Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-12 · Administracinė byla Nr. eI-1484-283/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-12
Bylos Nr.
eI-1484-283/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00362-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
O. P.
Atsakovas
Zarasų rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Justina Murauskaitė
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.eI-1484-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00362-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė,sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjai O. P. ir jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei,atsakovės Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovams R. K. irL. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja O. P.(toliau - ir pareiškėja, ir O. P.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, ir atsakovė) direktoriaus 2016 liepos 4d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl O. P.,rajono savivaldybės administracijos Zarasųmiesto seniūnijos seniūnės, tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, ir priteisti iš atsakovės pareiškėjos O.P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad Savivaldybės administracijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Savivaldybės administracijos direktorių, kad buvo viršyta 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (toliau –ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), preliminari vertė, nurodė, kad Zarasų miestoseniūnijos seniūnė, t. y. pareiškėja O. P., yra viešojo pirkimo iniciatorė. Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudarė Komisiją O. P., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, bei S. K., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos seniūno, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (toliau – ir Komisija) bei patvirtino šios komisijos veiklos nuostatus.Komisija 2016 m. birželio 23 d. Savivaldybės administracijai pateikėZarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės O. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tyrimo išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėja padarėformalaus pobūdžio tarnybinį nusižengimą ir pasiūlėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.Administracijos direktorius, atsižvelgęs į Tyrimo išvadą, priėmė skundžiamą Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir skyrė O. P. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėja teigė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties. Pažymėjo, kad Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)tėra išvardintos teisės normos, kurių pagrinduįstaigos vadovas priėmė ginčijamą įsakymą, todėl nėra aišku, kokį tarnybinį nusižengimąpareiškėja įvykdė, kokias jai pavestas pareigas atliko netinkamai ar neatliko jų visai.Atsižvelgusi į teismų praktiką, pareiškėja tvirtino, kad Komisijos išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudosskyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Dėl šios priežasties joje privalo būti atskleistos visos tyrimo metu nustatytos galimo tarnybinionusižengimo faktinės aplinkybės, teisiniai pagrindai, motyvai. Pareiškėja, išanalizavusiKomisijos išvadą, vertino, kad ji kaltinama pažeidusivienintelįteisės aktą, t. y. 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajonosavivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-13 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014 biudžetiniaismetais numatomų pirkti Zarasų rajono savivaldybės administracijos reikmėms reikalingų prekių,paslaugų ir darbų plano patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintą Viešųjų pirkimų planą (toliau-Planas) ir tik dėl šio teisės akto pažeidimo Komisija pareiškėjos prašė pateikti ir paaiškinimus.O. P. atkreipė dėmesį, kadKomisijos išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, koks konkretus įsakymo punktasir/ar jo priedo (Plano) punktas buvo pažeisti. O. P.vertinimu, iš Komisijos išvados matyti, kad pareiškėja pripažinta kalta pažeidusi Plano eilutę, kurioje nurodyta, jog Zarasų miesto želdynų ir želdiniųpriežiūros paslaugoms planuojama išleisti 78197,48 Eur (270000 Lt). Pareiškėja