Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma paskirti priverčiamąsias med. priemones R. M., jo gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, niekur nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2019-05-18, apie 22.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui nukentėjusiam O. L., t. y. jis, laikydamas rankoje virtuvinį peilį, grasino susidoroti su O. L. bei kairiu kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiam į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą.

R. M. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjęs O. L. parodė, jog 2019-05-18 patruliuojant kartu su vyr. patrule R. J., 22.30 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, pranešėja kitame kambaryje girdi triukšmą – nuomininkas prisivedęs pašalinių asmenų, šūkauja, girdisi grumtynės. Atvykus nurodytu adresu, apie 22.40 val., prie minėto buto durų girdėjosi šauksmai. Atidarius duris, koridoriaus tarpduryje stovėjo R. M., kuris dešinėje rankoje laikė virtuvinį peilį. Pamatęs policijos pareigūnus, asmuo, suprasdamas, kad kalba su uniformuotais policijos pareigūnais, pareikalavus iš karto neprisistatė ir pradėjo elgtis agresyviai. Į jokius užduodamus klausimus neatsakinėjo, vadino juos necenzūriniais keiksmažodžiais ir grasino, kad nužudys. Atsitraukus nuo buto durų buvo pasakyta padėti peilį ant grindų ir atsitraukti, nes bus panaudota spec. priemonė – elektroimpulsinis prietaisas ,,TASER X26“. Vyriškis peilį padėjo, pareikalavo palikti butą ir išeiti į laiptinę, kadangi pranešėja J. R. paaiškino, kad gali būti, jog R. M. kitame kambaryje galėjo būti sužalojęs kitą asmenį. Dviejų kambarių bute kitų pašalinių asmenų nebuvo. Kambaryje buvo sulaužytos kėdės, išmėtyti drabužiai, matėsi girtavimo pėdsakai. Kol jis saugojo vyriškį laiptinės penktame aukšte, kolegė R. J. apžiūrėjo butą. Stebint kolegę, vyriškis staiga kairiu kumščiu tikslingai vieną kartą smūgiavo jam į veidą į dešinę akį ir šiais savo veiksmais sukėlė momentinį fizinį skausmą. Tuomet į pagalbą atvykus ekipažui „1735“ kartu su kolegomis M. J. ir M. J., panaudojus kovinių imtynių veiksmus, buvo sulaikytas vyriškis. Besipriešinančiam asmeniui rankas sudėjo už nugaros ir panaudojo spec. priemonę – antrankius. Rankas surakino už nugaros, antrankius užfiksavo, jėgos naudojo tiek, kiek buvo proporcinga asmens pasipriešinimui ir kiek reikėjo, siekiant sulaikyti agresyvų, besipriešinantį asmenį. Vyriškį pasodinus į laikiną sulaikymo kamerą tarnybiniame automobilyje, iškart iškvietė medikus, kadangi vyriškis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo dalykus neatitinkančius realybės, purtėsi, nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas. Atvykus medikų brigadai ir apžiūrėjus R. M., medikų brigada teigė, kad vyriškį reikia vežti į LSMUL Kauno klinikas. Iš buto buvo paimtas minėtas peilis su balta plastikine rankena ir laikinas pažymėjimas, patvirtinantis vyriškio tapatybę. Pranešėja J. R. atsisakė rašyti pareiškimą, tiesiog baiminosi dėl girdimo triukšmo. Pats vyriškis su medikų palyda pristatytas į LSMUL Kauno klinikas tolimesniems tyrimams ir apžiūroms. Apie 3 val. 15 min. policijos ekipažas „1737“ pristatė vyriškį į S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančią Psichiatrijos kliniką. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinės ir moralinės žalos, tačiau ieškinio nereiškia.

Iš liudytojos R. J. apklausos protokolo matyti, kad jie visiškai atitinka nukentėjusio vyr. patrulio O. L. duotiems parodymams (b. l. 48-49).

Iš liudytojos J. R. parodymų matyti, kad ji nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), Kaune. Prieš pusmetį į buto laisvą kambarį atsikraustė gyventi R. M.. Kaip supranta, R. M. niekur nedirba, nes pastoviai geria. 2019-05-18 R. M. grįžo girtas. Ji buvo savo kambaryje. R. M. grįžęs kažką kalbėjo, pagalvojo, kad grįžo ne vienas. Nuėjęs į savo kambarį kalbėjo, rėkavo, lakstė iš savo kambario į virtuvę. Iš kambario girdėjosi didelis triukšmas, daužymasis, šauksmai, išsigandusi paskambino pagalbai. Po 10 gal 15 min. atvyko policijos pareigūnai, ji atidarė buto duris. R. M. stovėjo savo kambario tarpduryje, rankoje laikė peilį, ją vadino padla. Pamatęs policijos pareigūnus, savo agresiją nukreipė į pareigūnus. Pareigūnus pradėjo vadinti įžeidžiančiais žodžiais, grasindamas nužudyti ir kitaip, tiksliai kokiais dabar, nepasakys, nes neprisimena, buvo išsigandusi. R. M. šaukė, rėkė. Pareigūnai liepė R. M. padėti peilį ir eiti su jais, tačiau to jis nedarė. Policijos pareigūnas pasakė, kad jei nepadės peilio, bus panaudotos spec. priemonės. R. M. vis tiek nedarė ką sakė policijos pareigūnai. Tada panaudojo prieš R. M. elektrošoką ir R. M. numetė peilį. Tada R. M. išėjo į koridorių, puolė prie policijos pareigūnų, rėkė, spardėsi, blaškėsi, daužėsi. Ar R. M. policijos pareigūnui sudavė, nematė, nes jis puolė ant policininko ir mosikavosi rankomis, blaškėsi. Galiausiai policijos pareigūnams pavyko R. M. pargriauti ir uždėti antrankius. Kai policija išsivedė R. M. pro praviras jo kambario duris, matė, kad kambaryje betvarkė, išvartyti daiktai, išmėtyti rūbai, sulaužytos kėdės (b. l. 45-46).

Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad jis dirba Kauno GMP paramediku. 2019-05-17 buvo jo budėjimas pagal grafiką, dirbo su kolega vairuotoju J. B.. Kaip mato susipažinęs su iškvietimo kortele, nakties metu 23.01 val. buvo gautas iškvietimas atvykti adresu (duomenys neskelbtini) prie namo policijos automobilyje asmuo girtas nestabilios psichikos. Atvykus policijos tarnybiniame automobilyje sėdėjo girtas vyriškis R. M., kuris atrodė nestabilios būklės. Vyriškis buvo ganėtinai ramus, nes leidosi apžiūrimas, pamatavo spaudimą. Vyriškis tikrai atrodė neadekvatus, kad gėręs alkoholio jautėsi, bet iš elgesio leido manyti, kad galimai vartojęs kvaišalų arba tikrai turi psichinių negalavimų, nes pamena, kad jam rodėsi nebūti dalykai, vaizdiniai. Kilus įtarimui dėl sveikatos psichinės būklės, tarėsi ir sprendė kaip ir kur R. M. suteikti pagalbą. Pasitarus su pamainos vyr. gydytoju, buvo nuspręsta R. M. transportuoti į Kauno klinikas (b. l. 51-52).

Iš 2019-06-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, kuris buvo paimtas iš R. M. įvykio vietoje (b. l. 38-39).

Iš 2020-03-12/16 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-171/2020 matyti, kad nusikaltimo padarymo metu R. M. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, šiuo metu jis gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jam reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones ambulatorinį stebėjimą Pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 88-90).

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėję bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pasipriešino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui nukentėjusiam O. L., t. y. jis, laikydamas rankoje virtuvinį peilį, grasino susidoroti su O. L. bei kairiu kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiam į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto nukentėjusio parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jo parodymai visiškai atitinka byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo ekspertai nustatė, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis laikytinas nepakaltinamu ir jam rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis. Teisme apklaustas ekspertizę atlikęs vienas iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog R. M. įvykio metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020-03-12/16 akto Nr. 83TPK-171/2020 išvadomis ir eksperto S. Simanausko paaiškinimais, atsižvelgiant į R. M. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, taip pat vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, R. M. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis).

Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nutarties įsiteisėjimo, o po to panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17 straipsniu, 98 straipsniu, BPK 401 – 404 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti, kad R. M., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir taikyti R. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pirminės sveikatos priežiūros centre – VšĮ Kauno miesto poliklinika pirminės sveikatos priežiūros psichikos centre.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – virtuvinį peilį, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartį per 20 dienų nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjęs, jo atstovas ir prokuroras.