- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-117-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01204-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- B. S.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-13 nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai B. S. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 325 Lt žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta viena para išbūta laikinajame sulaikyme. Iš V. M. nukentėjusiajai B. S. priteista 325 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 26 d. apie 10.30 val. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, o būtent: parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš B. S. striukės kišenės ištraukė jai priklausančią 5 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 260 Lt, tuo B. S. padarydamas 265 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-13 nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tvirtina, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – vagystės jis neįvykdė ir pažymi, kad savo kaltę nuosekliai neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu. Apeliantas neneigia, kad nuosprendyje nurodytu laiku jis buvo įvykio vietoje – parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtina, kad jokios piniginės iš nukentėjusiąja pripažintos - B. S. nepagrobė. Pažymi, kad į aptariamą parduotuvę užėjo tikslu nusipirkti lempučių, tačiau jų neradęs netrukus išėjo. V. M. teigimu, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, todėl prašo atsižvelgti į tai, kad vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu, praėjus ne mažai laiko nuo apsilankymo minėtoje parduotuvėje, jis negalėjo nurodyti kokį tuo momentu daiktą laikė rankoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis kažką pagrobė. Be to, atkreipia dėmesį, kad teismui pateiktoje filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota, kad būtent jis iš nukentėjusios striukės kišenės ištraukė piniginę, taip pat neįvertinta aplinkybė, kad be jo parduotuvėje buvo ir daugiau žmonių. Apelianto nuomone, nesant neginčijamų ir pagrįstų įrodymų, kad būtent jis padarė minėtą nusikaltimą jo atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. padarymo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius šį nusikaltimą yra įrodyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančią jokių abejonių išvadą, kad V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą ir tai, kad apeliantas dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. yra nuteistas nepagrįstai, neatitinka byloje surinktų bei teismo ištirtų įrodymų viseto.
V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teikdamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad nors ir buvo įvykio metu įvykio vietoje, tačiau vagyste kaltinamas nepagrįstai. Šie ir jo apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, yra paneigti nukentėjusiosios B. S., liudytojų I. V. ir L. S. parodymais, įvykio vietos apžiūrų, daiktų apžiūros ir kratos protokolų bei vaizdo įraše, paimtame iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), užfiksuotų duomenų visuma.
Pažymėtina, kad išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.
V. M. apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad byloje neva nėra jo kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų, kad teismas nepagrįstai atmetė paties kaltinamojo parodymus, kurie, kaip jis teigia, yra nuoširdūs ir nuoseklūs.
Šie, taip pat ir argumentai, kad jei jis būtų pagrobęs B. S. piniginę – iškart būtų sulaikytas, visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių.
Pažymėtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai I. V. ir L. S. patvirtino, kad B. S. piniginę iš rankinės išsitraukė parduotuvėje ir padavusi pinigus L. S., ją įsidėjo ne atgal į rankinę, o į striukės kišenę ir liko stovėti atsirėmusi į prekystalį, kai tuo metu prie jos priėjo nuteistasis ir kiek pastovėjęs išėjo iš parduotuvės. Būtent tuo metu nukentėjusioji, norėdama atsiskaityti už įsigytą prekę pasigedo piniginės. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip V. M. atsistoja už B. S. ir prie jos priartėjęs dešine ranka kažką padaręs, po ko eina link parduotuvės išėjimo dešinėje rankoje laikydamas kažkokį daiktą, kurio jam atidarant parduotuvės duris jau įraše nebesimato. V. M. neneigia, kad vaizdo įraše užfiksuotas ir aukščiau aptartus veiksmus atlikęs asmuo yra būtent jis.
Skirtingai nei jis teigia apeliaciniame skunde, kitų asmenų, kurie per tą laikotarpį, kai nukentėjusioji piniginę įsidėjo į striukės kišenę iki kol jos pasigedo būtų prie jos priėję ar taip artimai kontaktavę kaip nuteistasis, vaizdo įraše nėra užfiksuota, šias aplinkybes patvirtino ir minėti liudytojai, todėl daryti išvada, kad iš pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas nusikaltimo momentas, yra visikai aišku, kad būtent V. M. iš B. S. striukės kišenės ištraukė piniginę ir skubiai pasišalino iš parduotuvės. Nuteistojo versija, kad jis tik stovėjo prie elektros lempučių stendo ir nieko nedarė, kad ką laikė rankoje išeidamas iš parduotuvės - nepamena, o nukentėjusiosios turtą galėjo pagrobti kiti parduotuvėje buvę asmenys, prieštarauja byloje esančių rodymų visetui todėl atmetama.
Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, visiškai nekyla abejonių dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, ir daroma neabejotina išvada, jog teismo nuosprendis pagristas nešališkais bei objektyviai įvertintais įrodymais, abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo nėra, todėl jis laikomas teisėtu ir teisingu. Jokio netinkamo BPK nuostatų aiškinimo ar taikymo kaip teigiama apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į nuteistojo asmenines savybes, į ankstesnius teistumus, į jį charakterizuojančią medžiagą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įstatymo taikymo aspektu V. M. skundžiamu nuosprendžiu bausmės rūšis ir dydis nustatyti tiksliai laikantis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, sankcijos ribose ir švelninti jos nėra pagrindo. Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys, tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo yra realus, pagrįstas ir priteistas teisingai.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
V. M. apeliacinį skundą atmesti.