Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-49/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-03-23
Bylos Nr.
1S-49/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Šeškauskas
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
G. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-49-2006 m.
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.1.1.,2.1.15.1.2.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Šeškauskas,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,gynėjai Birutei Strimaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo kaltinamojo R. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarties, kuria R. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 26 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. Š. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje yra kaltinamas tuo, jog 2004 m. liepos 7 d., apie 14.00 val., Kaune, Varnių gatvės name Nr. XX esančio prekybos centro „IKI Varniai“ prekybos salėje, t.y. viešoje vietoje, nesumokėjęs už butelį su alkoholiniu gėrimu „Alitos brendis“, prekybos salėje atsukdamas jo kamštelį pažeidė prekės pakuotę, dalį turinio išpylė į stiklinę, už kurią taip pat nebuvo sumokėjęs, o gavęs pastabą dėl netinkamo elgesio iš parduotuvės apsaugą vykdančio darbuotojo M. L., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais ir smogė jam kumščiu į veidą, tuo šiais savo įžūliais veiksmais pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomeninę rimtį ir tvarką. Tokiu būdu Ričardas Ščiukas kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.

Be to, jis, 2005 m. gegužės 6 d., apie 16.15 val., veikdamas organizuotoje grupėje su D. M., D. K. ir L. B., Kaune, viešoje vietoje, prie Nėries krantinės namo Nr. X, iš anksto suderintais įžūliais veiksmais – važiuojamoje kelio dalyje sustabdydami ir palikdami stovėti įvykio metu naudotus automobilius BMW, v/n XXX XXX, ir BMW, v/n XXX XXX, ir tuo pačiu blokuodami nukentėjusiojo G. K. automobilį BMW, v/n XXX XXX, taip atimdami galimybę G. K. pasišalinti iš įvykio vietos – demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydami visuomeninę rimtį ir tvarką, iš anksto tarpusavyje suderintais veiksmais užpuolė savo automobilyje sėdintį nukentėjusįjį ir, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą: L. B. pistoletu „TT“ kitų žmonių – kulkos skriejimo kryptimi stovinčių D. K. ir D. M., taip pat nukentėjusiojo – gyvybei pavojingu būdu šovė ne mažiau kaip vieną kartą į G. K., D. K. ir D. M. dviem pistoletais „TT“ kitų žmonių – kulkos skriejimo kryptimi stovinčių L. B. ir R. Š., taip pat nukentėjusiojo – gyvybei pavojingu būdu šovė ne mažiau kaip tris kartus į G. K., tada R. Š. ir D. M., tęsdami nusikalstamus veiksmus sudavė ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais nukentėjusiajam į galvos sritį. Šių bendrų, pažeidžiančių viešą tvarką veiksmų pasėkoje R. Š. sužalojo G. K. kairės ir dešinės kojų šlaunis, dešinį pakinklį ir dešinę blauzdą, tuo dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Dėl šių veiksmų R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 7, 8 p. p. ir 284 str. 1 d.

Be to, jis, 2005 m. gegužės 6 d. apie 16.15 val., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. M., D. K. ir L. B. , Kaune, viešoje vietoje, prie Nėries krantinės namo Nr. X, bendrininkams šaudant iš šaunamųjų ginklų į nukentėjusįjį G. K., sėdintį automobilyje BMW, v/n XXX XXX, sugadino svetimą turtą: peršovė automobilio BMW, v/n XXX XXX, vairuotojo durelių stiklą, vairuotojo sėdynę, kilimėlį ir automobilio dugną, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1500 litų dydžio turtinę žalą. Tokiu būdu R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d.

Tuo pačiu, jis, 2005 m. gegužės 6 d., apie 16.15 val., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su D. K., D. M. ir L. B. , bendrininkams šaudant iš ne mažiau kaip trijų pistoletų „TT“ ir ne mažiau kaip keturis kartus į nukentėjusįjį G. K., neteisėtai, t.y. neturėdamas leidimo, sunkaus G. K. sveikatos sutrikdymo ir jo turto sugadinimo metu laikė ir nešiojo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir keturis šaudmenis. Dėl šių savo veiksmų R. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d.

R. Š. kardomasis kalinimas – suėmimas, skirtas 2005 m. gegužės 26 d. Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo nutartimi ir to paties teismo pratęstas iki 2005 m. lapkričio 26 d. Be to, R. Š. atžvilgiu 2005 m. birželio 29 d. yra VFR Rostoko prokuratūroje išduotas Europos arešto orderis dėl bendrininkavimo nužudant šioje šalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartimi R. Š. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams nuo 2005 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis buvo pakeista, o kaltinamojo R. Š. skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 24 d. nutartimi pratęsė teismui perduoto kaltinamojo R. Š. suėmimo terminą trims mėnesiams nuo 2006 m. vasario 26 d.

