Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. N. (M. N.) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 7 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 6 d. Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2017 m. vasario 14 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl M. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, 2023 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 357-124 netaikyti nuteistajam M. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nors lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, jis bausmės atlikimo metu stengiasi save realizuoti darbinėje veikloje, mokėsi ir įgijo profesiją, vidurinį išsilavinimą, formaliai patvirtino savo įsidarbinimo galimybę po lygtinio paleidimo, socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, stengiasi užsiimti naudinga veikla, lanko grupes, sprendžia psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, save vertina pakankamai kritiškai, sugeba atpažinti savo trūkumus ir siekia keistis, nepateisina nei savo, nei kitų nusikaltimų, nuteistųjų subkultūros nepalaiko, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, tačiau reikia vertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Daromi nusikaltimai sunkėja. Anksčiau nuteistajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vieną kartą jo termino neišbuvo. Nuteistasis sprendžia turimus finansinius įsipareigojimus, yra išmokėjęs apie 2 500 Eur, tačiau likusi skolos dalis yra gana didelė ir vargu ar bausmės atlikimo metu bus apmokėta. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, pastebima, kad nors nuteistasis geba numatyti savo poelgių pasekmes, tačiau kartais pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine. Yra apsauginiai veiksniai: priklausomybės problemos suvokimas ir sprendimas, gebėjimas ir noras keistis, mokytis, darbinė patirtis ir specialybės, turimas darbo pasiūlymas užtikrins darbą ir pajamas laisvėje, neigiamos nuostatos kriminalinės subkultūros ir nusikaltimų atžvilgiu, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojais, gebėjimas laikytis tvarkos ir taisyklių, patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu adresu su galimybe laikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą probacijos laikotarpiu po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo M. N. lygtinio paleidimo klausimą, ir iš esmės tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam M. N. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atlikęs įstatymo – BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jis drausmine tvarka nebaustas, paskatintas penkis kartus. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat dvi specialybes – baldžiaus ir suvirintojo elektra rankiniu būdu. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ankstesnės Komisijos rekomendacijas. Dalyvavo projekte „Žalioji oazė“, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos „Įžanginėje grupėje“, „Tapatybės grupėje“, lankė „Atkryčio grupę“, „Individualią terapiją“, šiuo metu dalyvauja Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos ir Socialinių įgūdžių lavinimo programose. Nuteistasis nepalaiko nuteistųjų subkultūros. Socialiniai ryšiai su artimaisiais geri, turi darbo pasiūlymą laisvėje. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau visgi jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo M. N. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta taikant OASys metodiką, išlieka vidutine ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius – turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos – sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Šiame kontekste teismas pažymi, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, anksčiau taip pat buvo teistas už smurtinius nusikaltimus (išžaginimas, plėšimas) ir dauguma jo kriminogeninių veiksnių yra susiję su jo agresyviu, impulsyviu ir smurtiniu elgesiu.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju, kaip minėta, nuteistojo vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnų yra smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, bausmę nuteistasis atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo smurtinis elgesys sustiprėja pavartojus alkoholio. Ir nors nuteistasis pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, lanko Anoniminių alkoholikų grupę, visgi šiuo metu, kuomet ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka kriminogeniniu veiksniu, teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės atsisakyti alkoholio ir valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius dar negalima.

Jau minėta nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau vertinant, ar nuteistojo rodytos pastangos keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu buvo pakankamos ir pažanga yra akivaizdi, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis per šešerius bausmės atlikimo metus paskatintas tik penkis kartus, 2022 m. jis paskatintas tik kartą, kas neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste aplinkybė, jog jis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai nustatyti jau minėti kriminogeniniai veiksniai. Be kita ko, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, pats nuteistasis teigia, kad jam bus sunku adaptuotis laisvėje, todėl nori tai pradėti daryti Pusiaukelės namuose. Tačiau nuteistojo asmens byloje nėra duomenų apie tai, ar buvo svarstomas klausimas nuteistąjį perkelti bausmę atlikti į Pusiaukelės namus. Pažymima, kad Pusiaukelės namai – tai pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę. Tik atvykus į Pusiaukelės namus, nuteistiesiems sudaromas Intensyvaus rengimo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos planas. Taigi, Pusiaukelės namų tikslas – padėti nuteistiesiems sparčiau ir kokybiškiau integruotis į visuomenę. Juose apgyvendami tik teigiamai motyvuoti ir nepriekaištingo elgesio nuteistieji, atrinkti Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos pagal itin griežtus kriterijus.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis laisvėje turi gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti, jo socialiniai ryšiai geri. Nuteistasis skunde nurodo, jog bausmės atlikimo metu jis sukūrė šeimą, laisvėje gyvens kartu su šeima ir ja rūpinsis. Be abejonės, nuteistojo gyvenimo sąlygos laisvėje ir socialiniai ryšiai yra svarbus kriterijus vertinant, ar nuteistajam taikoma probacija bus sėkminga. Visgi šiuo atveju teismas įvertina aplinkybę, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi pas tėvą, kur jis išgertuvių metu ir įvykdė nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, nevaldant aktualių kriminogeninių poreikių, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. Tokiu būdu teigti, jog laisvėje nuteistasis turės išskirtinai geras gyvenimo sąlygas, kas lems jo nenusikalstamą elgesį ir sėkmingą probaciją, negalima.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais ir nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę negali būti savarankišku pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šias aplinkybes privaloma vertinti tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Šiuo atveju teismas įvertina tai, jog nuteistasis M. N. anksčiau teistas penkis kartus, kaip minėta, šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo (BK 129 straipsnio 1 dalis) padarymą, jo nusikaltimai sunkėjo, anksčiau yra pažeidęs lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir šios aplinkybės pripažintos nuteistojo statiniais kriminogeniniais veiksniais. Ir nors aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais ir veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, suponuoją pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. N. atliktos bausmės dalis jau turėjo jam pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (bausmės pabaiga 2027 m. vasario 6 d.). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis M. N. šiuo metu dar neatitinka.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus M. N. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo M. N. (M. N.) skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.