Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-12-15 · Byla Nr. A2.6.-3697-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
A2.6.-3697-902/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-03062-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
T. D.
Nukentėjusysis
D. J.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-3697-902/2014Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03062-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;45.4.7.; (S) 52.3.
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARI MA S2014 m. gruodžio 15 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. D.,jo atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,nukentėjusiajai D. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtiniLietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio (duomenys neskelbtini“, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. 2014-11-15 apie 03 val., Panevėžyje, Respublikos g. 23, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, v.n. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus tarpo tarp priekyje stovėjusio automobilio Nissan Qashqai,v.n. (duomenys neskelbtini) jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadintas stovintis automobilis. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, su nukentėjusiu asmeniui neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nesulaukęs policijos. Tokiais savo veiksmais T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 101, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

T. D. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad jis buvo protokole nurodytu laiku ir vietoje, jam automobiliu Toyota Corolla, v.n. (duomenys neskelbtini) teko išvažinėti iš stovėjimo vietos, tačiau, kad būtų kliudęs kitą, stovėjusį automobilį, nejuto, todėl išvažiavo. Pamena, kaip jo vairuojamo automobilio duris atidarė moteris ir jam pasakė, jog turi pirkti jos automobilį, nes jis sugadino jos automobilį, bet jam draugė sakė, kad jis neatsitrenkė. Per trejus metus jis niekada nebuvo kliudęs kito automobilio. Nuotraukose nematyti jokių įbraukimų, savo automobilį apžiūrėjo, ten rado tik senus nubrozdinimus. Automobiliai nebuvo arti vienas kito. Nukentėjusiosios automobilis stovėjo priekyje jo automobilio, bet jam išvažiuojant nereikėjo atlikti jokio manevro, jis tik važiavo į priekį. Tuo metu jis automobilį vairavo būdamas blaivus. Ten rėkavo neblaivūs žmonės, jų išsigando, todėl duoto nurodymo nepaisė. Nurodė, jog automobiliu jis naudojasi kasdien, jis dirba suvirintoju, bet nėra vairuotojo, dėl ko jam tenka vairuoti automobilį. Toliau dirbti negalės, neturėdamas teisės vairuoti.

Nukentėjusioji D. J. teisme paaiškino, kad trečią valandą išeidinėjo iš klubo, priešais ją stovėjęs kitas automobilis norėjo išvažiuoti ir priekiniu bamperiu kliudė jos automobilį, ant jos automobilio liko raudoni dažai, atšoko dangtelis, kurį jai sutvarkė už 500 litų. Kadangi automobilis buvo paruoštas parduoti, sakė, kad eismo įvykio kaltininkas jį nupirktų, tačiau vairuotojas išvažiavo, nufotografavo to automobilio numeris ir iškvietė policiją. Aplinkui buvo labai daug žmonių, ten vyko muštynės. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes galimai buvo išgėręs. Ji ant eismo įvykio kaltininko nebepyksta.

Teisme liudytoja apklausta D. J. parodė, kad 2014-11-15 apie 3 val. išėjusios iš klubo, ėjo link Nissan automobilio, kitas automobilis tuo metu bandė manevruoti iš stovėjimo vietos ir kliudė autoobilį. Dar bandė vairuotoją sustabdyti, bet jis pasišalino. Ji dar nufotografavo to automobilio numerius. Nurodė, jog automobiliai kontaktavo priekinėmis dalimis, Nissan automobilis – kairio šono bamperiu. Smūgis nebuvo didelis, garso nebuvo, aplinkui buvo triukšmaujama, tačiau smūgio metu automobiliui Nissan liko žymė – nubrozdinimas ir nulaužtas dangtelis apačioje prie numerio, jis buvo atlaužtas, įstumtas. Sukėlęs eismo įvykį vairuotojas nestojo, nors Daiva jo prašė. Draugė jam siūlė nusipirkti automobilį, nes jį pardavinėjo. Daiva pati atidarė jo automobilio dureles, o ji pabeldė jam, pasakė, kad atsitrenkė. Vairuotojas kategoriškai atsisakė, trinktelėjo durimis ir pasišalino. Aplinkui buvo daug žmonių, vyko muštynės, buvo triukšmas.