Teismas nutartyje nurodo, jog bylos medžiagoje yra duomenų, kurie leidžia manyti, jog kaltinamasis R. Š. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai pagrindžia nukentėjusiojo G. K. ir jo žmonos parodymai, duomenys, nustatyti įvykio vietos apžiūros protokolais, techninių priemonių panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokolais, specialistų išvadomis bei visų bylos duomenų visuma. Be to, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti ir slėptis nuo teismo, nes kaltinamasis R. Š. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, kad būtent nusikalstamos veikos, kurių padarymu R. Š. kaltinamas, sunkumas leidžia manyti, kad kaltinamasis gali slėptis bei siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Pratęsdamas suėmimo terminą teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis iki sulaikymo slapstėsi, nedribo, yra nevedęs, yra gautas Europos arešto orderis išduoti jį Vokietijos Federacinei Respublikai. Todėl taikant kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones, nebūtų pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Suimtas kaltinamasis R. Š. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Skunde kaltinamasis teigia, jog nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.

Anot kaltinamojo teismas, skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos taikymo terminus turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatomis ir atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d.. Kaltinamasis mano, jog prokurorui sėkmingai užbaigus ikiteisminį tyrimą atsirado pakankamas pagrindas konstatuoti, jog griežčiausia kardomoji priemonė pasiekė tuos tikslus, kurių jos paskyrimu buvo siekiama, ir kad atsirado galimybė pakeisti ją švelnesne procesine prievartos priemone.

Suimtas kaltinamasis R. Š. nurodo, jog per pusę metų trukusį ikiteisminį tyrimą prokuroras surinko ir užfiksavo visus faktinius duomenis, reikalingus objektyviosios tiesos nustatymui. Tai rodo, anot kaltinamojo, kad jis būdamas laisvėje, negalėtų trukdyti procesui. Baudžiamojoje byloje nėra jokios informacijos, bylojančios apie tai, kad jis ketina trukdyti teisminiam bylos nagrinėjimui.

Suimtasis taip pat pažymi, jog teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminus, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog ne visi asmenys, kaltinami kartu su skundą pateikusiu kaltinamuoju padarę nusikalstamą veiką, yra suimti. Duomenų, jog švelnesnės kardomosios priemonės parinkimas būtų sužlugdęs ikiteisminį tyrimą, nėra, todėl toks faktas įrodo, jog yra galimybė apsiriboti ir kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis. Taip pat suimtasis savo skundą argumentuoja ir tuo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą (nauja redakcija)“, teismas yra įpareigotas kiekvienu atveju aiškintis, ar pagal BPK 122 str. 2 d. pakanka informacijos daryti išvadai apie tai, jog kaltinamasis gali pasislėpti.

Be to, anot suimtojo kaltinamojo, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gręsiančios bausmės griežtumą. Čia turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo pratęsimo. Šiuo atveju teismas, remdamasis BPK 121 str. 4 d., turėjo atsižvelgti į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Kaltinamasis pabrėžia, jog jis kadaise aktyviai sportavo, šiuo metu jo sveikata yra pablogėjusi, jis yra jauno amžiaus, neturi nei lėšų, nei ryšių užsienio valstybėse, kurie galėtų padėti pasislėpti nuo teismo, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su moterimi, su kuria sieja partnerystės ryšiai, be to studijuoja Lietuvos kūno kultūros akademijoje.

Skundo autorius neigia išvadą, kad iki sulaikymo jis slapstėsi, nes

Aukštesniojo teismo posėdžio metu prokuroras prašė suimtojo skundą atmesti, o gynėja prašė šį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimto kaltinamojo R. Š. skundas atmetamas.

Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nurodė aplinkybių visumą, kuri pagrįstai leidžia manyti, kad kaltinamojo R. Š., kaltinamo trijų nesunkių, apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, atžvilgiu yra suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., t.y. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Tokį manymą lemia žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kurios iš esmės nesiskiria nuo aukštesniajame teisme jau revizuotos ankstesnės Vilniaus apygardos teismo 2005-11-23 nutarties dėl R. Š. suėmimo pratęsimo.

Kaltinamojo skunde nurodomais motyvais naikinti apygardos teismo nutartį nėra pagrindo. Suimtojo skundo argumentai yra visiškai identiški ankstesniam skundui, dėl kurio pasisakyta 2005-12-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Šioje nutartyje duoti atsakymai į suimtojo R. Š. skunde pakartotus tuos pačius klausimus. Todėl aukštesniojo teismo teisėjas, neturėdamas nieko papildomo nurodyti dėl ginčijamo pratęsto suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo konstatuoja, kad R. Š. suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. šioje proceso stadijoje nėra išnykęs.

Kad vyktų netrukdomas baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, kaltinamasis dalyvautų procese, R. Š. paskirta kardomoji priemonė šiuo atveju yra tinkama.

Todėl aukštesniojo teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

kaltinamojo R. Š. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Tomas Šeškauskas