Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis nepilnamečių išlaikytinų, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. gruodžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

2) 2010 m. gruodžio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;

3) 2016 m. rugsėjo 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį – 10 MGL bauda, bauda nesumokėta;

4) 2017 m. vasario 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

5) 2017 m. kovo 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

6) 2018 m. kovo 13 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje;

7) 2018 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis 2019 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos mieto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje; nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis (2019 m. rugpjūčio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. Č. 2020 m. kovo 17 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su sutuoktine S. Č., tyčia kumščiais smogė ne daugiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai S. Č. į krūtinę, tokiu būdu mušdamas šeimos nariui – sutuoktinei S. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, t. y., antradienį, šių metų kovo 17 d., jis parvažiavęs iš darbo į namus atsivežė du butelius alaus. Viskas vyko jų namuose (duomenys neskelbtini). Tai jų šeimos būstas, už kurio įsigijimą moka paskolą. Begeriant alų išgirdo, kad sūnus G. kalba telefonu su draugais ir keikiasi. Jam tai nepatiko. Nuėjo pažiūrėti su kuo jis kalba ir atėmė telefoną. Žmona pamačiusi, kad jis sūnaus telefoną paėmęs žiūri, norėjo atimti telefoną, kad nežiūrėtų, tačiau jis ją atstūmė. Žmonai sudavė su ranka į krūtinę, nes norėjo ją atstumti. Žmona į nieką neatsitrenkė, nenukrito. Žmonai galėjo suduoti apie du smūgius. Mano, kad žmonai skaudėjo. Vaikai nematė, nes buvo kitame kambaryje. Žmona po suduotų smūgių supyko, nuėjo į kitą kambarį ir užsidarė, o jis, susirinkęs daiktus, išvažiavo pas savo motiną. Kai įvyko konfliktas buvo išgėręs pusę butelio Utenos alaus, kurio stiprumas 5,2 laipsniai, išgertas alkoholis įtakos, jo manymu, neturėjo. Tą dieną niekas policijos nekvietė. Kitą dieną jis, turėdamas omenyje, kad šeimai be jo sunku materiale prasme, paskambinęs pasakė, kad be jo bus liūdnos pasekmės, tačiau sūnus suprato, kad jis ketina atvažiuoti ir vėl bus blogai, todėl pasakė žmonai, dėl ko ši išsigando ir iškvietė policiją. Darbe alkoholio nevartoja. Sutinka, kad toks elgesys nenormalus, žmona dėl to nepriekaištavo, savo poelgį vertina blogai. Padarė išvadas po anų teistumų, dalyvavo smurto programose, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Su žmona susitaikė, tačiau gyvena atskirai, nes uždrausta kartu gyventi. Lankėsi pas psichologą, praėjo visą kursą. Vaikai šeimoje yra keturi, kurių trys yra jo. Paaiškino, kad sūnus G. nėra jo vaikas, tačiau jiedu gerai sutaria. Žmona nedirba, augina dviejų metų dukrą, jis gauna apie 800 Eur atlyginimą, gyvena kaime bute, turi daržą, gyvulių nelaiko. Paskolą už butą moka jis, jeigu būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, niekas negalėtų mokėti mokesčių, nes ne tik butą nusipirkę kredito pagalba, bet ir viską jame nusipirkę lizingu.

Nukentėjusioji S. Č. teisiamajam posėdyje parodė, kad sutinku su sutrumpintu įrodymų tyrimu, pritaria išsakytiems vyro parodymas. Ji norėtų, kad vyrui būti paskirtas lygtinumas, nes jis vienas dirba ir išlaiko šeimą, ji nedirba, auginą vaikus. Jeigu vyras sėstų į kalėjimą, šeima liktų be pajamų. Civilinio ieškinio nereiškia.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko nukentėjusioji ir prokurorė. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), kuriame nurodyta, jog asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, R. Č. 2020 m. kovo 17 d. apie 20 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas) kumščiais smogė apie penkis smūgius sutuoktinei S. Č. į krūtinę, dėl ko pastaroji jautė fizinį skausmą;

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 8-11), kuriame užfiksuota, jog pareiškėja S. Č. pranešė, kad 2020 m. kovo 17 d. apie 20 val. tarpusavio konflikto metu sutuoktinis R. Č. kumščiais sudavė apie penkis smūgius į krūtinę, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, atsirado kraujosruva; Apklausiama S. Č. parodė, kad 2020 m. kovo 17 d. visi buvo namuose. R. Č. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, ji negėrė. Apie 20 val. abu su sutuoktiniu susiginčijo dėl to, kad ji vyrui liepė neimti vaiko telefono, nes vyras paėmęs telefoną tikrino, ką vaikas per dieną darė su telefonu. Dėl to R. Č. supyko, jie susiginčijo ir, būnant virtuvėje, vyras abiem kumščiais jai stovinčiai sudavė apie penkis smūgius į krūtinę, dėl ko jai skaudėjo, ji jautė fizinį skausmą. Vaikai tuo metu buvo kitame kambaryje, nieko nematė. Ji pabėgo ir užsidarė kitame kambaryje, kur pabuvusi apie 5 minutes nusiramino ir nuėjo pas vaikus. Tuo metu R. Č. susikrovė savo daiktus, kuriuos laikė koridoriuje, ir išvažiavo iš namų su atvykusiu jį paimti J. M.. Dėl šio įvykio policijos ir greitosios nekvietė, nes galvojo viskas bus gerai, vyras apsiramins, pas šeimos gydytoją taip pat nebuvo ir nesikreipė. Kitą dieną, apie 15 val., R. Č. paskambino sūnui ir pasakė, kad šis jai perduotų, jog ji lauktų pasekmių. Kokios tos pasekmės ji nežino, tačiau tai ją išgąsdino, ji pergyvena dėl savęs ir dėl vaikų. Jai turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 23-26, 27), kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje smurtą patyręs asmuo S. Č. paaiškino, jog 2020 m. kovo 17 d. apie 20 val. kilo konfliktas tarp jos ir sutuoktinio R. Č., kuris konflikto metu sudavė apie penkis smūgius jai į krūtinę, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. R. Č. neneigė, kad sudavė žmonai. Ant S. Č. kūno, krūtinės srityje kairėje pusėje fiksuotas nubrozdinimas;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl alkotesterio parodymų (b. l. 28) patvirtina, kad 2020 m. kovo 18 d. 16.10 val. sulaikė R. Č., kuriam nustatė 2,27 promilių girtumą;

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 29-32) užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučiame name esančiame bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini);

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl liudytojo J. M. apklausos (b. l. 46), kuriame telefonu apklaustas liudytojas paaiškino, kad R. ir S. Č. šeimą žino kaip seniūnaitis. Nurodė, kad R. Č. pastaruoju metu buvo pasitaisęs, dirba, anksčiau turėjo problemų. Kai pavartoja alkoholio su juo būna problemų. Šį kartą R. Č. paskambino apie pusę devynių vakare. Jis nežino, kas ten įvyko, S. Č. nematė. Jam atvykus R. Č. įsėdo į automobilį ir jis jį atvežė į (duomenys neskelbtini) pas mamą. R. Č. nieko jam nesakė, visą laiką tylėjo. Jis pats suprato, kad kažkas negerai, matė, kad R. Č. buvo išgėręs. Paskui paskambino S. Č. ir ši papasakojo, kad R. Č. ją mušė, kirto į krūtinę.

