Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, atsakovų atstovei advokatei S. Č., nedalyvaujant atsakovams A. K., G. V., L. B., P. K. ir V. K., trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams A. K., G. V., L. B., P. K. ir V. K., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas, dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, atskyrimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nustatyti naudojimosi žemės sklypu, es. adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), visas sklypo plotas 7,2900 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, tvarką pagal matininko R. B. 2020-04-01 parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą M1:2000 sklypo plotas 72900 m2 “, pagal kurį ieškovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis paskiriamos sklypo dalys plane pažymėtos raidėmis A ir B, tarp taškų 1-9-1 ir 10-15-10, bendras šių sklypo dalių plotas 35800 kv.m, tai atitinka ieškovės nuosavybės idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje 358/729; Bendrasavininkio V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėtojams atitektų sklypo dalis minėtame plane pažymėta raide C, tarp taškų 1-9-24-28-6-3-16-10-15-13-17-23-1, jos plotas 37100 kv. m, atitinkantis nuosavybės idealiąją dalį 371/729 bendrojoje nuosavybėje; leisti ieškovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) be bendrasavininkių sutikimo atlikti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. balandžio mėn. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini)., projektas“, atliekant projektiniuose pasiūlymuose nurodytą paprastąjį remontą; atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn 5 patalpas UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. balandžio mėn. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini)., projektas“ pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendro ploto 75,08 kv. m; gyvenamojo namo bendrasavininkams palikti patalpas pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, bendro ploto 35,54 kv. m.

Atsakovai, veikdami per savo atstovę advokatę S. Č., atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su visais materialiniais ieškinio reikalavimais, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei išlaidų 60 Eur už namo atidalijimo projekto bei 100 Eur už naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto parengimą. Nurodoma, kad ieškovė nenurodė, kokiu būdu ir kokia apimtimi, atsakovais civilinėje byloje įtraukti V. K. paveldėtojai, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Kaip matyti iš ieškovės pateikiamų priedų prie ieškinio, ieškovė tik 2020 m. balandžio mėnesį parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą bei pastato atidalinimą projektą. Šiuos dokumentus atsakovai gavo ir su jais susipažino tik gavę ieškovės ieškinį. Ieškovė yra atsakovų pusseserė, turi atsakovų kontaktus su jais bendrauja. Tačiau ji atsakovų neinformavo, jog turi norą nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bei atsidalinti gyvenamąjį namą. Ieškovė dažnai atvyksta į gyvenamąjį namą, kurio dalyje nuolatos gyvena atsakovė G. V.. Apie savo ketinimus ieškovė visada turėjo galimybę pranešti atsakovams. Ieškovė prieš kreipdamasi į kompetentingus specialistus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei namo atidalinimo nepranešė atsakovams, parengtų planų nepateikė atsakovams susipažinimui, jokia kita tvarka nesikreipė į atsakovus dėl situacijos išsprendimo taikiai. Ieškovė, būdama nekilnojamojo turto bendrasavininke, neišnaudojo ikiteisminės procedūros, kurios metu atsakovai būtų turėję galimybę susipažinti su parengtu planu bei projektu. Ieškovė, būdama nekilnojamojo daikto bendraturte, pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje su kitais bendraturčiais dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos. Ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu bei gyvenamojo namo atidalijimo tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo ir nėra. Ieškovams nėra suprantama, kodėl ieškovė nesikreipė dėl situacijos išsprendimo gražiuoju. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y., vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovė pasirinko patį brangiausią ginčo sprendimo būdą – pateikti ieškinį teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovai nesutinka su ieškinio dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė ieškiniu taip pat reikalauja priteisti iš atsakovų visas pinigines sumas, kurias sumokėjo už naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą bei gyvenamojo namo atidalijimo projektą. Pažymėta, jog šios išlaidos negali būti priskirtos bylinėjimosi išlaidoms. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ieškovės prašomos išlaidos, turėtos dėl žemės sklypo projekto bei gyvenamojo namo atidalijimo ruošimo, nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. šių išlaidų atsiradimo priežastis nėra bylos nagrinėjimas teisme. Tam, kad ieškovė galėtų atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar nusistatyti naudojimo žemės sklypu tvarką, ieškovei yra būtina parengti atsidalijimo projektą bei naudojimosi tvarkos planą nepriklausomai nuo to, ar atsidalijimas vyks teisminiu būdu ar ne, t. y., šių išlaidų priežastis yra ieškovės noras atsidalinti savo turtą, bei nusistatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, todėl šios išlaidos negali būti atlygintinos kaip bylinėjimosi.

Atsakovų atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė ieškinio materialinius reikalavimus tenkinti, o procesinį reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir VĮ Turto bankas atsiliepimais neprieštaravo ieškinio tenkinimui, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant jų atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo j a:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi ir 441 straipsnio 3 dalimi, teismas surašo sutrumpintus motyvus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. S. adresu (duomenys neskelbtini)., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 358/729 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., visas sklypo plotas 7,2900 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, sklype yra 2.3000 ha miško žemės plotas. Į likusią sklypo dalį 371/729 nuosavybės teisės registruotos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Bendrasavininkas V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties jo vaikai, byloje nurodyti atsakovais, A. K., V. K., G. V., P. K., L. B. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, ką patvirtinta Varėnos r. 2 notarų biuro 2020-04-15 raštas Nr. 145-S. Tačiau LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-5352-445/2020 priimtas sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini)L. B., gim. (duomenys neskelbtini)ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini)., atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams A. K., V. K., P. K., L. B., G. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimus į visą tėvo palikimą.