tvirtino, kad Komisija, nepateikusi nė vienoargumento, padarė nepagrįstą išvadą, jog Plane yra nurodyta konkreti, o ne preliminari suma, kuri negalėjobūti viršijama. Teigė, kad Komisija nenurodė nė vieno teisės akto, kuriame būtų nurodoma, konstatuojama ir/ar išaiškinama, kad Plane nurodytossumos yra konkrečios, o ne preliminarios, ir kad su tokiu teisės aktu, taisyklėmis, išaiškinimupareiškėja kada nors būtų buvusi supažindinta. Pareiškėja, remdamasilingvistiniuaiškinimu, teigė, kad planas tėra tai, kas preliminaru, numatoma, numanoma,siektina, tačiau ne konkretu ir nekintama. Pareiškėjos teigimu, tai konstatavo ir pati Komisija, nurodydama, kadPlanas yra sudaromas numatomomspirkti paslaugoms ir darbams. Pasikeitus Plane nurodytai planuotai sumai, pareiškėja niekaip negali būti laikomapažeidusi tokį Planą, nes numatyta suma buvo tik preliminari, jiper metusgalėjo kisti ir, kaip paaiškėjo, pakito. Pareiškėja tvirtino, kad Komisijos išvadoje nenurodyta, kas atsako už šių verčių kontrolę ir kokia galima atsakingų asmenųatsakomybė. O. P. nesutiko su Komisijos, kuri rėmėsi Zarasų rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbų pirkimo organizavimo taisyklių (toliau - Pirkimo organizavimo taisyklės), patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės administracijos prekių, paslaugų ir darbųpirkimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 41 punktu, išvada, kad pareiškėja buvo atsakinga už Planenurodytų sumų neviršijimo kontrolę. O. P. aiškinimu, Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktasreglamentuoja sutarties, o ne Planovykdymo kontrolę. Todėl, net irpripažinus, kadO. P. buvo atsakingauž sutarties kontrolę, Komisija sutartiespažeidimo nenustatė. Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija išvadoje konstatavo, jog sutarties kaina buvo preliminari, t. y. ji galėjo kisti; kainos viršijimas įtakos viešųjų pirkimų būduineturėjo; pažeidimas formalus.O.P.tvirtino, jog Komisija nenustatė, kad pareiškėja, vykdydama sutarties kontrolę, būtųpažeidusi pareigą laikytis viešųjų pirkimų principų, teisės aktų reikalavimų ar sutartyjenumatytų sąlygų, būtų veikusi taip, kaip draudžia sutartis, ar nesielgusi taip, kaipįpareigoja sutartis. Pabrėžė, kad Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas atsakingo asmens pareigų, t. y. jame nėra nurodyta, jog pirkimo iniciatorius kontroliuoja, kad sutarties kaina būtų neviršyta. Pareiškėjos teigimu, Komisija nepagrįstai plečiamaiaiškino nurodytą teisės normą, įtraukdama į jos reguliavimo sritį ir tokias pareigasasmeniui, kurios realiai nebuvo nurodytos, numatytos ir reglamentuotos. Remdamasi nurodytais argumentais, O. P.tvirtino, kad ji Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punkto reikalavimų nepažeidė. Pareiškėja, įvertinusi Savivaldybės administracijos pateiktą tarnybinio nusižengimotyrimo medžiagą, padarė išvadą, kad sąskaitų, pateiktų apmokėti Savivaldybėsadministracijai už suteiktas paslaugas, kontrolę, priežiūrą, apskaitą vykdė ir kiti subjektai, kadangi visossąskaitos buvo derinamos su Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjųpirkimų skyriaus vadovais. Pareiškėja tvirtino, kad kyla abejonių dėl Komisijos veiklos nešališkumo, kadangiį Komisiją buvo įtrauktos abiejų nurodytų skyrių vedėjos. Pareiškėja, atsižvelgusi į tai, kad Komisijos išvadą pasirašė tik jos pirmininkė, o ne visi jos nariai, teigė, kad Tyrimo išvada dėl savo formosyra neteisėta, todėl ir ja remiantis priimtas Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Tvirtino, kad Komisijos posėdžių protokolai ir Komisijos nuostatai nepatvirtina, jog Komisijos pirmininkei suteikta teisė pasirašyti už kitus Komisijos narius. Sudaryta Komisija veikė kaip kolegialus subjektas, todėl jos išvadą turėjo patvirtinti visi jos nariai. Be to, pareiškėja, įvertinusi Komisijos išvados teiginį, jog Savivaldybės administracijos direktorius apie pažeidimą sužinojo 2016 m. birželio 3 d., ir remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau –ir Valstybės tarnybos įstatymas) 30 straipsnio 1 dalimi, teigė, jog Savivaldybės administracija pažeidė nuobaudos skyrimo terminą, kadangi tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip2016 m. liepos 3 d.