Teisme liudytoja apklausta G. D. parodė, kad trečią val. nakties jos ėjo į lauką, kur kalbėjosi ir pamatė įvykį, pakvietė policiją. Automobiliai kontaktavo priekinėmis vairuotojo pusės bamperio dalimis, buvo smūgis. Vairuotojas sėdėjo prie atidaryto lango, atgal atsistūmė ir išvažiavo. Daiva liepė vairuotojui išlipti, nes sukėlė eismo įvykį. Vairuotojui sakė, kad kvies policiją.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. D. teisme duoto paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku jam teko važiuoti automobiliu Toyota Corolla, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-21959912-14 (b.l. 5-6), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 7-17), iš kurios matyti, jog T. D. anksčiau sistemingai baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų; vyr. patrulio A. R. ir patrulės M. R. tarnybiniais pranešimais (b.l. 21,22), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, pareigūnai tyrimo metu nustatė apžiūrėjo apgadinimus ant abiejų automobilių, sudarė eismo įvykio vietos schemą, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 24), kur detalizuoti automobilio Nissan Qashqai,v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai bei fotonuotraukomis (b.l. 25-29); nukentėjusiosios D. J. paaiškinimu teisme bei liudytojų D. J. ir G. D. parodymais teisme, kur jos dar kartą patvirtino apie T. D. sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Nissan Qashqai,v.n. (duomenys neskelbtini) teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių asmenų paaiškinimais teisme apie eismo įvykio aplinkybes, juo labiau, kai jų paaiškinimai iš esmės sutampa, atitinka bylos medžiagą ir nėra duomenų, kad jos būtų suinteresuotos apkalbėti administracinėn atsakomyben traukiamą asmenį, todėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teismas remiasi; vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 40), iš kurios matyti, jog T. D. įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo (įgijo 2011-05-13). Nors apžiūrėjus Toyota Corolla, v.n. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnas negalėjo tiksliai nustatyti, kokie apgadinimai ant automobilio atsirado nagrinėjamo eismo įvykio metu, tačiau ši aplinkybė teismui savaime neduoda pagrindo manyti, jog minėtas automobilis eismo įvykyje 2014-11-15 apie 03 val., nedalyvavo dėl aukščiau išsakytų argumentų – surinktos bylos medžiagos (nukentėjusios duoto paaiškinimo, įvykį mačiusių liudytojų parodymų). Daugybė apgadinimų ant Toyota Corolla, v.n. (duomenys neskelbtini) automobilio kaip tik patvirtina, jog transporto priemonė dalyvavo ne viename eismo įvykyje, nes automobilio vairuotojas kelyje nėra pakankamai atidus ir atsargus.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad T. D. 2014-11-15 apie 03 val., Panevėžyje, Respublikos g. 23, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, v.n. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus tarpo tarp priekyje stovėjusio automobilio Nissan Qashqai,v.n. (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi po eismo įvykio T. D. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių. Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas T. D. teigė, kad jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra reikšminga. Kaip matyti, eismo įvykio vietoje jis iš karto buvo informuotas, jog jo vairuojamas automobilis kliudė kitą priekyje stovėjusį automobilį Nissan Qashqai,v.n. (duomenys neskelbtini) tačiau dėl nepateisinamų priežasčių iš įvykio vietos jis pasišalino. Jo teiginys, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes išsigando neblaivių žmonių, netoliese vyko muštynės, nepateisina jo tokio poelgio, nes byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, jog tuo metu pačiam vairuotojui T. D. buvo kilusi reali grėsmė būti sužalotam kitų asmenų ir panašiai. Kaip matyti, jis pats nedalyvavo muštynėse ir muštynėse nedalyvavo nei nukentėjusioji, nei liudytojos G. D., D. J., be to, jis netgi nesikalbėjo su nukentėjusiąja eismo įvykio vietoje, jai nepaliko savo kontaktinių duomenų, taip pat apie eismo įvykį nepranešė policijai, policijos pareigūno buvo apklaustas tik 2014-11-20. Teismo nuomone, byloje taip pat nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų egzistavus kokias tai kitas ypatingas aplinkybes, sutrukdžiusias T. D. tinkamai įvertinti nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio metu jis pats nebuvo sužeistas ir nesirgo psichine ar kitokia sunkia liga, kaip matyti, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau įvykio vieta buvo pakankamai apšviesta (matyti iš byloje esančių fotonuotraukų – b.l. 25-26), automobilio Nissan Qashqai,v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimas ant priekinio bamperio yra gerai matomas eismo įvykis įvyko mieste, netoli gausiai žmonių lankomos vietos, todėl buvo reali galimybė pasielgti pagal KET sukėlus eismo įvykį. Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas konstatuoja, jog T. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., laikytina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia. Todėl jis baustinas ir už šį pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo –gailisi sukėlęs eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – anksčiau sistemingau baustas už KET pažeidimus (2009-2014 m. laikotarpiu baustas net 14 kartų), padarė kitokios rūšies ATPK numatytus pažeidimus ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nustatytą vieną atskomybę sunkinančią aplinkybę, todėl T. D. skirtina vidutinė ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą taip pat skirtina vidutinio dydžio bauda, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau mažesniam terminui nei numato straipsnio sankcija (ATPK 30¹ str.). Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo T. D. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.

Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas T. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Toks jo elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau šiuo atveju, vertintina tai, kad T. D. gailisi sukėlęs eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino (tokių dumenų į bylą nepateikta), ant jo vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų jis nepašalino, anksčiau nebuvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, įskaitant numatytą ATPK 130 str. 1 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra labai didelis, pati nukentėjusioji teisme jam atleido dėl sukelto eismo įvykio, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnį nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes T. D. šiuo metu teisė vairuoti reikalinga darbe. Tačiau teismas šiuo atveju, taikydamas spec. teisės atėmimą ir nustatydamas jo terminą taipogi atsižvelgia, jog pažeidėjui teisė vairuoti darbe reikalinga ne pagrindinėm darbo funkcijoms atlikti (jis dirba IĮ ,,Dagi“ suvirintoju), kaip matyti, įmonėje teisę vairuoti turi ir įmonės savininkas G. D. (jis byloje taip pat buvo apklaustas ir asmenybės identifikavimui pateikė savo vairuotojo pažymėjimą – paaiškinime (b.l. 33) nurodė ,,v.p.“), todėl akivaizdu, jog įmonės savininkas, kuris yra pažeidėjo tėvas, pastarajam praradus teisę vairuoti neilgam laiko tarpui, neatleis jo iš darbo, o turės pats atliks papildomas funkcijas arba turės samdyti darbuotoją, kuris įmonėje atliktų darbo funkcijas, susijusias su transporto priemonės vairavimu, tuo pačiu T. D. taikant spec. teisės atėmimą, nuobauda pasieks savo tikslus, pažeidėją sulaikydama nuo tolesnio KET pažeidimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

T. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) (1013 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams;

T. D. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) (43 EUR) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., T. D. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) (1013 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė