- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-232-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15240-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- J. B.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vidai Butiškienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. B. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 23 d. apie 17 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu vykusio konflikto metu, tyčia kirviu sudavė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam B. S. į galvą ir kairę ranką, dėl ko nukentėjusiajam B. S. konstatuota: žaizdos galvoje, kaukolės pamatų lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimas, kraujavimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, kairės plaštakos I delnakaulio lūžis, nykščio tiesiamųjų sausgyslių pažeidimas, IV, V pirštų dalinės amputacijos, pamatinių pirštakaulių lūžiai, tiesiamųjų, lenkiamųjų sausgyslių pažeidimas, savųjų arterijų bei nervų pažeidimai. Tokiais veiksmais J. B. nukentėjusiajam B. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos sužalojimai – žaizdos galvoje, kaukolės pamatų lūžis, kietojo galvos smegenų dangalo pažeidimas, kraujavimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu.
2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas J. B. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis J. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. sausio 5 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiškino BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo nuosprendis. Teismo išvados dėl bausmės nepagrįstos teismų praktikos formuojamomis bausmių skyrimo taisyklėmis, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas visiškai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad savo noru, iš savo sutaupytų lėšų atlygino padarytą žalą Kauno teritorinei ligonių kasai ir ji atsisakė anksčiau pareikšto civilinio ieškinio dėl nukentėjusiojo B. S. gydymo išlaidų. Mano, kad teismas, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą, turėjo konstatuoti, kad nusikaltimas buvo padarytas atsitiktinai ir nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ir negalėjo vertinti, kad nusikaltimas buvo tiktai loginis kaltininko gyvenimo būdo, jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas konstatavo, kad ankstesni teistumai už smurtinius nusikaltimus neigiamai charakterizuoja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad buvo nuteistas 2014 ir 2015 metais, bausmes atliko, teistumas išnykęs. Buvę inkriminuoti nusikaltimai buvo nesunkūs, padaryti buitinių konfliktų metu.
4.2. Skunde nuteistasis paaiškina, kad nesiruošė ir neturėjo jokio tikslo nusikalsti. Kartu su nukentėjusiuoju gėrė alkoholinius gėrimus, yra seni pažįstami, išgerdavo kartu ir anksčiau. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos, jo sugyventinės A. L. parodymų matyti, kad įvykio dieną ji pati, būdama išgėrusi degtinės, grįžusi į namus, rado jį ir nukentėjusįjį B. S. geriant degtinę. Dėl to ji supykusi sukėlė žodinį konfliktą. Kada ir jis pakėlė balsą, B. S. užpuolė, pargriovė ant grindų ir sugriebęs už kaklo jį smaugė. Kai nuteistasis išsivadavo, pagriebęs kirvuką smogė nukentėjusiajam į galvą. Viskas vyko akimirksniu. Tokios jo ir liudytojos A. L. aiškinamos aplinkybės patvirtina jo veiksmų spontaniškumą, veiksmų, nulemtų atsitiktinių ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
4.3. Nuteistasis pažymi, kad teismas pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Neginčija šios aplinkybės, tačiau teismas ją turėjo vertini retrospektyviai, atsižvelgiant į tai, kad minimu laiku ir vietoje, su B. S. kartu, abu vienodai vartojo alkoholinius gėrimus, kad nukentėjusysis, taip pat būdamas apsvaigęs nu alkoholio, neadekvačiai sureagavo į jo ir sugyventinės A. L. buitinį barnį, panaudojo perteklinius veiksmus, kas iššaukė ir jo neadekvatų atsaką. Mano, kad teismas turėjo pripažinti dar vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo B. S. provokuojantis ar rizikingas elgesys.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nepagrįstai motyvavo ankstesniais ir jau išnykusiais teistumais realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Nuo paskutinio teistumo praėjo daugiau, nei penkeri metai ir tuo laikotarpiu nei karto nenusikalto. Jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminio tyrimo, nėra niekuo įtariamas ir dabar. Nebuvo pripažintas recidyvistu, tačiau teismas pernelyg sureikšmino ankstesnius teistumus, tokiu būdu pasunkindamas jo procesinę padėtį.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. B. gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Rasa Urbienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
6. Nuteistojo J. B. apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam J. B. bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad nuteistojo vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių argumentų, sudarančių pagrindą nuteistajam J. B. paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas.
9. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. B. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, praeityje teistas ir baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgė, kad nuteistasis atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, praeityje teistas du kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, yra pensinio amžiaus.
10. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas J. B. skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistasis yra garbingo amžiaus, susitaupytomis lėšomis atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai civilinį ieškinį, nukentėjusiojo atsiprašė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.