Teismo posėdyje O. P. ir jos atstovė advokatė J. Murauskaitė prašė tenkinti skundą. Pareiškėja ir jos atstovė prašymui pagrįsti iš esmės nurodė skunde išdėstytus argumentus ir motyvus.

Pareiškėjos atstovė advokatė J. Murauskaitėakcentavo, kad Tyrimo išvadoje nėra niekaip atskleista, kuo grindžiama išvada, jog Plane yra nurodyta suma yra konkreti, o ne preliminari,dėl ko ji negalėjo būti viršyta.Pabrėžė, kad Komisija nepateikė argumentų, kuo grindžiama O. P. atsakomybė pagal Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, kadangi ši teisės norma viešojo pirkimo iniciatoriui priskiria tik tam tikras funkcijas. Pažymėjo, kad nei Tyrimo išvadoje, nei Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), nei kitame dokumente nėra konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos atstovės teigimu, ginčo atveju yra priešingai, nes Komisija Tyrimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau - Viešųjų pirkimų įstatymas)ir Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatos nebuvo pažeistos, todėl nekilo jokių neigiamų pasekmių. Advokatė J. Murauskaitė atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės administracija nepateikė jokių teisės aktų, kurie leistų spręsti, kaip turi elgtis viešojo pirkimo iniciatorius, nustatęs, kad sutartyje numatyta preliminari suma yra išnaudota. Paaiškino, kad atsakovė nenurodė teisės akto, nustačiusio pareiškėjos pareigą kontroliuoti, kad nebūtų viršyta paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suma, ir tvirtino, jog O. Po.kontroliavo, ar laiku atliekami sutartimi sulygti darbai, ar tinkama jų kokybė. Pažymėjo, jog Savivaldybės administracija nenurodė, kad pareiškėja yra pažeidusi savo pareigybės aprašymą, t. y. dokumentą, kuris apibrėžia seniūno funkcijas.Be to, O. P. atstovė, įvertinusi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas, gavusApskaitos skyriaus beiTurto valdymo ir viešųjų pirkimųskyriaus vadovių pasirašytus raštus, teigė, jog šiems asmenims dalyvaujant Komisijos veikloje, tarnybinis patikrinimas vyko neobjektyviai ir šališkai. Tokią poziciją advokatė J. Murauskaitė grindė tuo, kad Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriui pavesta kontroliuoti teikiamas sąskaitas faktūras, o Apskaitos skyriui –jas apmokėti. Pareiškėjos atstovė teigė, kad Komisijos veiklos neskaidrumą rodo tai, kad Savivaldybės administracija, atsakydama į prašymą pateikti visą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, Komisijos 2016 m. birželio 22 d. protokolo nepateikė. Toks protokolas buvo pateiktas tik teismui. Advokatė J. Murauskaitė vertino, kad kelia abejonių protokolo turinys, kadangi iš jo matyti, jog Komisija nesvarstė parengtos Tyrimo išvados, o nurodė, kas turi būti nurodyta surašomoje Tyrimo išvadoje. Pareiškėjos atstovės teigimu, šios aplinkybės leidžiateigti, kad 2016 m. birželio 22 d. protokolas buvo parengtas po to, kai atsakovė gavo pareiškėjos skundą, kuriame pateikti argumentai dėl vienasmeniškai Komisijos pirmininkės surašytos Tyrimo išvados. Advokatė J. Murauskaitė, atsakydama į Savivaldybės administracijos argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų, teigė, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėsnepateikia terminų skaičiavimo taisyklių, kuriomis remiasi atsakovė.

