Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-4-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
2-4-780/2014
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00430-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
G. B., R. B.
Atsakovas
A. K.
Advokatai
Vilija Jurčikonienė
Civilinė byla Nr. 2-4-780/2013Proceso Nr. 2-27-3-00430-2012-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.2; 30.9.1; 116.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovams G. B. ir R. B. bei jų atstovui advokatui Juozui Šilanskui, atsakovei A. K. ir jos atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovės A. K. priešieškinį ieškovams G. B. ir R. B..

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu patikslinusi skaičiavimo apsirikimą atsakovė A. K. priešieškiniu prašo atidalyti jos nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovais G. B. ir R. B. pagal atsakovės pateiktą 2012 m. UAB „Niša“ parengtą Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo į du turto vienetus schemą, ir:

gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti jai patalpas, projekte pažymėtas geltona spalva, - 6,81 m² ploto pagalbinę patalpą Nr. 01, ir 19,67 m² ploto kambarį Nr. 02, iš viso 26,48 m²;ūkiniuose pastatuose su rūsiu, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti jai patalpas, projekte pažymėtas geltona spalva, - 8,38 m² ploto rūsio pagalbinę patalpą Nr. 01, ir 8,38 m² ploto pirmo aukšto pagalbinę patalpą Nr. 02, iš viso 16,76 m²; ūkiniuose pastatuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti jai patalpą, projekte pažymėtą geltona spalva, - 36,93 m² ploto.

Priešieškinyje nurodoma ir teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovų ieškinyje prašyta nustatyti naudojimosi bendru šalių turtu tvarka neišspręstų jų nesutarimų dėl naudojimosi bendru turtu, ji negalėtų parduoti savo turto dalies, todėl ji prašo atidalinti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos pateiktą UAB „Niša“ 2012 m. parengtą Gyvenamojo namo ir ūkio pastatų padilinimo į du turto vienetus schemą. Atsakovė paaiškino, kad jos pateikta atidalijimo schema labiau atitinka abiejų šalių interesus, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nei ieškovų pateikta schema, nes pagal jos projektą pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių padalijimo kyla ginčas, atidalijimo darbų kaina yra mažesnė nei pagal ieškovų pateiktą projektą, todėl protingiau pasirinkti ekonomiškesnį atidalijimo būdą. Be to, ji nurodo, kad pagal jos siūlomą projektą nereikalingi jokie ginčo patalpų griovimo darbai, o abiejų aukštų patalpos padalijamos vertikaliai per abu aukštus. Tuo tarpu atidalijant pagal ieškovų projektą būtini griovimo darbai, galintys turėti įtakos statinių konstrukcijoms, o atidalijamos rūsio ir pirmo aukšto patalpos persidengia, kas gali sukelti šalių nesutarimų ateityje naudojantis atidalytomis patalpomis. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovų siūlomas minėtų ginčo patalpų padalijimas yra neadekvatus pastatų vertei, nes atsakovei tenka blogesnės būklės gyvenamojo namo dalis ir labai maža geresnės būklės ginčo mūrinio ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1p, dalis, kartu su visu greta esančiu blogesnės būklės mediniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 3I1m. Tačiau už atsakovei tenkančią mažesnės vertės turto dalį ieškovai jokios kompensacijos nesiūlo. Tuo tarpu padalijus turtą pagal atsakovės projektą, jai tektų blogesnės būklės gyvenamojo namo dalis, tačiau ginčo ūkiniame pastate, plane pažymėtame 2I1p, abiems šalims tektų po atitinkamą mūrinę šio geresnės būklės pastato dalį, o ieškovams dar ir visas medinis greta esantis pastatas. Todėl toks visų pastatų padalijimas būtų adekvatus jų visų vertei ir bendraturčiams tenkančių dalių vertei. Be to, atsakovė remiasi 2013-08-12 Lazdijų rajono savivaldybės raštu Nr. 1-3502, kuriame nurodoma, kad jos turto padalinimo schema atitinka paprastojo remonto darbams keliamus reikalavimus, kuriems statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, o ieškovų schema atitinka kapitalinio remonto darbams keliamus reikalavimus, kuriems statybą leidžiantys dokumentai yra reikalingi, bet ieškovai dėl jų gavimo nėra kreipęsi į atitinkamas institucijas.

