- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- A6.-586-1128/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00925-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Linas Pukinskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus. Šiais savo veiksmais V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad formaliai pripažįsta pažeidimą. Tai yra viešbutis ir 3 metus sektorius gilioje duobėje, visais būdais bando neatleisti žmonių į gatvę, stengiasi išlipti iš tos duobės. Sutinka, kad kažkokie smulkūs mokėjimai buvo padaryti grynais, kadangi VMI užblokavusi sąskaitas ir reikia kažkaip apgauti VMI, kad galėtum jai sumokėti nepriemoką. Kvailai skamba, bet taip yra, nes jie uždaro sąskaitą ir kas papuola į sąskaitą jie viską nusiskaičiuoja nepalieka net žmonėms sumokėti atlyginimų. Tenka atlyginimus sumokėti iš kitų šaltinių, o tie šaltiniai visai ne prie ko, prie šitos veiklos, ir tokiu būdu VMI negali skųstis, kad jai yra nemokama, jai yra mokama, bet su pavėlavimu. Jie daro viską, kad atsiskaityti su VMI. Pripažįsta, kad yra įsiskolinę VMI, bet šiandien kabo klausimas, ar uždaryti visiškai veiklą ir paleisti žmones į gatvę, ar mėginti kažkaip išgyventi tą sunkų laikotarpį. Jie turi nusistatę veiksmų planą, kurių pagalba atsiskaitys su VMI. Buvo padaryti kažkokie tai smulkūs mokėjimai ir keista, kad kelia dabar tokias pretenzijas. Prašo teismo neskirti baudos, nes nieko blogo nepadarė, o priešingai, bando išsaugoti įmonę.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad V. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus.
V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad formaliai pripažįsta pažeidimą, jie turi nusistatę veiksmų planą, kurių pagalba atsiskaitys su VMI, visais būdais bando neatleisti žmonių į gatvę. Visgi, šie V. M. teiginiai nepaneigia jo, kaip bendrovės vadovo, pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Teismas pažymi, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. M., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, V. M. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas , skirdamas nuobaudą V. M. atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad V. M. pripažino kaltę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą (baustumas išnykęs). Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam minimaliam.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-586-1128/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.