Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Auksei Repšytei, gynėjui advokatui Artūrui Baužai, nukentėjusiajam T. U., teismo med. ekspertui Juozui Vėlavičiui,

A.D., L., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, teistas 2002 m. pagal BK 271 str. 1 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 35 str., 42 str. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pritaikius BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2006 m. pagal BK 284 str. 1 d. 4 MGL dydžio bauda, 2006 m. pagal BK 227 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 str. vykdymas atidėtas 2 metams, besimokantis Kauno kolegijoje žemėtvarkos ir geodezijos fakultete, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini) ,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis A. D., pramogų ir laisvalaikio centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, 2005 m. gruodžio 26 d. apie 3⁰⁰ val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas vieną smūgį stikliniu bokalu T. U. į galvą, tuo padarydamas muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, galvos smegenų kairės momeninės skilties sumušimą su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, tai yra sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

A. D. dėl T. U. sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino tik prieš pat sprendimo paskelbimą, dėl ko teko atnaujinti įrodymų tyrimą teisme. Jis paaiškino, kad nukentėjusiajam sudavė tik kartą. Jis buvo (duomenys neskelbtini) su draugais V. R. ir Ž. B.. Gėrė, sėdėjo prie stalo, kalbėjosi. Prie jų stalo prisėdo nepažįstami vaikinai. Tarp jų buvo ir nukentėjusysis. Nukentėjęs kažką sakė. Grojo muzika, todėl jis nenugirdo. Tada nukentėjęs pasilenkė ir griebė jį. Jie apsižodžiavo, susikibo. Jį kažkas ištraukė iš už stalo. Pajuto smūgį į kaktą, buvo be sąmonės. Atsigavo, kai jau buvo subėgusi apsauga. Iki to vakaro nukentėjusiojo nepažinojo. Į ligoninę jį nuvežė iškviesta greitoji, o nuo ko jis gavo smūgį pamatyti nespėjo. Jis pats nukentėjusiajam sudavė bokalu ir sužalojo. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) gėrė brendį, buvo truputį apsvaigęs. Nei minties, nei priežasties sužaloti T. U. nebuvo. Vėliau jis matė bokalo šukes. Viskas įvyko dėl tarpusavio konflikto iš asmeninių nesutarimų. Dėl to ką padarė labai gailisi, žalą nukentėjusiajam atlygino, su juo susitaikė. Jei nebūtų buvęs girtas, taip nebūtų pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. D. tik baigiant bylą nagrinėti teisme prisipažino nusikaltęs, jo kaltė sunkiai sužalojus T. U. yra įrodyta jo paties paaiškinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusysis T. U. parodė, kad 2005 m. gruodžio 26 d. su draugais buvo (duomenys neskelbtini). Iki tos dienos A. D. jis nepažinojo, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Po gautos traumos jo atmintis pablogėjo, todėl jis neprisimena net kas sėdėjo prie staliuko. Kas jam sudavė per galvą, jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, nieko nekūrė. Ligoninėje gydėsi apie 20 dienų. Dabar jis nėra įsitikęs, kad būtent A. D. jį sužalojo, nes pats to nematė. Ieškinio nereiškia, nes A. D. jam padarytą žalą atlygino. Jis jam atleido, pretenzijų neturi, prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Liudytoja V. J. parodė, kad A. D. pirmą kartą pamatė klube (duomenys neskelbtini). Į klubą ji atvažiavo kartu su seserimi N., E. M. ir T. U.. Konfliktas kilo jau ruošiantis važiuoti namo. T. U. sėdėjo prie kito staliuko. Jam bandant stotis, nepažįstamas jaunuolis sudavė jam bokalu į galvą. Jai atrodė, kad smūgį sudavė kaltinamasis A. D., kurio vardą ir pavardę sužinojo ligoninėje. Dabar ji to patvirtinti negali, abejoja, ar nesuklydo, nes praėjo du metai. Ikiteisminio tyrimo metu ji nemelavo, kalbėjo tai ką matė, tada atsiminė labiau, negu dabar po tiek laiko.