Ieškovai su priešieškiniu sutinka iš dalies. Jie sutinka, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantys pastatai būtų padalyti, todėl atsisakė savo ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir sutinka su atsakovės siūlomu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo būdu, tačiau nesutinka su atsakovės pasiūlytu ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo būdu. Dėl pastarųjų pastatų atidalijimo ieškovai pateikė savo atidalijimo schemą ir prašo atsakovei paskirti geltona spalva pažymėtas patalpų dalis, o jiems - žalia spalva pažymėtas patalpų dalis. Ieškovai paaiškino, kad ginčo pastatus reikėtų padalyti pagal jų, o ne atsakovės siūlomą variantą, nes ūkinį pastatą su rūsiu tėvams pastatė pats ieškovas G. B., o atsakovė prie jo statybos neprisidėjo. Be to, ieškovai sodyboje gyvena, pastatais kasdien naudojasi, todėl ir prašo paskirti didesnę mūrinio pastato, plane pažymėto 2I1p, dalį jiems, nes ji reikalinga ūkinei veiklai. Tuo tarpu atsakovė pastatais nesinaudoja ir jais nesirūpina.

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinis tenkintinas.

Iš viešo registro duomenų matyti, kad atsakovei A. K. nuosavybės teise priklauso 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovams G. B. ir R. B. priklauso 2/3 šių pastatų (I t., b. l. 6-7). Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė atsidalytų savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šalys sutaria tik dėl atsakovės dalies atidalijimo gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu dėl atsakovės dalies atidalijimo ūkiniuose pastatuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių kilo ginčas ir kiekviena šalis pateikė savo atsidalijimo iš šių ūkinių pastatų schemą, pagal kurią prašo atidalyti atsakovei tenkančią ginčo pastatų dalį.

Iš atsakovės pateiktos 2012 m. UAB „Niša“ parengtos šalims priklausančio Gyvenamojo namo ir ūkio pastatų padilijimo į du turto vienetus schemos (I t., b. l. 65) matyti, kad atidalijant atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės jai tenka 26,48 m² gyvenamojo namo ploto iš 79,43 m² viso ploto, todėl toks atidalijimo būdas atitinka atsakovės turimą 1/3 idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš padalijimo schemos taip pat matyti, kad po atidalijimo neliks jokių bendrai naudojamų gyvenamojo namo dalių, abi šalys turės atskirus įėjimus į savo dalį ir abi atidalyto namo dalys galės būti naudojamos pagal paskirtį kaip savarankiški nuosavybės teisės objektai.

Atidalijant atsakovei priklausančią dalį ūkiniuose pastatuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), šalys sutaria, kad atsakovei tektų visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m, ir prie jo būtų prijungta dalis besiribojančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1m (I t., b. l. 17, 65). Tokio atsidalijimo būdo, kai bendraturčiai pasidalija ne kiekvieną pastatą atskirai, o perdalija du greta stovinčius pastatus taip, kad vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu, įstatymai nedraudžia, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 7 d. ir 7 str. 1 d. 5 p. yra tiesiogiai numatytas toks nekilnojamojo daikto formavimo būdas (amalgamacija). Atsižvelgiant į tai, kad atsidalijant amalgamacijos būdu iš 110,80 m² viso dviejų pastatų bendro ploto atsakovei tenka 36,93 m² ploto, toks atidalijimo būdas atitinka atsakovės nuosavybės teise turimą 1/3 idealiąją dalį abiejų pastatų bendro ploto. Iš padalijimo schemos taip pat matyti, kad po tokio atidalijimo neliks jokių bendrai naudojamų ūkinių pastatų dalių, abi šalys turės atskirus įėjimus į savo dalį ir abi atidalytų pastatų dalys galės būti naudojamos pagal paskirtį kaip savarankiški nuosavybės teisės objektai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje būtent tokio atidalijimo būdo ir siekiama (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-466/2008), todėl atsižvelgsiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės A. K. dalies atidalijimo gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovai šią atsakovės priešieškinio dalį pripažįsta, teismas priima ieškovų G. B. ir R. B. priešieškinio dalies pripažinimą, kuris neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 42 str. 2 d., 140 str. 2 d.), ir šią priešieškinio dalį tenkina, nesant dėl to bendraturčių ginčo.

Nors atsakovės pateiktoje padalijimo schemoje nurodyti gyvenamojo namo ir minėtų ūkinių pastatų plotai šiek tiek skiriasi nuo viešame registre nurodytų šių pastatų plotų (I t., b. l. 6-7, 65), tačiau tai nėra kliūtis priimti teismo sprendimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes teismo sprendimo pagrindu po atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bus formuojami nauji nekilnojamieji daiktai ir pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d., 3 d. 11 p. ir Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 18 p., turės būti nustatomi šių naujų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, ir kadastro duomenų nustatymo metu bus apskaičiuojami statinių plotai, tūriai ir kiti parametrai. Todėl pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d., 2 p., šio teismo sprendimo pagrindu formuojamų atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastro duomenys tiksliai bus nustatyti ir įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą jau įgyvendinant teismo sprendimą. Pastebėtina, kad nustačius tikslius naujai formuojamų nekilnojamojo turto kadastro objektų kadastro duomenis, kurie bus registruojame viešame registre, jie gali skirtis nuo teismo sprendime ir atidalijimo schemoje, kurios pagrindu priimtas teismo sprendimas, nurodytų duomenų, nes pastarieji yra tik preliminarūs ir skirti ginčui teisme išspręsti.

Skirtingai nei aukščiau aptartų pastatų, dėl kurių nėra ginčo, atveju, dėl atsakovės dalies atidalijimo ūkiniuose pastatuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai nesutaria (CK 4.75 str. 1 d.), todėl atsakovė turi teisę reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pareikšdama ieškinį ieškovams, o teismas turi išspręsti kilusį ginčą (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-466/2008). Pabrėžtina, kad ginčo teisenoje teismas negali viršyti šalių pareikštų reikalavimų ir išeiti už jų ribų bei nustatyti kitokį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą nei prašo kuri nors ginčo šalis, todėl teismas turi nustatyti tą iš šalių pasiūlytų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, kuris konkrečioje situacijoje labiausiai atitinka abiejų šalių idealiąsias nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nedarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo principų. Būtent šiais kriterijais remiantis teismas ir sprendžia pagal kurios šalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą teisingiausia atidalyti atsakovės dalį ūkiniuose pastatuose, dėl kurių kilo ginčas.

Pagal abiejų šalių pateiktas pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (II t., b. l. 89, 69), atsakovės dalį ginčo pastatuose galima atidalyti tiek pagal jos, tiek pagal ieškovų pateiktą atidalijimo schemą, nes abiems atvejais atidalijamus nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki atidalijimo. Vadinasi abiejų šalių atidalijimo schemos šiuo požiūriu yra lygiavertės. Kaip minėta aukščiau, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 7 d. ir 7 str. 1 d. 5 p. yra numatytas toks nekilnojamojo daikto formavimo būdas kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu (amalgamacija), todėl tiek atsakovės, tiek ieškovų pateiktos ginčo pastatų atidalijimo schemos neprieštarauja įstatymams, nes bendraturčiai turi teisę pasidalyti ne kiekvieną pastatą atskirai, o perdalyti du greta stovinčius pastatus amalgamacijos būdu. Tokiu atveju svarbu, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės atsidalijančiam bendraturčiui tenkanti pastato ar pastatų dalis kaip galima labiau atitiktų bendrą jo idealiąją dalį visame bendrame abiejų pastatų plote. Šiuo atveju iš atsakovės pateiktos atidalijimo schemos (I t., b. l. 65) ir ginčo pastatų nuotraukų (II t., b. l. 19, 20) matyti, kad iš bendro 55,18 m² abiejų ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ploto atsakovei tenka 16,76 m² ploto mūriniame ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame Nr. 2I1p, todėl toks atidalijimo būdas atitinka atsakovės nuosavybės teise turimą idealiąją dalį abiejų pastatų ploto, nes jai tenka šiek tiek mažesnė nei 1/3 dalis iš bendro abiejų pastatų ploto, su kuo ji sutinka. Tuo tarpu ieškovams lieka šiek tiek didesnė nei 2/3 dalys abiejų pastatų. Iš ieškovų pateiktos atidalijimo schemos (I t., b. l. 74) matyti, kad iš bendro 55,40 m² abiejų ūkinių pastatų ploto atsakovei tenka 20,11 m² bendro abiejų pastatų ploto, kurį sudaro visas medinis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, ir labai maža dalis mūrinio ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto Nr. 2I1p, todėl toks atidalijimo būdas iš esmės taip pat atitinka atsakovės nuosavybės teise turimą idealiąją dalį abiejų pastatų ploto, nes jai tenka net šiek didesnė nei 1/3 dalis iš bendro abiejų pastatų ploto, o ieškovams lieka šiek tiek mažesnė dalis nei 2/3 abiejų pastatų dalys, su kuo jie patys sutinka. Kadangi abiem atvejais šalis, kuriai po atsidalijimo tenka mažesnė dalis nei turima idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, su tuo sutinka, tai šiuo aspektu abiejų ginčo šalių atsidalijimo schemos yra lygiavertės ir bendraturčių teisių ir interesų, gaunant mažesnę nei jų turima idealioji dalis, nepažeistų.