Tiek kaltinamojo kaltės pripažinimas, tiek pirmiau aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis R. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2020 m. kovo 17 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su sutuoktine S. Č., tyčia kumščiais smogė ne daugiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai S. Č. į krūtinę, tokiu būdu mušdamas šeimos nariui – sutuoktinei S. Č. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto vykti į medicinos įstaigas atsisakė, vienok, bylos duomenimis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – suduotų smūgių į krūtinės sritį, akivaizdu, kad ji jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai tyčiniai, tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat atsiradusios pasekmės – nukentėjusiojo jautė fizinį skausmą, jai skaudėjo, tokias aplinkybes patvirtina ne tik tiesioginiai nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymai, bet ir liudytojo J. M., betarpiškai bendravusio su kaltinamuoju bei nukentėjusiąja apklausos metu gauti duomenys, kurie patvirtina mušimo, smūgių sudavimo į krūtinę faktą, to pasekoje patyrus S. Č. skausmą, bet ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kuriuose betarpiškai užfiksuotos ir pareigūnų aprašytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, krūtinės srityje matomi nubrozdijimo pėdsakai, smurto žymės, įtakoję fizinį skausmą. Nusikalstama veika įrodyta tiek paties kaltinamojo kaltės pripažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais faktiniais bylos duomenimis o būtent – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl alkotesterio parodymų, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, liudytojo J. M. parodymais, kitais faktiniais duomenimis, kurie laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, nusikaltimas įrodytas.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad kaip kaltinamais patvirtino teisiamajame posėdyje, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiosios nepareikštas, stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č. nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje teistas septynis kartus, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė šeštą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 66-74, 77-83, 84-86). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino nusikaltęs, kritiškas ir nuoširdus, gailisi dėl to, kas įvyko. R. Č. (duomenys neskelbtini) įregistravęs santuoką su S. Č. (b. l. 49-50), pasak kaltinamojo, šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, kurių trijų tėvu yra jis, vieną kartą baustas administracine tvarka, administracinė nuobauda negalioja (b. l. 63-64), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 89), dirba (b. l. 52), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 51), bausmės, kurią atliko nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 4 d., atlikimo vienos administracijos charakterizuojamas iš esmės teigiamai (b. l. 55-56), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 59), lygtinio paleidimo metu paskirtus teismo įpareigojimus vykdė tinkamai, pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 62). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad smurtauja artimoje aplinkoje nebe pirmą kartą, kas duoda pagrindo manyti, kad išvadų dėl savo elgesio nepadarė, būdamas praeityje eilę kartų teistas, pavartojęs alkoholio nekontroliavo savo emocijų ir neužkirto kelio naujo nusikaltimo padarymui, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei siekiant pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, vertinant ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių rūšis, teismas mano, kad švelnesnės bausmės rūšies nagrinėjamu atveju, vertinant ir praėjusį laiko tarpą nuo lygtinio paleidimo iki šios nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamiems polinkiams pakeisti įgyvendinant bausmės paskirtį pagal bausmės skyrimo taisykles jau nebepakanka, todėl R. Č. skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis skirtinas individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste. Manytina, jog bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o kaltinamojo resocializacija dar galima neizoliavus jo nuo visuomenės, kadangi vertintina ir nukentėjusiojo pozicija prašant kaltinamajam neatimti laisvės, priežastys, kurių pasėkoje kilo tarpusavio konfliktas, kiti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, jo paties neigiamas požiūris į padarytą nusikaltimą, savikritika, motyvacija toliau šeimoje gyventi dorai, siekis toliau su nukentėjusiąja vesti bendrą ūkį, kartu auginti nepilnamečius vaikus, šeimos materialinė – socialinė padėtis. Kaltinamasis šeimoje vienas dirba, gauna pastovias pajamas, turi nuosavą būstą, kuriame šeima gyvena, nukentėjusioji yra vaiko priežiūros atostogose, augina mažametę bendrą dukrą, S. Č. pretenzijų neturi, civilinis ieškinys nepareikštas, sunkių liekamųjų reiškinių sveikatai nėra, seniūnaičio J. M. paaiškinimais pastaruoju metu pasitaisęs, todėl R. Č. taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) įstatyme nurodytam terminui – dvejiems metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą, keičiančią smurtinį elgesį, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), tęsti darbą/dirbti ir/ar registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 18 d. 16.10 val. iki 2020 m. kovo 19 d. 12.25 val. (b. l. 104, 108), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. Č. (b. l. 110-111), todėl vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (venerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. Č. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant:

per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti pataisos programą, keičiančią smurtinį elgesį;

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą/dirbti ir/ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką R. Č. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 18 d. 16.10 val. iki 2020 m. kovo 19 d. 12.25 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. Č. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.