Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014-02-01 ieškovas su atsakovu sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (5-6 b. l.), pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė neterminuotai atlygintinai valdyti ir naudotis 64,82 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visus buto mokesčius už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 kalendorinės dienos (sutarties 2.1 p., 4.2.1 p.), nutrūkus sutarties galiojimui išsikelti iš buto per 1 savaitę (sutarties 4.2.9 p.). 2014-02-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys 2014-02-05 įregistravo VĮ Registrų centre (21-22 b. l.). Iš 2015-05-25 pranešimo VĮ Registrų centrui (23 b. l.) matyti, jog nuomos sutartis abiejų šalių bendru sutarimu nutraukta nuo 2015-06-01. Apie nuomos sutarties nutraukimą buvo pranešta VĮ Registrų centrui (44 b. l.). Nutraukus nuomos sutartį ir ieškovui laiku neišsikėlus iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, minėtose patalpose atsakovo (buto savininko) prašymu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2015-07-02 buvo atjungtas elektros energijos tiekimas (20 b. l.). Ieškovas nurodo, jog nuomos sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi ir po pranešimo VĮ Registrų centrui dėl nuomos sutarties nutraukimo pagal žodinį šalių susitarimą, atsakovas jį siekė neteisėtai iškeldinti, pagal sutarties 7.4 p. apie sutarties nutraukimą jis privalėjo ieškovą įspėti prieš vieną mėnesį, todėl pažeidė sutartines nuostatas, atjungė elektros energijos tiekimą, dėl atjungto elektros energijos tiekimo jis ir jo šeima patyrė nuostolius, jam sugedo maisto produktų už 50 Eur, negalėjo naudotis televizijos ir interneto teikiamomis paslaugomis, tai sudaro 30 Eur, viso turtinės žalos jis patyrė 80 Eur. Be to, dėl to, kad buvo atjungtas elektros energijos tiekimas, jis ir jo mažamečiai vaikai patyrė stresą, nervinę įtampą, nepatogumus, nes negalėjo naudotis elektros prietaisais, neveikė televizorius, kompiuteris, šaldytuvas, skalbimo mašina, dėl ko vaikai negalėjo atlikti jiems mokykloje užduotų vasaros atostogoms elektroninių užduočių, naudotis internetu, žiūrėti televizorių, maisto turėjo gamintis tik vienai dienai, nes sugesdavo, maudytis tamsoje, reikėjo prašyti kaimynų pagalbos, aiškintis prieš kaimynus, policiją. Prašo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos, skaičiuojant kasdien po 50 Eur (penki asmenys po 10 Eur) nuo 2015-07-02 (nuo elektros energijos tiekimo atjungimo) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog nuomos santykiai pasibaigė nuo 2015-06-01, šalims bendru sutarimu nutraukus nuomos sutartį ir apie tai 2015-06-11 informavus VĮ Registrų centrą, ieškovo, kaip nuomininko, teisės negalėjo būti pažeistos, nes jis jau nebuvo nuomininku, atsakovas, kaip buto savininkas, gali savo nuosavybe disponuoti savo nuožiūra, pasibaigus nuomos sutarčiai ne kartą ragino ieškovą išsikelti, bet jis delsė, todėl turėjo teikti prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą į jam nuosavybės teise priklausantį butą, nes nebuvo jokių nuomos santykių. Pasibaigus nuomos santykiams, ieškovas pagal sutarties 4.2.9 p. turėjo išsikelti per vieną savaitę laiko, t. y., ne vėliau, kaip iki 2015-06-08, todėl nesupranta, kaip neteisėtai bute gyvenančiam ieškovui jis dar galėjo padaryti žalą.

Apibūdinant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pažymėtina, kad nuomotojas įsipareigoja gyvenamąją patalpą suteikti už mokestį nuomininkui laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal įstatymą gyvenamosios patalpos gali būti nuomojamos tiek sudarant terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, taip pat jos gali būti nuomojamos tiek komercinėmis sąlygomis, tiek nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai). Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis), o nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pažymėtina, kad ją galima apibūdinti kaip sutarties šalių veiksmus, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis). Tačiau CK 6.614 straipsnyje nustatyta nuomotojo teisė nutraukti komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotą nuomos sutartį ne teismo tvarka. Tokiam sutarties nutraukimui pakanka, kad nuomotojas nuomininką įspėtų prieš šešis mėnesius ir šiam terminui suėjus gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nutrūksta. CK 6.611 straipsnyje reglamentuojamas gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Komercinėmis sąlygomis sudarytos tokios sutartys, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, gali būti nuomotojo nutraukiamos vienašališkai, nesikreipiant į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų yra nuomos sutarties nutraukimo padarinys, t. y. kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, atsisako patuštinti gyvenamąją patalpą.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad buvo sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis komercinėmis sąlygomis. Abi šalys pripažino, jog atsakovas ne kartą yra pažeidęs minėtą nuomos sutartį, laiku nemokėdamas mokesčių už komunalinius patarnavimus, ką privalėjo mokėti pagal sutarties 2.1 p. ir 4.2.1 p. Tačiau 2014-02-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta ne kurios vienos iš šalių iniciatyva dėl sutarties pažeidimo, o abiejų šalių bendru rašytiniu susitarimu (23 b. l.), kaip tai numatyta sutarties 7.5 p. CK 6.156 str. 1 d. numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. 2014-02-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatyta sutarties nutraukimo tvarka. Sutarties 7.4 punktas, kuriuo remiasi ieškovas, numato, kad kiekviena sutarties šalis turi teisę nutraukti nuomos sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš vieną mėnesį. Sutarties 7.5 punktas, kuriuo remiasi atsakovas, numato, jog sutarties šalys turi teisę nutraukti nuomos sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu. Abi sutarties nuostatos reglamentuoja nuomos sutarties nutraukimą, tačiau numato skirtingus nuomos sutarties nutraukimo pagrindus (vienašalį ir abipusiu sutarimu), minėtos nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, tik kiekviena iš šalių remiasi skirtingomis sutarties nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimą. Ieškovas nurodo, jog jis nebuvo įspėtas prieš vieną mėnesį laiko dėl sutarties nutraukimo, todėl mano, jog sutartis toliau galiojo, tik tiek kad jos nutraukimas buvo įregistruotas viešame registre. Atsakovas mano, jog sutarties galiojimas buvo nutrauktas abiejų šalių bendru sutarimu, ir ieškovas, nutrūkus šios sutarties galiojimui, per vieną savaitę turėjo išsikelti iš buto. Iš 2015-05-25 pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą (23 b. l.) matyti, jog šalys pasinaudojo 7.5 punkte numatytu nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, kai sutartis nutraukiama abipusiu rašytiniu susitarimu. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog jie su atsakovu geranoriškai sutarė, jog nuomos sutartis nutraukiama abiejų šalių bendru sutarimu, pasirašant pranešimą VĮ Registrų centrui. Minėtą pranešimą surašė atsakovas, dėl to ginčo byloje nėra, abi šalys perskaitė, suprato ir pasirašė. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog jis minėtą pranešimą perskaitė, suprato, konsultuotis su teisininkais dėl to nereikėjo, pasirašė laisva valia, niekieno neverčiamas, tačiau jam nebuvo aktuali data, nuo kurios nutraukiama sutartis, jis jos net neįsidėmėjo, nes manė, jog jam atsakovas leidžia ir toliau gyventi, kol jis susiras kitą būstą. Būstą susirasti taip greitai nesisekė, buvo susiradęs, bet jį apgavo žmogus, ketinęs nuomoti patalpas, todėl jis liko gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame būste neribotą laiką. Atsakovas nurodė, jog jis tiek žodžiu, tiek telefonu ar SMS žinutėmis ieškovą įspėjo, jog sutartis nutraukta, jis turi išsikelti, SMS žinute prieš savaitę įspėjo ir apie elektros energijos tiekimo nutraukimą, tačiau ieškovas išsikraustė tik 2015 m. spalio viduryje, todėl pats turi prisiimti jam tenkančias visas neigiamas pasekmes. Vadinasi, dėl sutarties nutraukimo abi šalys susitarė gera valia, tai išreiškė raštu, ieškovas žinojo ir suvokė, jog nuomos sutartis yra nutraukta, tačiau nepaisė atsakovo įspėjimų ir toliau liko gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, taip trukdydamas atsakovui pagrįstai naudotis savo, kaip savininko, teisėmis, laisvai disponuoti savo turtu. Byloje nėra duomenų, jog sutartis būtų buvusi pratęsta, jog ieškovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą, vadinasi su tuo sutiko, todėl ieškovo argumentai, jog net ir įregistravus viešame registre apie sutarties nutraukimą, ji toliau galiojo, atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, kaip ir sutarties sudarymas, taip ir sutarties nutraukimas buvo įregistruotas viešajame registre, t. y. faktas tiek dėl nuomos sutarties sudarymo, tiek dėl jos nutraukimo buvo išviešintas, dėl ko gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, todėl ieškovas gali sudaryti kitą nuomos sutartį ir ją įregistruoti viešame registre, ko abi šalys ir siekė, atlikdami minėtus veiksmus. Įstatymas gali nustatyti kai kurių sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 str. 1 d.). Minėtiems šalių sandoriams įstatymas teisinės registracijos, kaip privalomos, nenumato. To nenumato ir šalių pasirašytos nuomos sutarties nuostatos, tačiau šalys taip nusprendė abiejų tarpusavio sutarimu. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato, jog šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (CK 1.75 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje sutartis ne tik buvo nutraukta abiejų šalių rašytiniu susitarimu nuo 2015-06-01, bet apie tai buvo pranešta ir viešajam registrui 2015-06-11. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad buvo sutarta, jog apie sutarties nutraukimą VĮ Registrų centrui praneš atsakovas, jis tai padarė 2015-06-11 ir apie tai ieškovą informavo SMS žinute. Ieškovas pripažino, jog jam buvo reikalinga, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą būtų įregistruotas viešai, nes jis tada galėjo ieškoti naujo nuomojamo būsto šeimai ir įregistruoti naują nuomos sutartį. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog tik išregistravus nuomos sutarties sudarymą, galėjo būti įregistruota nauja nuomos sutartis, tačiau nesutinka su jo argumentais, jog būtent nuo minėtos datos jis tik galėjo pradėti ieškoti naujo nuomojamo būsto šeimai, nes tai jis galėjo padaryti jau žymiai anksčiau. Tuo labiau, kad abi šalys neneigia, jog tarp šalių jau ne kartą buvo kilęs konfliktas dėl sutarties vykdymo, atsakovas norėjo būstą parduoti ar dėl kitų priežasčių iškeldinti nuomininką, kurios teismui nėra svarbios ir jis jų nevertina, nes sutartis nutraukta ne vienašališkai dėl sutarties pažeidimo, o abiejų šalių bendru rašytiniu sutarimu. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalys sutarties 7.5 punkte numatė, jog sutarties šalys turi teisę nutraukti nuomos sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu. Byloje nustatyta, jog 2014-02-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta būtent tokiu būdu abiem šalims išreiškiant jų suderintą valią, t. y. konstatuotina, jog sutartis nutraukta teisėtai, nepažeidžiant nei sutarties, nei įstatymo nuostatų. Pažymėtina, jog nors ieškovas teigė, jog nuomos sutartis, nepaisant pranešimo dėl sutarties nutraukimo, galiojo ir toliau tik pagal žodinį susitarimą neribotą laiką, tačiau šie jo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog minėta sutartis raštu, pasirašytu abiejų šalių, yra atnaujinta ar ieškovui pratęstas terminas išsikelti iš nuomojamo būsto, kaip tai numato sutarties 8.2 punktas ir CK 6.192 str. 4 d. Nors sutarties nutraukimas viešame registre buvo įregistruotas tik 2015-06-11, tačiau sutartis laikoma nuraukta nuo tos datos, dėl kurios šalys gera valia, abipusiu rašytiniu susitarimu susitarė - nuo 2015-06-01. Nutraukus sutartį, sutartis nustoja galioti, šalių teisės ir pareigos pagal sutartį baigiasi, jų nesieja nuomos teisiniai santykiai, nuomininkas praranda teisę valdyti bei naudotis gyvenamąja patalpa. Todėl ieškovas pagal sutarties 4.2.9 punktą privalo išsikelti iš nuomojamo buto per vieną savaitę, jam to nepadarius, atsakovas turi teisę jį iškeldinti. Akivaizdu, jog ieškovas turėjo išsikelti iki 2015-06-08 arba kreiptis į atsakovą dėl termino išsikėlimui pratęsimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nors terminas ieškovui išsikelti nebuvo raštu pratęstas, ieškovas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio būsto išsikėlė tik 2015 m. spalio viduryje. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog jis būtų kreipęsis į atsakovą dėl išsikėlimo termino pratęsimo. Akivaizdu, jog tokiu elgesiu ieškovas, nebūdamas nuomininku, pažeidė buto savininko teises ir teisėtus interesus, tame tarpe ir teisę naudotis savo turtu savo nuožiūra. Nors ieškovas nuo 2015-06-08 neteisėtai gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, jis prašo iš atsakovo priteisti 80 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes nuo 2015-07-02 bute buvo atjungtas elektros energijos teikimas. Atsakovas nurodė, jog jis ne kartą kreipėsi į ieškovą, prašydamas išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio būsto. Ieškovas į įspėjimus nekreipė dėmesio ir dar grasino, todėl jis kreipėsi į AB Lesto, kad minėtame bute atjungtų elektros energijos teikimą, kas buvo padaryta 2015-07-02 (20 b. l.). Apie tai atsakovas SMS žinute prieš savaitę informavo ieškovą. Ieškovas patvirtino, jog jis minėtą žinutę gavo, tačiau, kodėl neišsikėlė iš buto, paaiškinti negalėjo. Jis tvirtino, jog nuomos sutartis galiojo, nors taip pat patvirtino, jog ji buvo nutraukta ir nutraukimas įregistruotas viešame registre, kad jis tai suprato, t. y. davė teismui prieštaringus paaiškinimus. Kodėl ir atjungus elektros energijos tiekimą jis toliau gyveno būste, į kurį neturėjo jokių teisių, taip pat įtikinamai paaiškinti negalėjo, tik nurodė, jog atsakovas pažeidė CK 6.587 str. 6 d., kuriame numatyta, jog nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą. Mano, kad atsakovas šią nuostatą pažeidė, todėl jam turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais (elektros energijos tiekimo atjungimu) padarytą žalą. Kaip jau minėta aukščiau, šalių sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2015-06-01, ieškovas iš nuomojamo būsto turėjo išsikelti iki 2015-06-08, jis to nepadarė, gyveno neteisėtai, todėl visos neigiamos pasekmės, atsiradusios po sutarties nutraukimo, tenka šaliai, atliekančiai neteisėtus veiksmus, šiuo atveju - ieškovui, neteisėtai gyvenančiam atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nurodė, jog patyrė 80 Eur turtinę žalą: 50 Eur dėl sugedusių maisto produktų ir 30 Eur dėl negalėjimo naudotis televizoriumi ir internetu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti jis negalėjo, negalėjo net nurodyti maisto produktų, kokie tuo metu buvo šaldytuve ir kiek jų buvo, negalėjo jų įvertinti pinigine išraiška, tiesiog nurodė, jog už tokią sumą kiekvienos penkių asmenų šeimos šaldytuve turėtų būti maisto, nepateikė net sąskaitos, pagal kurią sumokėjo už kabelinės televizijos ir interneto teikiamas paslaugas, todėl prašymas priteisti turtinę žalą atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas taip pat prašo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimas įstatyme nėra numatytas, todėl ji ir negali būti atlyginama. Be to, ieškovas apie sutarties nutraukimą žinojo, suvokė, jog turi išsikelti, tačiau sąmoningai vilkino išsikėlimą, žinojo, jog jam bus atjungtas elektros energijos tiekimas (apie tai SMS žinute buvo pranešta prieš savaitę), tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad to išvengti, todėl konstatuotina, jog ieškovas pats savo veiksmais sukėlė sau neigiamas pasekmes, todėl pats ir turi prisiimti atsiradusią žalą, jeigu tokia buvo padaryta, todėl prašymas priteisti neturtinę žalą atmestinas, kaip nepagrįstas.