Tačiau vertinant abiejų šalių atsidalijimo schemas pagal tai, kiek jos atitinka socialinės taikos, proporcingumo, šalims tenkančių bendro turto dalių vertės adekvatumo bei naudojimosi atidalintais daiktais racionalumo ir efektyvumo principus, atsakovės pasiūlyta atsidalijimo schema pripažintina labiau atitinkanti šiuos principus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, numatytus CK 1.5 str., nei ieškovų siūlomas atsidalijimo variantas.

Sprendžiant kurios šalies atsidalijimo schema labiau atitinka racionalumo ir efektyvumo principus, pabrėžtina, kad iš abiejų atsidalijimo schemų lokalinių sąmatų matyti, jog atsakovės atsidalijimo schemos įgyvendinimas yra 1/3 pigesnis nei ieškovų (II t., b. l. 3-6) ir pagal šią schemą (I t., b. l. 65) ieškovams savo sąskaita jokių darbų atlikti nereikės, nes norint patalpomis toliau racionaliai naudotis jiems tenkančioje pastatų dalyje jokie pertvarkymo darbai nereikalingi. Įgyvendindama savo pasiūlytą atsidalijimo būdą atsakovė savo sąskaita turėtų tik užmūryti rūsio sienoje esančias duris ir išmūryti pirmame pastato aukšte esančią pertvarą tarp jai tenkančios ir ieškovams liekančios pastato dalies. Tuo tarpu iš ieškovų siūlomos atsidalijimo schemos matyti, kad jos įgyvendinimas ne tik 1/3 brangesnis, bet ir neišvengiamai sukelia būtinybę atlikti tiek rūsio, tiek pirmo aukšto patalpos, kuri tenka atsakovei, pertvarkymo darbus, norint racionaliai jomis naudotis (I t., b. l. 74). Įgyvendinus ieškovų pateiktą atsidalijimo schemą atsakovei tektų dvi viena nuo kitos izoliuotos rūsio dalys, į kurias patekti būtų galima tik iš virš rūsio esančio aukšto, pro du skirtingus liukus. Akivaizdu, kad toks naudojimasis rūsiu būtų visiškai nepatogus ir neracionalus, todėl ir patys ieškovai savo pateiktoje atsidalijimo schemoje numato, kad rūsį į dvi dalis dalijančioje sienoje turėtų būti įrengtos durys, išgriaunant dalį esamos sienos. Pagal ieškovų siūlomą pirmo aukšto atidalijimo būdą atsakovei tenkančią pastatų dalį esama siena taip pat dalija į dvi akivaizdžiai neproporcingas dalis, kuriomis nebūtų patogu ir racionalu naudotis, todėl ieškovai ir šiame aukšte atsakovei siūlo panaikinti (griauti) esamą sieną su durimis. Tačiau siūlydami atidalyti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kuris atsakovei teksiančioje pastatų dalyje reikalauja papildomų statybos darbų, ieškovai nepasiūlė nei šiuos darbus atlikti savo sąskaita nei kompensuoti šių darbų kainą atsakovei. Todėl šiuo aspektu ieškovų pasiūlytas atsakovės dalies atidalijimo būdas yra ne tik mažiau racionalus ir efektyvus, bet ir neteisingas turtiniu aspektu, nes reikalauja priverstinių atsakovės išlaidų. Be to, akivaizdu, kad pagal ieškovų siūlomą atidalijimo būdą yra reikalingi sienų griovimo darbai, kurie labiau rizikingi techninio pastato saugumo požiūriu, o pagal atsakovės siūlomą atidalijimo būdą reikalingi priešingi – papildomų pertvarų įrengimo darbai, kurie pastato konstrukcijoms pakenkti negali, tačiau jas tik papildomai sustiprintų. Pabrėžtina, kad skirtingas nurodytų darbų pobūdis lemia ir skirtingą šių darbų teisinę kvalifikaciją, į ką atkreipė dėmesį ir Lazdijų rajono savivaldybės administracija, savo 2013-08-12 rašte Nr. 1-3502 nurodydama, kad A. K. atidalijimo schema atitinka paprastojo remonto darbams keliamus reikalavimus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, o G. B. atidalijimo schema atitinka kapitalinio remonto darbams keliamus reikalavimus, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas (II t., b. l. 46). Tačiau ieškovai nepateikė statybą leidžiančio dokumento ir neįrodė, kad jų siūlomam atsidalijimo būdui pritaria statybą leidžiantį dokumentą išduodant institucija. Pažymėtina, kad ieškovų pateikta minėta pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį nėra statybą leidžiantis dokumentas, numatytas Statybos įstatymo 23 straipsnyje.

Taip pat pabrėžtina, kad atsakovės siūloma atsidalijimo schema labiau atitinka racionalumo ir socialinės taikos principus, nes ginčo pastate rūsio ir virš jo esančio aukšto patalpos atidalijamos vertikaliai per visą aukštį ir jos sutampa (I t., b. l. 65). Tuo tarpu iš ieškovų siūlomos atsidalijimo schemos matyti, kad šalims tenkančios rūsio ir virš jo esančios patalpos persidengia viena su kita. Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų ir jų pateiktų pastatų nuotraukų (II t., b. l. 19, 20) matyti, jog medinio ginčo pastato, plane pažymėto 3I1m, būklė yra bloga ir jo ilgaamžiškumas, lyginant su greta esančiu mūriniu pastatu, plane pažymėtu Nr. 2I1p, yra žymiai mažesnis. Todėl atidalijus pastatus pagal ieškovų siūlomą atidalijimo schemą ir ateityje nugriovus šį menkavertį medinį pastatą, atsakovei liktų tik jos dalis rūsio greta esančiame mūriniame pastate ir neproporcingai maža ir dėl to netinkama naudoti pagal paskirtį virš šio rūsio dalies esanti mūrinio ūkinio pastato dalis. Tai reiškia, kad ieškovų siūlomas atidalijimo būdas yra neracionalus, neadekvatus, o ateityje naudojantis taip atidalytomis patalpomis, ypač jas remontuojant, rekonstruojant ar prireikus nugriauti, tarp šalių gali kilti nauji ginčai. Todėl sprendžiant vieną bendraturčių ginčą teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį įgyvendinus nebūtų sukuriamos prielaidos kilti kitiems ginčams ateityje. Akivaizdu, kad šiuo atveju racionalumo, adekvatumo ir socialinės taikos principą labiau atitinka atsakovės, o ne ieškovų siūlomas atsidalijimo būdas.