Šalies argumentai

Pareiškėja O. P. papildomai paaiškino, kad Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo kontrolė buvo pavesta tuometiniam jos pavaduotojui M. T. Pareiškėja nurodė, kadbūtent šis asmuo teikdavo užsakymus paslaugoms atlikti,patikrindavo, ar darbai atlikti, išrašydavo sąskaitas, kurios buvo derinamos su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi. Teigė, kad tik suderintos su šiuo skyriumi sąskaitos galėjo būti teikiamos Apskaitos skyriui, kuris vesdavo sutarties apskaitą ir apmokėdavo už atliktus darbus. Pareiškėja pripažino, kad dalyvaudavo planuojant užsakymus bei tikrinant, ar užsakyti darbai atlikti. Nurodė, kad Zarasų miesto seniūnijoje paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą komplikavo tai, kad, kaip paaiškėjo, seniūno pavaduotojas turėjo psichinės sveikatos sutrikimų ir 2015 m. gegužės mėn. buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Seniūno pavaduotoją atleidus iš tarnybos, šio asmens paliktų Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų asmeniškai netikrino, šios sutarties vykdymą pavedė seniūnijos specialistei V.B. Pareiškėja teigė, kad V.B.paaiškino, jogpaverčiant sutartyje nurodytas piniginių lėšų sumas litais į eurus buvo padaryta techninio pobūdžio klaida.Pareiškėja tvirtino, kad dėl buvusio Zarasų miesto seniūnijos seniūno pavaduotojo veiklos paaiškėjo sutarčių vykdymo kontrolės trūkumai ir dėl to pareiškėja nuo 2015 m. vasario mėn. ėmė kelti klausimą, kaip šią kontrolę padaryti efektyvesnę. Nurodė, kad pasitarime su Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovėmis buvo nutarta, kad sąskaitos apmokėjimui Apskaitos skyriui bus teikiamos tik jas suderinus su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi. Pareiškėja tvirtino, kad likus maždaug mėnesiui iki Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigimo, ji užėjo pas Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus specialistę M.Č., pasiteiravo, ar nėra kokių nesklandumų su Zarasų miesto seniūnijoje vykdoma Paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo patikinta, kad sutartyje nurodyta suma dar nepasiekta. O. P. tvirtino, kad faktą apiešios sumos viršijimą nustatė ir Savivaldybės administracijos direktoriui pranešė ne Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, o patipareiškėja. O.P. paaiškino, kad į Komisijos posėdžius ji nebuvo kviečiama, į vieną posėdį, vykusį 2016 m. birželio pradžioje, pareiškėja pateko atsitiktinai, Komisija jai uždavė kelis klausimus. Nurodė, kad prašymu pateikti visus tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentusį Savivaldybės administracijos atstovę L. K. kreipėsi po to, kai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodė, kad jai buvo pateiktas surištų ir pasirašytų dokumentų paketas, kuriame Komisijos 2016 m. birželio 22 d.protokolo nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė O. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d. buvo gauta informacija apie galimai viršytą 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertę. Tikrinant šią informaciją, Savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, jog pagal 2014 m. birželio 2 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)per 2014 m. birželio 2 d. – 2016 m. birželio 2 d. laikotarpį suteikta paslaugų už 83 974,04 Eur ir ši suma sutarties preliminarią vertę viršija 5 776,64 Eur. Teigė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą ir įvertinusi jo metu surinktą informaciją bei dokumentus, surašė išvadą, kurioje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog O. P. padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja netinkamai kontroliavo 2014 m. birželio 2 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, dėl ko pirkimo vertė buvo 5 776,64 Eur viršyta, ir tokia veika pažeidė 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą viešųjų pirkimų planą, Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas. Savivaldybės administracija kaip nepagrįstus vertina skundo teiginius apie Komisijos šališkumą, kadangi pareiškėja nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos vykdė sąskaitų, pateiktų apmokėti Savivaldybėsadministracijai už suteiktas paslaugas, kontrolę, priežiūrą ir apskaitą. Be to, kaip nepagrįstus vertino ir skundo teiginius apie netinkamą Komisijos išvados formą, kadangi jokie teisės aktai jos nereglamentuoja. Atsakovė pripažino, kad Komisija veikė kaip kolegialus subjektas, ir remdamasiKomisijos veiklą reglamentavusių nuostatų 11 punktu, teigė, kad sprendimas buvo priimtas posėdyje balsų dauguma, o teisę pasirašyti sprendimą turėjo vienasmeniškai Komisijos pirmininkė. Atsakovė, remdamasi Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11 punktu, tvirtino, kad O. P. tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepažeidžiant nustatyto termino.

Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė L. K., iš esmės pakartojusi atsiliepimo argumentus ir motyvus, prašė O. P. skundą atmesti. Atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad Planas yra tas dokumentas, kuris nurodo piniginių lėšų sumas, kurios gali būti išleistoskonkrečiam pirkimui. Teigė, kad galimybės iš anksto suplanuoti visas paslaugasnėra, todėl Plane nurodyta suma yra maksimaliir jos viršyti negalima. L. K. tvirtino, kad O. P. iš esmės neneigia, kad Zarasų miesto seniūnijos darbuotojas kontroliavo Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, tačiau tai atliko netinkamai. Paaiškino, kad išrašius sąskaitą, ji pateikiama Apskaitos skyriui, tačiau tvirtino, kad šis skyrius sutarties vykdymo nekontroliuoja. Teikdama paaiškinimus dėl Tyrimo išvados formos, nurodė, kad pagal susiklosčiusią praktiką, ją pasirašo ne visi komisijos nariai, o tik komisijos pirmininkas. Savivaldybės administracijos atstovė tvirtino, kad teisės aktai nenumato, jog tyrimo išvadą privalo pasirašyti visi komisijos nariai. Teikdama paaiškinimus dėl 2016 m. birželio 22 d. protokolo, nurodė, kad jis buvo surašytas ne 2016 m. birželio 22 d., kai vyko posėdis, o vėliau. Savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad nurodytas protokolas be Komisijos pirmininkės parašo buvo pateiktas Administracijos direktoriui su visa atlikto tarnybinio nusižengimo medžiaga, Komisijos pirmininkė 2016 m. birželio 22 d. protokolą pasirašė, grįžusi iš atostogų, tikslios datos nurodyti negalėjo. Dėl šios priežasties pareiškėjai 2016 m. liepos 7 d. buvo pateikta Tyrimo išvados medžiaga be 2016 m. birželio 22 d. posėdžio protokolo. Be to, L. K.paaiškino, kad Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius kontroliuoja tik sutarčių įvykdymo terminus, o jų sumų kontrolę vykdo sutarties priežiūrą atliekantis asmuo. Apskaitos skyrius kontroliuoja, kaip naudojamos lėšos, tačiau sutarčių sumų šis skyrius irgi nekontroliuoja. Teigė, kad Apskaitos skyriaus naudojamaapskaitos sistemaneleidžiapastebėti, ar baigiasi piniginių lėšų suma pagal sutartis. L. K. tvirtino, kad Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sumą kontroliuoti privalėjo O. P., kaip Zarasų miesto seniūnijos seniūnė.

Savivaldybės administracijos atstovas R.K.papildomai paaiškino, kad neprisimena, ar jam kartu su kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga pateiktas 2016 m. birželio 22 d. protokolas buvo pasirašytas. Nurodė, kad į Komisiją A. T., Juridinio ir personalo skyriaus vedėja, buvo paskirta kaip valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo įgaliota atstovė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad O. P. vykdo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs Apskaitos skyriaus 2016 m. birželio 2 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, o 2016 m. birželio 3 d. – Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų miesto želdymų ir želdinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“, 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. I(6.6E)-456 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti“ sudarė Komisiją O. P., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, bei S. K., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Dusetų seniūnijos seniūno, galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti ir patvirtino šios komisijos veiklos nuostatus (toliau – Komisijos veiklos nuostatai).

Tiriant valstybės tarnautojo galimą tarnybinį nusižengimą, pareiškėjai 2016 m. birželio 6 d. buvo įteiktas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. birželio 16 d. – papildomas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tarnybinį nusižengimą. Pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad Savivaldybės administracija surinko duomenų, patvirtinančių, kad Zarasų miesto seniūnijos seniūnė O. P. 2014 metais inicijavo Zarasų miesto želdymų it želdinių priežiūros paslaugų viešąjį pirkimą, kurio metu Savivaldybės administracija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. birželio 2 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios preliminari vertė 12 mėnesių – 39 098,70 Eur, o 24 mėnesiams – 78 197, 48 Eur. Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus pateiktais duomenimis, per 2014 m. birželio 2 d. – 2016 m. birželio 2 d. laikotarpį buvo atlikta paslaugų už 83 974,04 Eur, t. y. sutarties preliminari vertė viršyta 5 776,64 Eur. Komisija, remdamasiPirkimo organizavimo taisyklių 41 punktu, pranešime nurodė, kad O. P., kaip viešojo pirkimo iniciatorė, būdama atsakinga už pirkimo sutarties vykdymą, privalėjo užtikrinti, kad nebūtų viršyta preliminari sutarties vertė ir pirkimui skirta lėšų suma. Papildomame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) Komisija nurodė, kad O. P. galimai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 ir 7 straipsnius, Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Plano dalį, pagal kurią, želdynų ir želdinių priežiūrai 24 mėnesiams skiriamų pirkimų vertė yra 78 197,40 Eur. O. P. 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 16 d. pateikė paaiškinimus „Dėl galimo nusižengimo“, kuriuose nurodė duomenis apie Zarasų miesto seniūnijoje vykdytą 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos kontrolę. Komisijos pirmininkė A. T.2016 m. birželio 23 d. parengė Išvadą, kurioje konstatuota, kad O. P., Zarasų miesto seniūnijos seniūnė,netinkamai kontroliavo 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, dėl ko pirkimo vertė buvo viršyta 5 776,64 Eur, ir tokiais veiksmais pažeidė Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Viešųjų pirkimų planą, Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, Viešųjų pirkimų įstatymo3 ir 7 straipsnių nuostatas.