Ieškovė siekia nustatyti naudojimosi 7,2900 ha dydžio sklypu tvarką, užtikrinant jai galimybes netrukdomai naudotis savo turtu – jai priklausančia sklypo dalimi.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y., teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors nustačius naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010).

Iš matininko R. B. 2020-04-01 parengto „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano M1:2000, sklypo plotas 72900 m2“ matyti, kad ieškovei naudotis paskiriamos sklypo dalys, plane pažymėtos raidėmis A ir B, tarp taškų 1-9-1 ir 10-15-10, bendras šių sklypo dalių plotas 35800 kv. m., kas atitinka ieškovės nuosavybės idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje – 358/729. Bendrasavininko V. K. paveldėtojams atitenka sklypo dalis, minėtame plane pažymėta raide C, tarp taškų 1-9-24-28-6-3-16-10-15-13-17-23-1, jos plotas 37100 kv. m., kas atitinka mirusiojo nuosavybės idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje.

Kadangi sklypo dalys atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus, nusistovėjusią naudojimosi tvarką, abiem šalims atitenka lygiaverčiai sklypai, prie jų yra įvažiavimai, ir atsakovai tokiam planui neprieštarauja, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu, es. adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), visas sklypo plotas 7,2900 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, tvarką pagal matininko R. B. 2020-04-01 parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą M1:2000, sklypo plotas 72900 m2“, pagal kurį ieškovei paskiriamos naudotis sklypo dalys, plane pažymėtos raidėmis A ir B, tarp taškų 1-9-1 ir 10-15-10, bendras šių sklypo dalių plotas 35800 kv. m., atitinkantis ieškovės nuosavybės idealiąją dalį 358/729 bendrojoje nuosavybėje, bendrasavininko V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėtojams (atsakovams) paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, minėtame plane pažymėta raide C, tarp taškų 1-9-24-28-6-3-16-10-15-13-17-23-1, plotas 37100 kv. m., atitinkantis nuosavybės idealiąją dalį 371/729 bendrojoje nuosavybėje.

Dėl namo atidalijimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. S. adresu (duomenys neskelbtini)., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 3754/5531 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras gyvenamojo namo plotas 110,62 kv. m., ieškovės idealioji dalis atitinka 75,08 kv. m. plotą. Nuosavybės teisės į likusią namo dalį 1777/5531, kas sudaro 35,54 kv. m., viešajame registre neįregistruotos (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklypas, kuriame VĮ Registrų centro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nurodytas gyvenamasis namas, nuosavybės teisėmis priklauso V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2015-06-02 pažyma apie namų valdą Nr. SR5-302 patvirtina, kad namų valda adresu (duomenys neskelbtini)priklausė dviem asmenims: V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po kurios mirties paveldėjo ieškovė, ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio gyvenamojo namo dalis sudaro 35,54 kv. m. (idealioji dalis 1777/5531). Atsakovai V. K. įpėdiniai palikimo nepriėmė, nuosavybės teisių į nurodytą gyvenamojo namo dalį neįregistravo. Tačiau LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-5352-445/2020 priimtas sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), po savo tėvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini)., atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams A. K., V. K., P. K., L. B., G. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimus į visą tėvo palikimą.

Ieškovė ieškiniu siekia atsidalinti namą iš bendrosios dalinės nuosavybės į du nekilnojamo turto objektus, t. y., du butus.

Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. ). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

Iš pateiktų UAB „Vizija namams“ projektinių pasiūlymų matyti, kad namas būtų padalintas į du butus, ieškovei asmeninėn nuosavybėn paskiriant šiuo metu visas jos naudojamas patalpas - butą Nr. 1, projekte patalpos pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, patalpų bendras plotas 75,08 kv. m. Atsakovams realizavus paveldėjimo teisę, liktų butas Nr. 2, kurių bendras plotas 35,54 kv. m. Teismas sutinka su ieškovės motyvais, kad toks namo padalijimas į du butus nedarys jokios įtakos namo konstrukcijų stabilumui, nereikalaus didelių išlaidų. Projektas atitinka nusistovėjusią namo naudojimo tvarką, į abu butus yra atskiri įėjimai, patalpos funkciškai atskirtos, izoliuotos, pakanka panaikinti vieną nenaudojamų durų nišą pagal projektą sienoje tarp patalpų 1-5 ir 2-2, įgyvendinant projektą nebūtų atliekami griovimo darbai, todėl šalims nebūtų keliami nepatogumai, neiškiltų namo griuvimo grėsmė.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovai sutinka su tokiu namo padalijimo projektu, yra pagrindas tenkinti ir ieškovės reikalavimą dėl namo atidalijimo pagal pateiktą UAB „Vizija namams“ projektą bei leisti ieškovei be bendrasavininkų sutikimo atlikti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal UAB „Vizija namams“ projekto parengtus projektinius pasiūlymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 150 EUR žyminio mokesčio, 650 EUR už advokato teisines paslaugas. Ieškovė prašo šias jos patirtas išlaidas priteisti iš atsakovų.

Atsakovai su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka nurodydami, jog ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu bei gyvenamojo namo atidalijimo tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo ir nėra. Apie ieškovės ketinimą nustatyti naudojimosi tvarką ir atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės sužinojo tik tada, kai gavo iš teismo ieškovės ieškinį. Ieškovė prieš kreipdamasi į kompetentingus specialistus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei namo atidalinimo nepranešė atsakovams, nepateikė jiems susipažinti su parengtais planais, jokia kita tvarka nesikreipė į atsakovus dėl situacijos išsprendimo taikiai, todėl ji pati turi prisiimti bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad byloje tarp šalių kilo ginčas tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y., vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovai, sužinoję apie pateiktą ieškinį, iš karto sutiko su ieškovės reikalavimais ir taikos sutarties sudarymu, išskyrus atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių kilo ginčas, kad ieškovė prieš kreipiantis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų kreipusi į atsakovus spręsti šiuos klausimus bendru bendraturčiu sutarimu, todėl teismas sutinka su atsakovų motyvu, kad ieškovė, būdama nekilnojamojo daikto bendraturte, pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje su kitais bendraturčiais dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos. Šiame kontekste vertintina tai, kad atsakovai viso proceso metu elgėsi tinkamai, sąžiningai, su ieškiniu sutiko, patys pateikė taikos sutarties projektą, ieškovė priešingai, nesistengė ginčo išspręsti ikiteismine tvarka, nepateikė į bylą atsakovų nebendradarbiavimo įrodymų, pasirinko teisių gynimo būdą tiesiogiai kreipiantis į teismą, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimis bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įvertinus šalių procesinį elgesį, nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y., žyminį mokestį bei išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovų jos patirtas išlaidas 60 EUR už namo padalijimo projektą ir 100 EUR už naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą. Teismo posėdyje ieškovė per pusę sumažino šį savo reikalavimą, prašydama iš atsakovų priteisti 80 EUR.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir namo padalijimo projektai buvo parengti siekiant įgyvendinti kiekvieno bendraturčio teises ir teisėtus interesus savarankiškai naudotis jiems priklausančio bendro turto konkrečia dalimi, todėl šios ieškovės patirtos išlaidos tarp šalių dalintinos per pusę, iš atsakovų ieškovei priteisiant 80 EUR išlaidų, atsakovams paskirstant jas lygiomis dalimis, t. y., po 16,00 EUR kiekvienam.

Teismas byloje patyrė 19,59 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl nesant byloje ginčo tarp šalių, atsakovams visiškai pripažinus ieškinį, šios išlaidos tarp šalių priteistinos per pusę, iš ieškovės priteisiant 9,80 EUR, iš atsakovų – 9,80 EUR, atsakovams paskirstant jas lygiomis dalimis, t. y., po 1,96 EUR kiekvienam.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-271 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, es. adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), visas sklypo plotas 7,2900 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, tvarką pagal matininko R. B. 2020-04-01 parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą M1:2000 sklypo plotas 72900 m2 “, pagal kurį ieškovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriamos naudotis sklypo dalys, plane pažymėtos raidėmis A ir B, tarp taškų 1-9-1 ir 10-15-10, bendras šių sklypo dalių plotas 35800 kv. m., atitinkantis ieškovės nuosavybės idealiąją dalį 358/729 bendrojoje nuosavybėje, o bendraturčio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėtojams paskiriama naudotis sklypo dalis, plane pažymėta raide C, tarp taškų 1-9-24-28-6-3-16-10-15-13-17-23-1, plotas 37100 kv. m., atitinkanti bendraturčio nuosavybės idealiąją dalį 371/729 bendrojoje nuosavybėje.

Leisti ieškovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) be bendraturčių sutikimo atlikti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus ir teisinę registraciją pagal UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. balandžio mėn. parengtus projektinius pasiūlymus „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini)projektas“, atliekant projektiniuose pasiūlymuose nurodytą paprastąjį remontą.

Atidalinti ieškovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant jai asmeninėn nuosavybėn patalpas, UAB „Vizija namams“ projekto vadovės R. T. 2020 m. balandžio mėn. parengtuose projektiniuose pasiūlymuose „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (duomenys neskelbtini)., projektas“ pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendro ploto 75,08 kv. m; o gyvenamojo namo bendraturčiams palikti patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, bendro ploto 35,54 kv. m.

Priteisti iš atsakovų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 80,00 EUR (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovams paskirstant jas lygiomis dalimis, t. y., kiekvienam po 16,00 EUR (šešiolika eurų 00 ct), pinigus pervedant į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)banke.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,80 EUR (devynis eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini), P. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 9,80 EUR (devynis eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovams paskirstant jas lygiomis dalimis, t. y., kiekvienam po 1,96 EUR (vieną eurą 96 ct), sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.