Liudytojas A. R. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Jis buvo kartu su V. P.. Sėdint prie staliuko tarp vaikinų kilo konfliktas, apsistumdymas. Nei T. U., nei A. D. nepažinojo. Bokalu ar buteliu vienam vaikinui kliuvo per galvą. Viskas vyko labai staigiai, visi sukilo. Jis pats bandė raminti, bet supuolė apsauga ir išskyrė. Ikiteisminio tyrimo metu surašyti parodymai iš jo žodžių yra teisingi. Dabar tą įvykį blogai prisimena, nes viskas seniai buvo. Dabar jis negali tvirtinti, kad T. U. bokalu per galvą sudavė kaltinamasis. Dėl ko kilo konfliktas jis negirdėjo, nes grojo muzika.

Liudytoja N. J. parodė, kad tą vakarą buvo (duomenys neskelbtini). Ji buvo šokių aikštelėje ir konflikto nematė. Kai atėjo prie staliuko, vaikinai jau buvo apsauginių suguldyti ant grindų. Visi kalbėjo, kad T. U. per galvą buvo trenkta bokalu. Kas trenkė ir už ką , ji nežino, nes nematė. Ligoninėje visi ginčijosi ir kaltino A. D.. Senas įvykis, todėl viską prastai prisimena.

Liudytojas V. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo su A. R.. Ten susitiko T. U.. Muzika garsiai grojo, todėl negirdėjo dėl ko T. U. susikibo su kaltinamuoju A. D.. Jie buvo vienas priešais kitą, per stalą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nemelavo. Pats asmeniškai T. U. suduoto smūgio nematė. A. R. bandė juos skirti. Pats T. U., būnant ligoninėje, sakė, kad jam per galvą trenkė bokalu.

Liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Kart su T. U., V. J., V. P. buvo (duomenys neskelbtini). Pamena, kad tarp T. U. ir kaltinamojo kilo konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavo, jo duoti parodymai yra teisingi. Klinikose jis matė tą patį žmogų, kuris klube (duomenys neskelbtini) bokalu trenkė T. U. per galvą. Klinikose sužinojo jo pavardę, kad tai A. D.. Praėjus dvejiems metams beveik nieko neatsimena. Pamena trenkimą bokalu ir viskas.

Liudytojas V. R. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Prie jų staliuko prisėdo nepažįstami vaikinai, tarp kurių buvo (kaip dabar žino) ir T. U.. Kilo kažkokios nepasitenkinimo kalbos. T. U. susikibo su A. D.. Nei kuo, nei kas, nei kam praskėlė galvą nematė, nes buvo labai daug žmonių. Pati konflikto pradžia buvo iš T. U. pusės. A. D. galva buvo praskelta, bėgo kraujas. Apsauga visus išskyrė ir iškvietė greitąją. Jis pats T. U. pretenzijų negirdėjo. Jis nematė, kad A. D. būtų bokalu trenkęs T. U.. Jie tik buvo susikibę atlapus ir tampėsi. Ką prieš konfliktą kalbėjo T. U., jis nesiklausė, ko jis prie jų prisėdo- nežino.

Liudytojas A. V. parodė, kad atėjus į salę (duomenys neskelbtini) matėsi bokalo šukės. Vienas vaikinas sėdėjo ant žemės, kiti prie stalų. Atrodė apsvaigę. Vienas vaikinas buvo išvežtas į ligoninę, du vežėsi į komisariatą. Kai jie atvyko į barą viskas buvo išskirta. Konflikte dalyvavusius vaikinus nurodė apsaugos darbuotojai. Buvo daug žmonių, todėl negalėjo suprasti, kas kam trenkė. Po konflikto žmonės toliau linksminosi.

Liudytojas V. Z. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dabar visko neprisimena, daugiau nieko papildomai pasakyti negali. Į komisariatą atsivežė du vaikinus, bet jų irgi nepamena.

Liudytoja B. R. parodė, kad buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Ten buvo du sužeisti vaikinai, kraujavo iš žaizdų galvose. Vieną vaikiną į ligoninę nuvežė greitoji, o kitas važiavo su draugais. Pirmasis vaikinas, kuriam aptvarstė žaizdą, skundėsi dėl sudaužyto laikrodžio. Antrasis vaikinas buvo ramesnis, visą laiką tylėjo, atrodė girtesnis. Be sąmonės vaikinai nebuvo, nealpo, traukulių nebuvo. Žaizda atrodė kirstinė, nes buvo didelis kraujavimas. Ji suprato, kad tarp vaikinų kilo konfliktas.

Liudytojas E. G. parodė, kad dirbo bare (duomenys neskelbtini), stovėjo prie išėjimo. Per raciją išgirdo, kad viduje muštynės. Atbėgęs pamatė vieną gulintį be sąmonės. Pačio konflikto nematė. A. D. pažinojo tik iš matymo. Jis buvo visas kraujuotas, todėl iškvietė greitąją. Mėtėsi bokalo šukės. Vaizdo kameros filmuoja tik lauke ir prie išėjimo. Jis ir dar vienas apsauginis išvedė kraujuotą kaltinamąjį į lauką ir perdavė atvažiavusiems medikams. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, viskas buvo taip, kaip yra užrašyta.

Liudytoja I. R. parodė, kad kaltinamasis A. D. jai yra matytas. Ji su kolegomis važiavo pagal iškvietimą į barą (duomenys neskelbtini), buvo sužaloti du vyrai, abu kruvini. Nukentėjusysis kaltino A. D. dėl sudaužyto laikrodžio. Kaltinamasis buvo ramus, gerokai išgėręs Jis GMP automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę, o nukentėjusysis vyko su draugais pats. Abu buvo sąmoningi. Nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis pradėjo muštis, kad sudaužė jo laikrodį. Klinikose nukentėjęs bandė pulti kaltinamąjį, bet jį sulaikė kartu atvykę jo draugai. Liudytojas D. V. parodė, kad su A. D. nepažįstamas, bet kažkada susitikti teko. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Į klubą (duomenys neskelbtini) atvyko pagal iškvietimą. Apsauga paaiškino, kad susimušė lankytojai ir juos išvežė į ligoninę. Įvykį matė bare dirbusios padavėjos.

Liudytojas G. J. parodė, kad nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo jis nepažįsta. Jis dirbo barmenu (duomenys neskelbtini). Kilus subruzdimui jis nuėjo pažiūrėti. Du vyrukai sėdėjo kruvinomis galvomis, apsauga juos jau buvo išskyrusi. Jam matant vaikinai tarpusavyje nesikalbėjo, stiklo šukių neįsidėmėjo.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) tarp lankytojų kilo konfliktas. Matė kaltinamąjį A. D. sužalotą, jį palydėjo iki ”greitukės”, nes kieme jį norėjo sumušti. Ant stalo pastebėjo sudaužytą bokalą. Pačio konflikto ji jau nematė. Vaikinui buvo sužalota galva.

Liudytoja G. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo. Dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo subruzdimas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Šiuo metu pasakyti kas trenkė ir kuo, ji negali, veidų nepamena. Pirmą pagalbą suteikė padavėjos. Atvykusi greitoji vieną vaikiną išsivežė, o antras važiuoti atsisakė. Apie sudaužytą laikrodį kalbų negirdėjo. Vaikinas, kuris gavo bokalu per galvą, nuo smūgio susmuko ant grindų. Apsauginiai visus išskyrė, kad nekiltų didesnės muštynės. Prieš smūgį kažko ginčijosi.

Liudytojas G. S. parodė, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo nepažinojo. Jam teko pradėti šioje byloje tyrimą. A. D. to vakaro eigos tiksliai paaiškinti negalėjo. Sakė, kad jeigu bus įrodyta, kad jis kaltas, tai atsiprašytų bei atlygintų žalą. Jiems buvo siūloma taikytis. A. D. sakė, kad nepamena kas ir kaip įvyko. Kad būtent A. D. sužalojo T. U., sužinojo iš liudytojų.

Teismo med. ekspertas Juozas Vėlavičius parodė, kad T. U. padarytas sužalojimas nebūdingas griuvimui. Jis atsirado nuo stipraus tiesioginio smūgio. Išgerto alkoholio kiekis poveikio smegenų pažeidimui neturėjo, nes tai mechaninio pobūdžio sužalojimas. Epilepsijos priepuoliai atsirado nuo smegenų sužalojimo ir priklauso nuo poveikio stiprumo.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1184/06(02) ( b.l. 22 t.1) patvirtina, kad T. U. 2005 m. gruodžio 26 d. KMUK diagnozuota muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, galvos smegenų kairės momeninės srities sumušimas ir kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu. Galvos smegenų sumušimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno smūgio pasėkoje, kietu buku daiktu paveikus kairę momeninę sritį. Galvos smegenų pažeidimo pobūdis rodo, kad trauma nėra būdinga griuvimui atsitrenkiant į nejudantį objektą. Epilepsijos priepuolis buvo kaip traumos išdava, o ne senesnis atskiras susirgimas.

Kauno medicinos universiteto klinikos pažymi ( b.l. 31 , t.1), kad T. U. galvos smegenų traumų skyriuje gydėsi nuo 2005 m. gruodžio 26 d. iki 2006 m. sausio 4 d. ir tai kainavo 917 litų.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 1066,30 litų civilinį ieškinį (b.l. 33-34 t. 1), nes tiek kainavo T. U. gydymas, 149,30 litų kompiuterinė tomografija ir 917 litų devyni lovadieniai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 8p. kaip sunkus T. U. sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų bei įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad 2005 m. gruodžio 26 d. apie 3 val. pramogų ir laisvalaikio centre (duomenys neskelbtini), stikliniu indu (bokalu) sudavus smūgį per galvą buvo sunkiai sužalotas T. U.. Nors kaltinamasis tik bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje prisipažino smūgiavęs T. U., bylos medžiaga nenuginčijamai patvirtina, kad niekas kitas, o būtent kaltinamasis A. D. trenkė per galvą nukentėjusiajam padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų G. Ž., V. J., A. R., E. M., I. R., G. S. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu ir patvirtinančiais A. D. kaltę sužalojus nukentėjusįjį T. U..

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d.8p. (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad čia tokių aplinkybių nėra. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo ginčas, konfliktas. To niekada neneigė nei kaltinamasis, nei pats nukentėjusysis T. U.. Kad jie susiginčijo, apsižodžiavo, o vėliau susikibo patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Dėl kaltinamojo padarytų veiksmų visuomeninė rimtis nebuvo trikdoma, poilsio vakaras (šokiai) (duomenys neskelbtini) tęsėsi, todėl teismas daro išvadą, kad nesant kitų šio straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojamųjų požymių, veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis T. U. nepadarė pavojingo kėsinimosi prieš kaltinamąjį, todėl A. D. pavartotas smurtas ir padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas nelaikytinas būtinąja gintimi ar jos ribų peržengimu (BK 28 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybes teismas laiko tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.

Kaltinamasis A. D. tik po baigiamųjų kalbų (tai yra išgirdęs prokuroro paprašytą jam skirti bausmę), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, todėl teismas jos nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (BK 11 str.), jo pavojingumo visuomenei laipsnį ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę padėtį, jauną amžių, į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į tai, kad jis nusikalto jau nebe pirmą kartą ir daro išvadą, kad jis baustinas realia laisvės atėmimo bausme. Įvertinus kaltinamojo veiksmų intensyvumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, bei paties nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos veikos padarymui, kaltinamajam skirtina bausmė savo dydžiu mažesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas, nėra pagrindo, nes trūksta tam būtinų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų.

Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė subendrintina su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta laisvės atėmimo bausme, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę, nes padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 227 str. 2 d. – papirkimas, o BK 135 str. 1 d. – sunkus sveikatos sutrikdymas).

Valstybinės ligonių kasos pareikštą 1066,30 litų civilinį ieškinį kaltinamasis atlygino 2008 m. kovo 1 d. pervesdamas nurodytą sumą, todėl ieškovas nuo jo atsisakė.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nekeistinos, kadangi nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis jų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 299, 301, 302, 308 str. teismas,

nusprendė:

A.D., L., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 2d., 5d. 2p. 9d. šią bausmę subendrinus su 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme griežtesne apimant švelnesnę, paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą (2) dvejiems metams, atliekant ją pataisos namuose.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.