Savivaldybės administracijos direktorius 2016 liepos 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl O. P., rajono savivaldybės administracijos Zarasųmiesto seniūnės, tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino, kad O.P. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai vietos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojui–seniūnijos seniūnui –paskirta tarnybinė nuobauda.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriuje „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija)įtvirtintos teisės normos.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad už tarnybinius nusižengimus, t. y. už valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn – jiems skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (2 straipsnio 12 dalis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis). Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Taisyklėse numatytą procedūrą nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančias konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeistiteisės aktai, reguliuojantys valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais ir detalizuotas pareigybės aprašyme.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų išaiškinimą, kad, sprendžiant klausimą, ar konkrečiuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais - pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-46-1958/2008, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 -700/2010 ir kt.)Tik nustačius šių elementų visetą, galima konstatuoti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė.Be to, teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis iryra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame pasisakoma dėl valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal pažeistų teisės aktų normas, jame apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos bei kaltinimo apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012).

Atsižvelgus į valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir suformuotą teisminę praktiką, daroma išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių. Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, pagal kurią, įstaigos vadovui sudarant komisiją galimam valstybės tarnautojo nusižengimui tirti, turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas (2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 – 80/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, kad O.P. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti Savivaldybės administracijos direktorius sudarė kolegialų subjektą – trijų asmenų Komisiją. Ši komisija savo veikloje privalėjo vadovautis Taisyklėmis ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais Komisijos veiklos nuostatais. Teismas, remdamasis Taisyklių 7 punkte (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) ir 13 punkte (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 953 ir 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) įtvirtintomis nuostatomis, sprendžia, kad pareiga surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, o ištyrus tarnybinį nusižengimą – motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, yra nustatyta visam kolegialiam subjektui, t. y. komisijai, o ne jos pirmininkui ar atskiriems jos nariams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Komisijos veiklos nuostatų 5.1 bei 5.3 punktuose. Komisijos veiklos nuostatų 7, 9 ir 11 punktuose, reglamentuojančiuose Komisijos pirmininko pareigas, Komisijos darbo formą ir sprendimų priėmimą, nėra nustatyta, kad pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir motyvuotą išvadą, Komisijos pavedimu, gali surašyti Komisijos pirmininkas. Išanalizavus Komisijos posėdžių protokolus, daroma išvada, kad Komisija nepavedė pirmininkei surašyti ir pareiškėjai įteikti pranešimus apie tarnybinį nusižengimą ar surašyti motyvuotą išvadą.

Bylos duomenys patvirtina, kad O.P. įteiktus 2016 m. birželio 6 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie tarnybinį nusižengimą“ ir 2016 m. birželio 16 d. papildomą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie tarnybinį nusižengimą“, 2016 m. birželio 23 d. Tyrimo išvadą pasirašė tik Komisijos pirmininkė. Išanalizavus Komisijos 2016 m. birželio 22 d. protokolą, sprendžiama, kad 2016 m. birželio 22 d. posėdžiui Tyrimo išvados projektas nebuvo pateiktas ir jis nebuvo apsvarstytas. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad šio posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta išnagrinėti O. P.pasiaiškinimus bei galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados surašymą, ir į tai, kad nurodytame posėdyje Komisijos narės pasisakė, kas turėtų būti nurodyta ateityje surašomoje Tyrimo išvadoje. Be to, Protokolu užfiksuotas nutarimas patvirtina, kad Komisijos nariai balsavo tik dėl valstybės tarnautojai siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos rūšies.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad tokiais veiksmais Komisija pažeidė Taisyklių 7 ir 13 punktų nuostatas, numatančias, kad pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus rengia galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą tiriantis kolegialus subjektas – komisija.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pareiškėja skunde teigė, kad pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą tyrė neobjektyvi ir šališka Komisija.Tokius argumentus teismo posėdyje pateikė ir O. P. advokatė J. Murauskaitė. Nurodyta pareiškėjos pozicija grindžiama tuo, kad Komisijos darbe dalyvavo Apskaitos skyriaus bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vadovės,kurios ne tikpateikė Savivaldybės administracijos direktoriui duomenis apie mokėjimus pagal 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties preliminarios vertės viršijimą 5 776,64 Eur, bet ir vadovauja Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, kuriems priskirta vykdyti sąskaitų, pateiktų apmokėti Savivaldybės administracijai už suteiktas paslaugas, kontrolę, priežiūrą ir apskaitą. Savivaldybės administracija atsiliepime aukščiau nurodytus skundo argumentus vertino kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad pareiškėja, tiriant tarnybinį nusižengimą,nepasinaudojo Taisyklių 9 punkte įtvirtinta teise ir nė vienai Komisijos narei nereiškė nušalinimo. Analogiškos pozicijos atsakovės atstovai laikėsi ir teismo posėdyje.