Tekinant atsakovės priešieškinį pažymėtina ir tai, kad ieškovų siūlomas ginčo pastatų atidalijimo būdas yra visiškai neadekvatus dalijamų pastatų vertei. Patenkinus ieškovų G. B. ir R. B. reikalavimą atsakovei A. K. tektų ne tik blogesnės būklės gyvenamojo namo dalis (II t., b. l. 72-77 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas), bet ir labai maža geresnės būklės mūrinio ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1p, dalis, kartu su visu greta esančiu nepalyginamai blogesnės būklės mediniu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu 3I1m. Tuo tarpu ieškovams atitektų ir geresnės būklės gyvenamojo namo dalis ir beveik visa mūrinio ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1p, dalis. Tačiau už tokią atsakovei tenkančią mažesnės vertės turto dalį ieškovai atsakovei net nesiūlo jokios kompensacijos. Todėl pripažintina, kad ieškovų siūlomas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas neadekvatus dalijamų ir po atidalijimo šalims tenkančių pastatų vertei ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Šiuo atveju ieškovų argumentai, kad ginčo pastatus pastatė ir nuolat jais naudojasi jie, o ne atsakovė, negali būti pagrindas paneigti aukščiau minėtus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principus ir atsakovės teisę į adekvačią dalijamo bendro turto vertę. Be to, nuosavybės teisę į dalijamus pastatus šalys įgijo ne pastatydamos juos ir nuosavybė teisę įgydamos šių daiktų sukūrimu, o pastatus paveldėdamos iš ankstesnio savininko (I t., b. l. 6), todėl skirtingas šalių prisidėjimas prie pačios pastatų statybos nėra lemiamas ir absoliutus kriterijus sprendžiant bendraturčių ginčą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Taip pat ir skirtingas bendraturčių naudojimosi bendrais pastatais dažnumas bei intensyvumas nėra pagrindas atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės paskirti mažiau dalijamu turtu besinaudojančiam bendraturčiui neadekvačiai blogesnę bendro turto dalį. Tai, kad atsakovė A. K. negyvena ginčo pastatuose ir jais nuolat nesinaudoja nemažina nei jos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nei paneigia jos teisę atsidalijant gauti adekvačią jai priklausančią turto dalį.

Pabrėžtina, kad tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-466/2008). Todėl patenkinus atsakovės priešieškinį dėl jos atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovai G. B. ir R. B. toliau liks kitos atitinkamo daikto dalies bendrosios dalinės nuosavybės savininkais proporcingai jų turimoms dalims, nes jie nepareiškė reikalavimo atidalyti ir kiekvieno iš jų dalį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93 str. 1 d.), tačiau išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovė A. K. už priešieškinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 43, 64), todėl visiškai patenkinus jos priešieškinį ši suma lygiomis dalimis, t. y. po 72 Lt, priteistina iš ieškovų G. B. ir R. B.. Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, tai šios bylinėjimosi išlaidos jai iš ieškovų nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis patenkintas visiškai bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išieškotinos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 96 str. 1 d.). Šios išlaidos byloje sudaro 78,10 Lt, todėl valstybei iš ieškovų G. B. ir R. B. išieškotina po 39,05 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

nusprendė:

Atsakovės A. K. priešieškinį patenkinti visiškai.

Atidalyti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovais G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal A. K. užsakymu 2012 m. UAB „Niša“ parengtą Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo į du turto vienetus schemą, kuri yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis, ir:

gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. paskirti patalpas, schemoje pažymėtas geltona spalva: 1) pagalbinę patalpą Nr. 01, kurios plotas 6,81 m², ir 2) kambarį Nr. 02, kurio plotas 19,67 m²;iš ūkinių pastatų su rūsiu, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. paskirti patalpas, schemoje pažymėtas geltona spalva: 1) rūsio pagalbinę patalpą Nr. 01, kurios plotas 8,38 m², ir 2) pirmo aukšto pagalbinę patalpą Nr. 02, kurios plotas 8,38 m² ploto; iš ūkinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. paskirti patalpą Nr. 01, schemoje pažymėtą geltona spalva, kurios plotas 36,93 m².

Priteisti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų iš G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų iš R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Išieškoti iš G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 39,05 Lt (trisdešimt devynis litus 05 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Išieškoti iš R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 39,05 Lt (trisdešimt devynis litus 05 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka