei tikrinant, ar užsakyti darbai atlikti. Nurodė, kad Zarasų miesto seniūnijoje paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą komplikavo tai, kad, kaip paaiškėjo, seniūno pavaduotojas turėjo psichinės sveikatos sutrikimų ir 2015 m. gegužės mėn. buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Seniūno pavaduotoją atleidus iš tarnybos, šio asmens paliktų Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų asmeniškai netikrino, šios sutarties vykdymą pavedė seniūnijos specialistei V.B. Pareiškėja teigė, kad V.B.paaiškino, jogpaverčiant sutartyje nurodytas piniginių lėšų sumas litais į eurus buvo padaryta techninio pobūdžio klaida.Pareiškėja tvirtino, kad dėl buvusio Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotojo veiklos paaiškėjo sutarčių vykdymo kontrolės trūkumai ir dėl to pareiškėja nuo 2015 m. vasario mėn. ėmė kelti klausimą, kaip šią kontrolę padaryti efektyvesnę. Nurodė, kad pasitarime su Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovėmis buvo nutarta, kad sąskaitos apmokėjimui Apskaitos skyriui bus teikiamos tik jas suderinus su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi. Pareiškėja tvirtino, kad likus maždaug mėnesiui iki Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigimo, ji užėjo pas Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus specialistę M.Č., pasiteiravo, ar nėra kokių nesklandumų su Zarasų miesto seniūnijoje vykdoma Paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo patikinta, kad sutartyje nurodyta suma dar nepasiekta. O. P. tvirtino, kad faktą apiešios sumos viršijimą nustatė ir Savivaldybės administracijos direktoriui pranešė ne Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, o patipareiškėja. O.P. paaiškino, kad į Komisijos posėdžius ji nebuvo kviečiama, į vieną posėdį, vykusį 2016 m. birželio pradžioje, pareiškėja pateko atsitiktinai, Komisija jai uždavė kelis klausimus. Nurodė, kad prašymu pateikti visus tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentusį Savivaldybės administracijos atstovę L. K. kreipėsi po to, kai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodė, kad jai buvo pateiktas surištų ir pasirašytų dokumentų paketas, kuriame Komisijos 2016 m. birželio 22 d.protokolo nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė O. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d. buvo gauta informacija apie galimai viršytą 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertę. Tikrinant šią informaciją, Savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, jog pagal 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)per 2014 m. birželio 2 d. – 2016 m. birželio 2 d. laikotarpį suteikta paslaugų už 83 974,04 Eur ir ši suma sutarties preliminarią vertę viršija 5 776,64 Eur. Teigė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą ir įvertinusi jo metu surinktą informaciją bei dokumentus, surašė išvadą, kurioje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog O. P. padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja netinkamai kontroliavo 2014 m. birželio 2 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, dėl ko pirkimo vertė buvo 5 776,64 Eur viršyta, ir tokia veika pažeidė 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą viešųjų pirkimų planą, Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas. Savivaldybės administracija kaip nepagrįstus vertina skundo teiginius apie Komisijos šališkumą, kadangi pareiškėja nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos vykdė sąskaitų, pateiktų apmokėti Savivaldybėsadministracijai už suteiktas paslaugas, kontrolę, priežiūrą ir apskaitą. Be to, kaip nepagrįstus vertino ir skundo teiginius apie netinkamą Komisijos išvados formą, kadangi jokie teisės aktai jos nereglamentuoja. Atsakovė pripažino, kad Komisija veikė kaip kolegialus subjektas, ir remdamasiKomisijos veiklą reglamentavusių nuostatų 11 punktu, teigė, kad sprendimas buvo priimtas posėdyje balsų dauguma, o teisę pasirašyti sprendimą turėjo vienasmeniškai Komisijos pirmininkė. Atsakovė, remdamasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktu, tvirtino, kad O. P. tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatyto termino.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai vietos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojui–seniūnijos seniūnui –paskirta tarnybinė nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Minėta, kad O.P. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti Savivaldybės administracijos direktorius sudarė kolegialų subjektą – trijų asmenų Komisiją. Ši komisija savo veikloje privalėjo vadovautis Taisyklėmis ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais. Teismas, remdamasis Taisyklių 7 punkte (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) ir 13 punkte (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 953 ir 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad pareiga surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, o ištyrus tarnybinį nusižengimą – motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, yra nustatyta visam kolegialiam subjektui, t. y. komisijai, o ne jos pirmininkui ar atskiriems jos nariams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Komisijos veiklos nuostatų 5.1 bei 5.3 punktuose. Komisijos veiklos nuostatų 7, 9 ir 11 punktuose, reglamentuojančiuose Komisijos pirmininko pareigas, Komisijos darbo formą ir sprendimų priėmimą, nėra nustatyta, kad pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir motyvuotą išvadą, Komisijos pavedimu, gali surašyti Komisijos pirmininkas. Išanalizavus Komisijos posėdžių protokolus, daroma išvada, kad Komisija nepavedė pirmininkei surašyti ir pareiškėjai įteikti pranešimus apie tarnybinį nusižengimą ar surašyti motyvuotą išvadą.