Kaip matyti iš Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), į Komisiją buvo paskirti trys asmenyss: Juridinio ir personalo skyriaus vedėja A. T., Apskaitos skyriaus vedėja A. B. bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N., eiti Komisijos pirmininkės pareigas pavesta A. T., sekretorės pareigas – Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei L. K., o jos nesant – šio skyriaus vyriausiajai specialistei V. K. Minėta, kad Savivaldybės administracijos direktoriui Apskaitos skyrius 2016 m. birželio 2 d. pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, o 2016 m. birželio 3 d. Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius - raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Zarasų miesto želdymų ir želdinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“,kuriuos pasirašė nurodytų skyrių vadovės A.B. ir D. N. Šiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2014 m. birželio 2 d. – 2016 m. birželio 2 d. laikotarpį suteiktų paslaugų pagal 2014 m. birželio 2 d. paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimą ir šios sutarties preliminarios vertės viršijimą 5 776,64 Eur; Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus rašte – kad pagal Pirkimo organizavimo taisyklių 41 punktą, už pirkimo sutarčių vykdymą atsakingas pirkimo iniciatorius arba Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio, inicijavusio pirkimą, vadovas.

Taisyklių 3 punktas (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Aukščiau nurodyti dokumentai Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Komisijos sudarymo nurodyti kaip informacijos apie valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą šaltiniai ir pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą.Be to, teismas, spręsdamas dėl Komisijos narių A. B. beiD. N.šališkumo, atsižvelgia į Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir Apskaitos skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (paskelbti Zarasų rajono savivaldybės interneto tinklalapyje adresais http://www.zarasai.lt/apskaitos-skyrius ir http://www.zarasai.lt/turto-valdymo-ir-viesuju-pirkimu-skyrius), įtvirtintas nuostatas. Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus nuostatų 7.9 punkte nustatyta, kad šis skyrius, užtikrindamas viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą, vykdo Savivaldybės administracijos sudarytų sutarčių, reikalingų viešųjų pirkimų organizavimui ir vykdymui užtikrinti, tiekėjų įsipareigojimų vykdymo kontrolę; Apskaitos skyriaus nuostatai numato, kad šis skyrius pagal patvirtintą biudžetą kontroliuoja, ar teisingai ir pagal paskirtį naudojamos biudžeto ir kitos lėšos (7.10 punktas); registruoja bei įtraukia į apskaitą visus tinkamai įformintus ir apskaitos dokumentais pagrįstus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas (7.14 punktas); vykdo ūkinių operacijų teisėtumo, lėšų naudojimo teisės aktų nustatyta tvarka bei tinkamo apskaitos dokumentų įforminimo kontrolę ir išankstinę, einamąją finansų kontrolę, centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartyje, kai buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai, nustatytas finansų kontrolės funkcijas, rajono Savivaldybės administracijos finansinės atskaitomybės sudarymą pagal sąskaitų duomenis (7.16 punktas).

Pareiškėja O. P.teismo posėdyje paaiškino, kad Zarasų seniūnijoje išrašytas sąskaitas už darbus, atliktus pagal paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo privaloma derinti su Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriumi, ir tik su šiuo skyriumi suderintossąskaitos galėjo būti teikiamos Apskaitos skyriui, kuris vesdavo sutarties apskaitą bei apmokėdavo už atliktus darbus. Teikdama paaiškinimus apie seniūno vykdomą seniūnijai skirtų asignavimų valdymą, O. P.paaiškino, kad seniūnija nėra visiškai savarankiška asignavimų valdytoja, kadangi be Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus suderinimo ir Apskaitos skyriaus vykdomų sąskaitų apmokėjimo disponavimas seniūnijai skirtais asignavimais negalimas.