11. Akcentuotina, jog nuteistasis J. B. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas, tad akivaizdu, kad teistumai, realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujus, taip pat smurtinius nusikaltimus (2014 m. ir 2015 m. teistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą). Kartu akcentuotina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos švelnesnės bausmės rūšys, nei laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, jog jos savo tikslų nepasiekė. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, kartojamos tos pačios klaidos ir tarpusavyje kylantys konfliktai sprendžiami pasitelkiant smurtą. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatant mažesnį jos dydį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sureikšmino praeities teistumus, taip pasunkindamas jo procesinę padėtį. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nors išties, kaip teisingai pažymėjo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, nuo paskutinio teistumo praėjo daugiau, nei penkeri metai, teistumas išnykęs, bausmės atliktos, tačiau akcentuojama, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo įvertinti ir kaltininko asmenybę, kurią neabejotinai charakterizuoja taip pat ir praeities teistumai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kartu akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, išsamiai jas aptarė skundžiamame nuosprendyje, prioriteto nesuteikdamas vien nuteistojo praeities teistumams.
12. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vis dėlto, bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014). Dar kartą įvertinus visas minėtas aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bausmės skyrimui, pažymėtina tai, kad į visas nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, rodančias mažesnį J. B. padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą, jau buvo atsižvelgta. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos, ciniškos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Be to, nuteistasis, kaip minėta, jau trečią kartą nusikalsta, padarydamas smurtinį nusikaltimą, tad akivaizdu, kad iš savo klaidų jis nepasimoko, elgesio nekeičia, konfliktus su kitais asmenimis nuolat sprendžia pasitelkdamas fizinį smurtą, tad siekiant užkardyti tokį visuomenei pavojingą nuteistojo elgesį, užtikrinti bausmės paskirtį, kolegijos vertinimu, J. B. turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo J. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
13. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, kad jis savarankiškai atlygino žalą Kauno teritorinei ligonių kasai. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje savanoriškas žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-648/2019, 2K-48-628/2019). Ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Ši aplinkybė atskleidžia kaltininko psichinį santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Kaltininko pastangos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo sužalojimus patyrė nukentėjusysis B. S. (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau civilinį ieškinį pareiškė tik valstybė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį už B. S. gydymą (3 316,56 Eur, 1 t., b. l. 76-78), tačiau 2021 m. rugpjūčio 30 d. žala pilnai buvo atlyginta (t.1, b. l. 148). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje žala valstybei buvo pilnai atlyginta iki pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo. Nors žalą atlygino ne pats J. B., o, kaip teigia nuteistasis, jo santaupomis kitas asmuo, tačiau tai, vadovaujantis teismų praktika, netrukdo pripažinti šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, teismų praktikoje žalos atlyginimu kaip aplinkybe, reikšminga sprendžiant atsakomybės klausimą, pripažįstami atvejai, kai žalą kaltininko valia atlygina kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo J. B. pozicija procese, pilnai pripažįstant civilinį ieškinį, nukentėjusiojo atsiprašymas, patvirtina, kad ir pats nuteistasis pergyvena ir nėra abejingas, kad jo veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiojo interesams. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad nuteistasis pilnai atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nustačius naują atsakomybę lengvinančią aplinkybę paliktina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, nes apylinkės teismas šią faktinę aplinkybę jau įvertino skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir nustatytas jos terminą, kuris yra mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
14. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo B. S. elgesys. Šią aplinkybę grindžia tuo, kad įvykio dieną kartu su nukentėjusiuoju gėrė alkoholinius gėrimus, kilus konfliktui tarp nuteistojo ir A. L., nukentėjusysis jį užpuolė, pargriovė ant grindų ir sugriebęs už kaklo smaugė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016).
15. Bylos metu nustatyta, kad įvykio dieną J. B. kartu su nukentėjusiuoju B. S. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo draugiškai nusiteikę. Grįžus į namus nuteistojo sugyventinei A. L., tarp J. B. ir šios kilo žodinis konfliktas. A. L. teigimu, J. B. įsiutęs pakilo nuo kėdės ir norėjo eiti link jos, tačiau tuo metu nukentėjusysis B. S. griebė nuteistajam už pečių, gindamas ją ir sakydamas: ,,prie manęs moterų nemuši“. Nukentėjusysis pargriovė nuteistąjį ant žemės, suėmė už kaklo ir smaugė. Po šių veiksmų J. B. nustūmė nukentėjusįjį nuo savęs ir smogė kirviu nukentėjusiajam į galvą. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats nuteistasis, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. L.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konflikto metu nukentėjusiojo B. S. veiksmai buvo nukreipti nuraminti smurtauti prieš A. L. ketinusį nuteistąjį. Nagrinėjamu atveju negalima pateisinti B. S. atliktų smaugimo veiksmų prieš nuteistąjį, tačiau įvertinus tai, kad po ginčo su A. L., J. B. tapo agresyvus, praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus prieš savo artimą šeimos narį, tokio elgesio, bendrai vertinant situaciją, negalima pripažinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ar pagal formuojamą teismų praktiką. Kolegijos vertinimu, situacija nebuvo tokia grėsminga ir nukentėjusiojo elgesys nebuvo tokios apimties ir tokio pobūdžio, kad pateisintų J. B. smurtą prieš nukentėjusįjį.
16. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. B. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam J. B. paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas.
17. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 12 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad J. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 149,81 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra nedirbantis asmuo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pensinio amžiaus, serga sunkia liga (2 t., b. l. 57-58), todėl iš J. B. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. sausio 5 d. nuosprendį pakeisti:
pripažinti nuteistojo J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo J. B..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.