Bylos duomenys patvirtina, kad O.P. įteiktus 2016 m. birželio 6 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie tarnybinį nusižengimą“ ir 2016 m. birželio 16 d. papildomą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie tarnybinį nusižengimą“, 2016 m. birželio 23 d. Tyrimo išvadą pasirašė tik Komisijos pirmininkė. Išanalizavus Komisijos 2016 m. birželio 22 d. protokolą, sprendžiama, kad 2016 m. birželio 22 d. posėdžiui Tyrimo išvados projektas nebuvo pateiktas ir jis nebuvo apsvarstytas. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad šio posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta išnagrinėti O. P.pasiaiškinimus bei galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymą, ir į tai, kad nurodytame posėdyje Komisijos narės pasisakė, kas turėtų būti nurodyta ateityje surašomoje Tyrimo išvadoje. Be to, Protokolu užfiksuotas nutarimas patvirtina, kad Komisijos nariai balsavo tik dėl valstybės tarnautojai siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos rūšies.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad tokiais veiksmais Komisija pažeidė Taisyklių 7 ir 13 punktų nuostatas, numatančias, kad pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus rengia galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą tiriantis kolegialus subjektas – komisija.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėja skunde teigė, kad pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą tyrė neobjektyvi ir šališka Komisija.Tokius argumentus teismo posėdyje pateikė ir O. P. advokatė J. Murauskaitė. Nurodyta pareiškėjos pozicija grindžiama tuo, kad Komisijos darbe dalyvavo Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovės,kurios ne tikpateikė Savivaldybės administracijos direktoriui duomenis apie mokėjimus pagal 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties preliminarios vertės viršijimą 5 776,64 Eur, bet ir vadovauja Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, kuriems priskirta vykdyti sąskaitų, pateiktų apmokėti Savivaldybės administracijai už suteiktas paslaugas, kontrolę, priežiūrą ir apskaitą. Savivaldybės administracija atsiliepime aukščiau nurodytus skundo argumentus vertino kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad pareiškėja, tiriant tarnybinį nusižengimą,nepasinaudojo Taisyklių 9 punkte įtvirtinta teise ir nė vienai Komisijos narei nereiškė nušalinimo. Analogiškos pozicijos atsakovės atstovai laikėsi ir teismo posėdyje.
Pareiškėja O. P.teismo posėdyje paaiškino, kad Zarasų seniūnijoje išrašytas sąskaitas už darbus, atliktus pagal paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privaloma derinti su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi, ir tik su šiuo skyriumi suderintossąskaitos galėjo būti teikiamos Apskaitos skyriui, kuris vesdavo sutarties apskaitą bei apmokėdavo už atliktus darbus. Teikdama paaiškinimus apie seniūno vykdomą seniūnijai skirtų asignavimų valdymą, O. P.paaiškino, kad seniūnija nėra visiškai savarankiška asignavimų valdytoja, kadangi be Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus suderinimo ir Apskaitos skyriaus vykdomų sąskaitų apmokėjimo disponavimas seniūnijai skirtais asignavimais negalimas.
Vertindamas pareiškėjos paaiškinimus, teismas neturi pagrindo jais abejoti ir vertinti kaip nepatikimus. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad tokie pareiškėjos paaiškinimai neprieštarauja Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Zarasų miesto savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos veiklos nuostatams(paskelbtainternetotinklalapyjeadresuhttp://www.zarasai.lt/galerijos/bylos/zrs_504_142Zarasų-miesto-seniūnijos-nuostatai.pdf), pagal kurias, seniūnui yra pavesta administruoti seniūnijai skirtus asignavimus, tačiau seniūnijos buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę tvarkos Apskaitos skyrius (10.3 ir 20 punktai). Be to, teismasatsižvelgia ir į tai, kad Savivaldybės administracija atsiliepime pripažino, jog Apskaitos skyriui yra teikiamos visos rajono Savivaldybės administracijai apmokėti išrašytos sąskaitos, o Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius – kontroliuoja mokėjimus už sutarčių vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytąteisinį reguliavimą ir remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Apskaitos skyriaus vedėja A. B. bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N., vadovaujančios vietos savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, kuriems pavesta kontroliuoti Zarasų miesto seniūnijoje pagal Savivaldybės administracijos sudarytas sutartis teikiamų paslaugų apmokėjimą, bei pateikusios Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimo metu turėjo suinteresuotumą įrodinėti jų surašytuose dokumentuose nustatytas aplinkybes ir galėjo turėti išankstinę nuomonę pareiškėjos atžvilgiu bei daryti įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui. Teismo vertinimu, tai leidžia teigti, kad O.P. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neobjektyvi ir šališka Komisija. Ta aplinkybė, kad O. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nepasinaudojo Taisyklių 9 punkte įtvirtinta teise pareikšti nušalimą Komisijos narėms, neužkerta jai kelio argumentus dėl šių asmenų šališkumo ir neobjektyvumo teikti teismo posėdyje.
Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Savivaldybės administracija, tirdama O. P. tarnybinį pažeidimą, pažeidė valstybės tarnautojo teisę įobjektyvų ir nešališką jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimotyrimą.
Be to, Taisyklių 5 punktas (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) nustato, kokius asmenis privaloma paskirti į komisiją, kuriai pavedama tirti šį tarnybinį nusižengimą. Teismo vertinimu, ši teisės norma į pareigas priėmusiam asmeniui nesuteikia teisės keisti komisijos sudėties ir į ją paskirti kitus asmenis, nei numato Taisyklės. Išanalizavus 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad Savivaldybės administracijos direktorius, kaip pareiškėjos tiesioginis vadovas, į Komisiją savo įgalioto asmens nepaskyrė. Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovas R. K. teigė, kad kaip savo įgaliotą atstovą buvo paskyręs A. T. Teismas, remdamasis 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog šis asmuo į Komisiją buvo paskirtas kaip Juridinio ir personalo skyriaus vadovas ir tai atitinka Taisyklių5 punktą nuostatą, kad į valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą tirsiančią komisiją turi būti paskirtas už personalo tvarkymą atsakingas asmuo.
Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad O. P.galimam tarnybiniam pažeidimui tirti buvo sudarytas ir jį ištyrė nekompetentingas subjektas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės - motyvuotos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklaus aiškinimo, kad patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas įsakymas skirti , laikoma šio individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, remiantis išvardintomis teisės normomis ir atsižvelgus į teisminėje praktikoje suformuotą jų aiškinimą, daroma išvada, kad, atliekant O. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo šiurkščiai pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl naikinamas kaip neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, nustatęs, kad atliekant O. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, tarp jų - ir nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančio subjekto skyrimą ir jo veiklą, nespręs dėl nekompetentingo subjekto parengtos tyrimo išvadoje suformuluotų teiginių apie pareiškėjos įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, jo kvalifikavimą.
O. P. prašė atlyginti jos turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodytoms 500,00 Eur dydžio išlaidoms pagrįsti pareiškėjapateikė ją atstovavusios advokatės J. Murauskaitės išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas Nr. S16-84, Nr. S16-92, Nr. S16-134, 2016 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 864894, 2016 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 155 bei2016 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 162.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Patenkinusskundą, t. y. sprendimą priėmus pareiškėjos naudai, O. P. turi teisę gauti iš kitos šalies savo atstovavimo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.2 punktais,atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinio mėnesiniobruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius bei įvertinus pareiškėjos sumokėto atlyginimo už advokatės J. Murauskaitės parengtąskundą sumą, daroma išvada, kad pareiškėjos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti aukščiau nurodytų rekomendacijų neviršija. Dėl nurodytų motyvų O. P. prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos O. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m.liepos 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl O. P., rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
Priteisti O. P. iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos 500,00Eur(penkis šimtus eurų 00 euro centų) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.