Vertindamas pareiškėjos paaiškinimus, teismas neturi pagrindo jais abejoti ir vertinti kaip nepatikimus. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad tokie pareiškėjos paaiškinimai neprieštarauja Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Zarasų miesto savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos veiklos nuostatams(paskelbtainternetotinklalapyjeadresuhttp://www.zarasai.lt/galerijos/bylos/zrs_504_142Zarasų-miesto-seniūnijos-nuostatai.pdf), pagal kurias, seniūnui yra pavesta administruoti seniūnijai skirtus asignavimus, tačiau seniūnijos buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę tvarkos Apskaitos skyrius (10.3 ir 20 punktai). Be to, teismasatsižvelgia ir į tai, kad Savivaldybės administracija atsiliepime pripažino, jog Apskaitos skyriui yra teikiamos visos rajono Savivaldybės administracijai apmokėti išrašytos sąskaitos, o Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius – kontroliuoja mokėjimus už sutarčių vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytąteisinį reguliavimą ir remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad Apskaitos skyriaus vedėja A. B. bei Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja D. N., vadovaujančios vietos savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, kuriems pavesta kontroliuoti Zarasų miesto seniūnijoje pagal Savivaldybės administracijos sudarytas sutartis teikiamų paslaugų apmokėjimą, bei pateikusios Savivaldybės administracijos direktoriui informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimo metu turėjo suinteresuotumą įrodinėti jų surašytuose dokumentuose nustatytas aplinkybes ir galėjo turėti išankstinę nuomonę pareiškėjos atžvilgiu bei daryti įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui. Teismo vertinimu, tai leidžia teigti, kad O.P. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neobjektyvi ir šališka Komisija. Ta aplinkybė, kad O. P. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nepasinaudojo Taisyklių 9 punkte įtvirtinta teise pareikšti nušalimą Komisijos narėms, neužkerta jai kelio argumentus dėl šių asmenų šališkumo ir neobjektyvumo teikti teismo posėdyje.

Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, sprendžia, kad Savivaldybės administracija, tirdama O. P. tarnybinį pažeidimą, pažeidė valstybės tarnautojo teisę įobjektyvų ir nešališką jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimotyrimą.

Be to, Taisyklių 5 punktas (2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija) nustato, kokius asmenis privaloma paskirti į komisiją, kuriai pavedama tirti šį tarnybinį nusižengimą. Teismo vertinimu, ši teisės norma į pareigas priėmusiam asmeniui nesuteikia teisės keisti komisijos sudėties ir į ją paskirti kitus asmenis, nei numato Taisyklės. Išanalizavus 2016 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad Savivaldybės administracijos direktorius, kaip pareiškėjos tiesioginis vadovas, į Komisiją savo įgalioto asmens nepaskyrė. Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovas R. K. teigė, kad kaip savo įgaliotą atstovą buvo paskyręs A. T. Teismas, remdamasis 2016 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog šis asmuo į Komisiją buvo paskirtas kaip Juridinio ir personalo skyriaus vadovas ir tai atitinka Taisyklių5 punktą nuostatą, kad į valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą tirsiančią komisiją turi būti paskirtas už personalo tvarkymą atsakingas asmuo.

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad O. P.galimam tarnybiniam pažeidimui tirti buvo sudarytas ir jį ištyrė nekompetentingas subjektas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės - motyvuotos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklaus aiškinimo, kad patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas įsakymas skirti , laikoma šio individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, remiantis išvardintomis teisės normomis ir atsižvelgus į teisminėje praktikoje suformuotą jų aiškinimą, daroma išvada, kad, atliekant O. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo šiurkščiai pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl naikinamas kaip neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, nustatęs, kad atliekant O. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, tarp jų - ir nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančio subjekto skyrimą ir jo veiklą, nespręs dėl nekompetentingo subjekto parengtos tyrimo išvadoje suformuluotų teiginių apie pareiškėjos įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, jo kvalifikavimą.

O. P. prašė atlyginti jos turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodytoms 500,00 Eur dydžio išlaidoms pagrįsti pareiškėjapateikė ją atstovavusios advokatės J. Murauskaitės išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas Nr. S16-84, Nr. S16-92, Nr. S16-134, 2016 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 864894, 2016 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 155 bei2016 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 162.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Patenkinusskundą, t. y. sprendimą priėmus pareiškėjos naudai, O. P. turi teisę gauti iš kitos šalies savo atstovavimo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.2 punktais,atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinio mėnesiniobruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius bei įvertinus pareiškėjos sumokėto atlyginimo už advokatės J. Murauskaitės parengtąskundą sumą, daroma išvada, kad pareiškėjos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti aukščiau nurodytų rekomendacijų neviršija. Dėl nurodytų motyvų O. P. prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos O. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m.liepos 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl O. P., rajono savivaldybės administracijos Zarasų miesto seniūnijos seniūnės, tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Priteisti O. P. iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos 500,00Eur(penkis šimtus eurų 00 euro centų) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja DalytėZlatkuvienė