Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., D. M., institucijai, teikiančiai byloje išvadą Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centrui, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį srityje; darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių įgyvendinimo srityje; asmens dokumentų gavimo, keitimo srityje. Taip pat prašoma D. M. pripažinti ribotai veiksniu dvejose srityse- savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityse ( 1-5 pop. b.l.).

2. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė iš esmės palaikė pareiškimą, teikė paaiškinimus, iš dalies keisdama D. M. atžvilgiu neveiksnumo nustatymo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ribas, prašydama atsižvelgti į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir teismui pačiam spręsti dėl riboto veiksnumo nustatymo vienoje asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos srityje.

3. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. M. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jos sūnaus D. M. psichinė liga yra įgimta, protinis atsilikimas nustatytas nuo vaikystės, dėl to jam nuolat reikalinga kito asmens priežiūra; sūnus nepažįsta pinigų vertės, nemoka jų suskaičiuoti, nors lankė specialiąsias ugdymo įstaigas, tačiau neišmoko nei skaityti, nei rašyti, pats negali pasigaminti valgyti, nueiti į parduotuvę ar kreiptis gydymo įstaigą; tačiau sūnus turi įgijęs savitvarkos įgūdžių, nes moka pats nusiprausti, apsirengti, išsirinkti tinkamus sezonui rūbus, batus, juos pasikeisti. Sutinka, kad sūnus būtų pripažintas neveiksniu pareiškime nurodytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje.

4. Suinteresuotas asmuo D. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas iš esmės sutiko su pareiškėjos reikalavimų tenkinimu dėl neveiksnumo nustatymo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodydamas galimybę teismui pripažinti D. M. ribotai veiksniu savitvarkos srityje.

5. Išvadą teikiančios institucijos atstovė iš esmės palaikė pareiškimo reikalavimus. taip pat teikė rašytinę išvadą ir nurodė, kad gali būti nustatytas asmens neveiksnumas pareiškėjos prašomose turtinių ir neturtinių santykių srityse, o ribotas veiksnumas tik vienoje - savitvarkos srityse.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Konstatuotina, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-11-05 sprendimu D. M. buvo pripažintas neveiksniu, jam sergant psichikos sutrikimu – Dauno sindromu, vidutiniu protiniu atsilikimu (civilinė byla Nr.2-15-284/2011). 2022-12-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje D. M. globėja paskirta jo motina D. M. (civilinė byla Nr. 2-800-284/2011).

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

9. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja nors ir pavėluotai, bet kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo D. M. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdama kad teismas nustatytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose asmuo būtų pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, ir teismas neturi pagrindo tokio pareiškimo nenagrinėti.

10. Iš teiktų proceso dalyvių paaiškinimų, byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl D. M. pripažinimo neveiksniu tam tikroje turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškimą pagrindė rašytiniais įrodymais: 202108-13 medicinos dokumentų išrašu, 2013-07-12 neįgaliojo pažymėjimu, 2011-07-13 specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, 2021-07-22 socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (6-22 pop.b.l.).

11. Iš 2022 m. kovo 14-23 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-49/2022 nustatyta, kad D. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, įgimta silpnaprotyste – sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Dėl šio psichikos sutrikimo D. M. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose, dalyvavime ūkinėje -komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros, savitvarkos įgūdžių, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju/ rūpintoju darbo teisinių santykių, politinių teisių srityje, asmens dokumentų gavimo srityse. Taip pat akte nurodoma, kad D. M. nuo gimimo nustatyta genetinė liga – Dauno sindromas, stebėtas psichomotorinės raidos atsilikimas; tiriamasis įgijo tam tikrų socialinių, higienos įgūdžių, tačiau išryškėjo dirglumas, emocinis labilumas; dėl sunkios psichinės sveikatos būklės D. M. negali dalyvauti teismo posėdyje; jam negalima įteikti teismo dokumentų (63-67 pop. b. l.). Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys, kad registre nėra D. M. pateiktų išankstinių nurodymų, sutarčių dėl pagalbos priimant sprendimus (31 pop. b. l.).

12. Konstatuotina, kad teismo posėdžio metu pareiškėja palaikydama savo pareiškimo reikalavimus, prašė teismo remtis teismo psichiatrijos išvadomis, kuriomis D. M. nustatytas jau nebe vidutinis, bet sunkus protinis atsilikimas, todėl išreiškė poziciją, kad visose pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo galėtų būti pripažintas neveiksniu.

13. Byloje yra teikta 2021 m. liepos 22 d. VšĮ Pakruojo rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos išvada dėl D. M. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad jis visiškai negali savimi pasirūpinti ir priimti kasdieninių sprendimų pareiškėjos pareiškime nurodytose turtinių asmeninių santykių srityse, be to gali iš dalies pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus dvejose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros. Be to teismo posėdyje institucijos atstovė pateikė rašytinę ir žodinę išvadą, kurioje nurodoma, kad yra pagrindas D. M. pripažinti neveiksniu ir sveikatos priežiūros srityje, o ribotai veiksniu – savitvarkos įgūdžių srityje.

14. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimas keistinas ir D. M. pripažintinas neveiksniu pareiškėjos prašomose konkrečiose turtinių ir asmeninių santykių srityse, išskyrus vieną sritį (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas). Teismas atsižvelgdamas į gautą teismo ekspertizės išvadą, proceso dalyvių teiktus paaiškinimus ir išsakytus argumentus, institucijos atstovės nuomonę, daro išvadą, kad pareiškimą tenkinus, visgi tikslinga nustatyti ribotą veiksnumą D. M. vienoje asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių srityje, kurioje jis iš dalies gali savimi pasirūpinti ir priimti teisingus kasdienius sprendimus.

15. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu ir ribotai veiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas (rūpintojas) veikia atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu (CK 2.10 straipsnis, 3.240 straipsnis). Kadangi 2011 m. gruodžio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo išspręstas tik globėjo D. M. paskyrimo klausimas ir nebuvo aptartas D. M. turto administratoriaus skyrimas, teismas sprendžia esant tikslinga globėją (rūpintoją) D. M. paskirti ir D. M. turto administratore. Konstatuotina, kad 2011 m. gruodžio 7 d. teismo nutartis, kuria D. M. nustatyta globa, paskirtas globėjas (rūpintojas), lieka galioti visa apimtimi, teismui papildomai nustatant, kad D. M. skirtina ir D. M. turto administratore (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185, 468, 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 468-469 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15-284/2011 ir pripažinti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse:

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais.

asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

paveldėjimo teisiniai santykiai;

dalyvavimas ūkinėje – komercinėje veikloje.

Pripažinti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

sveikatos priežiūros srityje;

šeimos teisinių santykių srityje;

asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį srityje;

darbo teisinių santykių srityje;

politinių teisių įgyvendinimo srityje;

asmens dokumentų gavimo, keitimo srityje;

Pripažinti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šioje asmeninių neturtinių santykių srityse:

savitvarkos įgūdžių srityje.

Pripažinto neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto administratore paskirti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti D. M. globėjos (rūpintojos) ir turto administratorės teises bei pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK trečioje ir ketvirtojoje knygoje:

ji globotinio turtą ir duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė nei 1500 Eur yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais reikalingas teismo leidimas, jeigu globėja norės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl tokio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.