Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-813-516/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-03
Bylos Nr.: e2A-813-516/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00338-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas
Ieškovas: AS Latvijas Tilti, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“, uždarosios akcinės bendrovės „Eltel Networks“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: LITGRID akcinė bendrovė

Kategorijos

45.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-813-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00338-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4; 69; 121.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų AS Latvijas Tilti, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eltel Networks“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3992-653/2015 pagal ieškovų AS Latvijas Tilti, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“, uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eltel Networks“ ieškinius atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo LITGRID akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuose ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo pirkimo Nr. 158891 sąlygų (toliau – pirkimo sąlygos) 1, 11. 13, 10.4, 15.11, 15.12, 15.13, 15.14, 15.20, 18 , 19, 73 punktų teisėtumą šiais pagrindiniais argumentais:

Pirkimo sąlygų 15.11 punkte nustatytas reikalavimas yra neaiškus, nes atsakovas neatsakė, ar šios sąlygos formuluotėje skyrybos ženklas „;“ (kabliataškis) tarp statybos darbų sričių turi reikšmę „arba“, nepaaiškino, ar joje numatytų tiekėjų atliktų darbų apimtį gali sudaryti tik susisiekimo komunikacijų srityje atlikti darbai, ar privalomai turi būti atlikti ir inžinerinių tinklų darbai, t. y. ar tiekėjas gali grįsti atitikimą Pirkimo dokumentų 15.11 p. reikalavimams vien darbų, atliktų susisiekimo komunikacijų srityje, apimtimi. Šis punktas perteklinis, pažeidžiantis VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 32 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus toje dalyje, kurioje numatyta, jog vertinant atliktų statybos darbų apimtis bus skaičiuojami tik tie darbai, kurie buvo atlikti užbaigtuose projektuose, t.y. objektuose pripažintuose tinkamais naudoti.

Pirkimo sąlygų 15.12 punktas neatitinka VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 24 straipsnio 1 ir 9 dalių, 32 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1) jame nustatytas reikalavimas yra neaiškus ir dviprasmiškas, o atsakovas jį atsisakė paaiškinti ir patikslinti, 2) šis punktas yra perteklinis toje dalyje, kurioje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu abu ūkio subjektų grupės nariai atliktų darbų sąraše nurodo tą pačią sutartį, kurioje vienas ūkio subjektų grupės narys buvo rangovu, o kitas – subrangovu, kiekvienas iš jų turi nurodyti už kokią vertę jie asmeniškai tinkamai atliko darbus. Pirkimo dokumentuose negalėjo būti nustatytas reikalavimas tiekėjams būti įvykdžius sutartis ir turėti atliktų darbų apimtį iš viso už 97 540 000 EUR, t. y. net 336 786 112 Lt – toks reikalavimas yra visiškai neproporcingas ir neturintis jokio faktinio ar teisinio pagrindimo, todėl neteisėtai apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkimo procedūrose.

Pirkimo sąlygų 15.13 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui, kuriame reikalaujama, kad tiekėjas dirbdamas rangovu arba kaip jungtinės veiklos sutarties partneris būtų atlikęs ne žemesnės kaip 110 kV įtampos kabelio montavimo (paklojimo) ir jungiamųjų bei galinių movų montavimo darbus ir tokios rangos sutarties vertė privalo būti ne mažesnė kaip 6 840 000 Eur be PVM, neatitinka VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų bei 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes šiame punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra perteklinis, tiekėjus diskriminuojantis ir ribojantis konkurenciją.

Pirkimo sąlygų 15.14 punktas yra neaiškus ir dviprasmiškas – atsakovo pateiktas šio punkto išaiškinimas patvirtina, kad pakankamai informuotas ir normaliai rūpestingas tiekėjas galėjo suabejoti dėl Pirkimo sąlygų 15.14 punkto reikšmės, ir atsakovas dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos privalėjo šią neaiškią sąlygą išaiškinti.

Atsakovas nepaaiškino pirkimo sąlygų 15.20 punkto, kuriame numatyta, kad tiekėjas turi nuosavybės teise turėti ar galimybę naudotis ne mažiau kaip 1 (vieną) karšto asfaltbetonio gamyklą, technologiškai pagrįstu atstumu, kurios minimalus asfaltbetonio gamybos pajėgumas ne mažiau kaip 240 t/val., o pateikė atsakymą, jog atitikimas konkurso sąlygų 15.20 p. reikalavimui bus vertinamas po susipažinimo su gautais pasiūlymais.

Pirkimo sąlygų 18 punktas riboja ir neleidžia tiekėjui remtis subrangovo ir ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant įrodyti atitikimą Konkurso sąlygų 15.7, 15.8, 15.10, 15.11, 15.12, 15.13, 15.14, 15.15, 15.17 punktuose nurodytiems reikalavimams, nors tai prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatoms, Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 23 punktui. Teisės aktuose nėra nustatyta jokių teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais apribojimų ar specialių sąlygų.

Dėl Pirkimo dokumentų 19 punkto nurodė, jog gavus atsakovo Pirkimo procedūrų metu pateiktus paaiškinimus paaiškėjo, kad atsakovas nustatė galimybę tiekėjui remtis subrangovo (subtiekėjo) pajėgumais tik siekiant pagrįsti atitikimą Pirkimo dokumentų 15.18 – 15.20 punkto reikalavimams, nors rėmimasis kito subjekto ištekliais negali būti laikomas nei subranga, nei subtiekimu.

Ieškovas AS Latvijas Tilti kvestionuoja pirkimo sąlygų 1,11 ir 13 punktų teistumą, kuriuose nustatyta, kad perkamos paslaugos apima kelio statybos darbus ir elektros kabeliavimo darbus, motyvuodamas tuo, kad perkant skirtingų sričių darbus pagal 2 atskiras sutartis – Aplinkkelio sutartį ir Kabelio sutartį – sudaromas su 2 skirtingomis perkančiosiomis organizacijomis, taip suvaržant tiekėjų atskirai Aplinkkelio sutartį arba Kabelio sutartį pajėgių įvykdyti tiekėjų galimybę konkuruoti Pirkime.

Šalies argumentai

Ieškovo AS Latvijas Tilti teigė, kad Pirkimo sąlygų 10.4 punkte atsakovo nustatytas terminas pasiūlymams pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus principus ir VPĮ 28 straipsnio 3 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes yra nepakankamas, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti pasiūlymus. Nustatydamas šį terminą ir atsisakydamas jį pratęsti, atsakovas neatsižvelgė į Pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą pasiūlymams parengti, ypač po to, kai pateikė didžiulės apimties Pirkimo sąlygų paaiškinimus, likus tik 6 kalendorinėms dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Be to, atsisakymas pratęsti terminą užkerta kelią užsienio tiekėjams dalyvauti Pirkime, nes jie per esamą pasiūlymų pateikimo terminą objektyviai negali spėti gauti Teisės pripažinimo pažymų ir, atitinkamai, dalyvauti Pirkime.

Ieškovas AS Latvijas Tilti kvestionuoja Pirkimo sąlygų 73 punktą, kuris nustato, jog Pirkimo sutartys bus sudaromos tik po to, kai Pasiūlymų vertinimo ataskaita bus suderinta su Transporto investicijų direkcija ir LITGRID AB. Teigė, kad LITGRID AB bei Transporto investicijų direkcijos santykis nepateisina sąlygos, kuria sutarties su pirkimo laimėtoju pasirašymas yra sąlygojamas šių subjektų suderinimų gavimu, nustatymo. VPĮ nenumato tokio tiekėjų pasiūlymo atmetimo pagrindo ir netgi negali numatyti pagal VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus ir tikslus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu nutraukė bylą dalyje dėl ieškovo UAB „Legrana“ reikalavimo, kuriuo ginčijamos sąlygos, numatytos konkurso dokumentų 15.11, 15.12, 15.13 punktuose, bei dalyje dėl ieškovo UAB „Eltel Networks“ reikalavimo, kuriuo ginčijamos sąlygos, numatytos konkurso dokumentų 18 ir 19 punktuose. Likusioje dalyje ieškinius atmetė.

Teismas nenustatė, kad buvo padaryti esminiai VPĮ pažeidimai, kad buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai ir ieškovų teisės, t.y. jog jie realiai ketino, rengėsi dalyvauti konkurse, o jų nedalyvavimą sąlygojo būtent šioje byloje ginčijami atsakovo sprendimai ar sąlygų neaiškumas.

Teismas nenustatė ieškovų UAB „Eltel Networks“ ir AS Latvijas Tilti kvestionuojamos 15.11 punkte numatytos sąlygos neaiškumo ar prieštaravimo VPĮ, nes atsakovas aiškiai patvirtino, jog tiekėjai turi pateikti įrodymus, jog atliko nurodytos vertės statybos ir montavimo darbus bet kuriuose šiame punkte išvardintuose objektuose. Konstatavo, kad minėta sąlyga ir atsakovo atsakymas yra pakankamai aiškūs tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus ir dalyvauti konkurse; ginčijamoje sąlygoje skyrybos ženklas (kabliataškis) panaudotas pagal Privalomųjų skyrybos taisyklių 10.1 punkto reikalavimus, siekiant išvardinti sritis, kurias gali apimti statybos ir montavimo darbai. Tokią reikšmę šiam skyrybos ženklui suteikė ir prašymą dėl sąlygos išaiškinimo pateikęs tiekėjas. Teismas nesutiko, jog kvalifikacinis reikalavimas dėl darbų atlikimo tik užbaigtuose objektuose yra perteklinis, nes jis skirtas objektyviai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija. Šią išvadą grindė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis apie pirkimo objekto svarbą, sudėtingumą, jo tiesioginį ryšį su žmonių saugumu.

Teismas atmetė ieškovų (AS Latvijas tilti ir UAB „Eltel Networks“) argumentus dėl 5.12 punkte numatytos sąlygos neaiškumo, nes ieškovas reikalavimą iš esmės grindė to paties jau minėto skiriamojo ženklo reikšme; tiekėjas turėjo aiškiai suprasti, jog perkančioji organizacija, vertinant jos atsakymą lingvistiniu požiūriu, nurodė galimų sutarčių alternatyvas, siekiant įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį; ieškovai nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog šią sąlygą kiekvienas rūpestingas asmuo galėtų suprasti skirtingai. Konstatavo, kad atsakovo reikalavimas pateikti duomenis apie pasiūlymą pateikiančio tiekėjo įvykdytų darbų vertę, o ne jo subrangovų, yra proporcingas, nepažeidžia VPĮ, taip pat atitinka ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 20.1 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad nei ieškinyje, nei paklausime nenurodyta, jog atitikimą minėtai sąlygai realiai siekiama įrodinėti pasitelkiant subrangovą; kad Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, jog sprendžiant dėl sutarčių vertės skaičiavimo, kai pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupės nariai ir atliktų darbų sąraše jie nurodo tą pačią sutartį, negalima teigti, kad buvo įvykdytos dvi sutartys, kadangi generalinio rangovo atlikti darbai turėtų apimti ir subrangovo atliktus darbus.

Teismas nesutiko su ieškovo UAB „Eltel Networks“ argumentais, kad 5.12 punkto sąlyga dėl reikalaujamų įvykdyti sutarčių apimties (75 592 200,31 Eur be PVM) pažeidžia konkurenciją, nes šis reikalavimas atitinka Rekomendacijų 20.1 punkto taisyklę, be to, 15.12 punkte numatyta ir kita alternatyvi sąlyga, leidžiant pateikti dvi sutartis, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė nei 52 900 000 Eur.

Teismas atmetė ieškovų UAB „Eltel Networks“ ir UAB „Kauno keliai“ argumentus, susijusius su ginčijamo 15.13 punkte numatyta sąlyga dėl įvykdytų sutarčių apimties už 6 840 000 Eur be PVM, remdamasis atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytu tokio reikalavimo pagrindimu, siejamu su planuojamo projekto verte.

Teismas atmetė ieškovo AS Latvijas Tilti argumentus dėl 15.14 punkte numatytos sąlygos neaiškumo, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad šiame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, koks reikalavimas yra keliamas ir kokie dokumentai pagrindžia šio reikalavimo atitiktį; taip pat padaręs išvadą, kad šiuo atveju akivaizdu, jog darbo patirtis nėra susieta su sutarties užbaigimu, nes tokios sąlygos nėra nurodyta atitinkamame punkte.

Teismas atmetė ieškovo UAB „Kauno keliai“ argumentus dėl 15.20 punkte numatytos sąlygos neaiškumo, nes atsakovas paaiškino, kad Pirkimo sąlygų 15.20 punkte nustatytas našumas (240t / val.) gali būti išgaunamas ir iš daugiau negu vienos asfaltbetonio gamyklos, svarbiausia, kad bendras turimų asfaltbetonio gamyklų našumas sudarytų 240 t / val. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas jau dalyvavo atsakovo vykdytame viešajame pirkime su iš esmės analogiška sąlyga, kuomet ieškovui neaiškumo dėl šios sąlygos nekilo.

Teismas, remdamasis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi, Rekomendacijų 23 punktu, atmetė ieškovų UAB „Legrana“, UAB „Kauno keliai“ ir AS Latvijas Tilti argumentus dėl 18 punkte numatytos sąlygos, kad tiekėjas turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, įrodinėdamas atitiktį Pirkimo sąlygų 15.18–15.20 punktuose nustatytiems reikalavimams. Konstatavo, kad šis punktas nenustato jokių nepagrįstų draudimų remtis subtiekėjų ar ūkio grupės narių pajėgumais – perkančioji organizacija 18 punkte numatė galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, grindžiant būtent tų kvalifikacinių reikalavimų atitikimą, kurie yra logiškai susiję su galimais tiekėjų ir tiekėjų kontrahentų prievoliniais santykiais dėl naudojimosi tam tikrais įrengimais ir betarpiškai nesusiję su tiekėjo asmeniu (15.18–15.20 punktai); taip pat perkančioji organizacija numatė galimybę remtis ūkio subjektų grupės narių pajėgumais (17 punktas), pasitelkti subrangovus darbams atlikti (19 punktas). Pažymėjo, kad ieškovų nurodytos aplinkybės, susijusios su 18, 19 punktuose numatytomis sąlygomis, iš esmės susijusios ne su sąlygų turiniu, bet su jų tolesniu taikymu, vertinant pasiūlymus, o ieškovai pasiūlymų nepateikė.

Teismas atmetė ieškovo UAB „Legrana“ argumentus dėl 19 punkte nustatytos sąlygos, kurioje nurodoma, kad savo pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti, kokius subrangovus jis ketina pasitelkti, nes ši sąlyga nedraudžia tiekėjui pasitelkti subrangovus, o reikalauja tik juos išviešinti (VPĮ 24 straipsnio 5 dalis), siekiant įsitikinti tokių subrangovų pajėgumu.

Teismas atmetė ieškovo AS Latvijas Tilti argumentus dėl pirkimo sąlygų 1, 11 ir 13 punktų teisėtumo, konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti aplinkkelio statybos ir kabeliavimo darbus į vieną pirkimo objektą yra objektyviai pateisinamas. Nurodė, kad būtinybę pirkti minėtus darbus vienu pirkimu nulėmė perkamo objekto ypatinga svarba, specifika ir darbų pobūdis, tai, kad jų įgyvendinimas ir atlikimas yra betarpiškai susiję; ankstesnė atsakovo patirtis aplinkkelio tiesimo etapuose, kai perkant šiuos darbus atskirai buvo patirti ženklūs nuostoliai bei tai, kad technologiškai gatvės tiesimo ir požeminių elektros perdavimo linijų klojimo darbai turi būti vykdomi kartu ir lygiagrečiai, nes tiek gatvės tiesimo, tiek orinės elektros perdavimo linijos pakeitimo kabeline linija darbai yra tarpusavyje susiję ir vienų darbų įvykdymas lemia galimybę tęsti (pradėti) kitų darbų įgyvendinimą. Pažymėjo, kad pirkimo dokumentai suteikia teisę pasiūlymus teikti ne tik individualiems tiekėjams, bet ir ūkio subjektų grupėms (pirkimo sąlygų 18 ir 19 punktai).

Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 10.4 punktas neprieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 2 ir 3 dalių, 44 straipsnio 2 dalies nuostatoms, o jame nustatytas terminas yra pakankamas pasiūlymui parengti. Pažymėjo, kad pagal VPĮ 44 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas, pasiūlymų pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 40 dienų, todėl atsakovas, nustatęs 43 dienų pasiūlymo pateikimo terminą nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pasiūlymo pateikimo atviram konkursui terminų, juo labiau, kad kiti tiekėjai per nustatytą terminą parengė ir pateikė pasiūlymus. Nurodė, kad ieškovas pripažino, jog apie pirkimą sužinojo 2014 m. gruodžio 29 d., kai jis buvo paskelbtas Valstybės žiniose ir Europos oficialiajame leidinyje, bet pretenzijas pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą pateikė likus atitinkamai 6 ir 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino (2015 m. vasario 10 d.); Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti principai bei teisės normos nenumato galimybės ir neleidžia suteikti užsienio šalių tiekėjams pranašumo, vien dėl fakto, kad juridiniai asmenys yra registruoti ne Lietuvoje; be to, ieškovas AS Latvijas Tilti nepateikė įrodymų, kad pradėjo procedūras, siekdamas gauti Teisės pripažinimo pažymas, bet dėl objektyvių priežasčių negalėjo jų užbaigti (pavyzdžiui, dėl institucijų veiksmų) ir ši aplinkybė sukliudė šiam tiekėjui pateikti pasiūlymą perkančiajai organizacijai.

Teismas konstatavo, kad ginčijamas Pirkimo sąlygų 73 punktas neprieštarauja VPĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatoms, nes pasiūlymų vertinimo ataskaitos suderinimas su įgyvendinančiąja institucija yra perkančiosios organizacijos pareiga, numatyta teisės aktuose, todėl Pirkimo sąlygose ne tik galėjo, bet ir turėjo būti numatytas toks pasiūlymų vertinimo ataskaitos suderinimas tarp atsakovo ir pačios perkančiosios organizacijos (LITGRID AB), bei su kita įgyvendinančiąja (kontroliuojančiąja) institucija (Transporto investicijų direkcija), per Pirkimo sąlygose numatytą atidėjimo terminą (VPĮ 18 straipsnio 9 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Apeliaciniuose skunduose ieškovai AS Latvijas Tilti, UAB „Kauno keliai“, UAB „Eltel Networks“ ir UAB „Legrana“ (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo patenkinti jų ieškinius bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai AS Latvijas Tilti ir UAB „Kauno keliai“ prašo priimti jų skundo argumentus pagrindžiančius įrodymus (4 t., b. l. 131-159; 160-179). Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Teismo sprendimas grindžiamas išimtinai atsakovo argumentais, iš esmės nevertinant apeliantų pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, todėl liko neatskleista bylos esmė ir neišspręsta vešiųjų pirkimų problema, kai perkančiosios organizacijos galimai kooperuodamosi su didžiausiais rinkos dalyviais parengia tokias pirkimo sąlygas, kurios riboja naujų rinkos dalyvių atsiradimą pirkimuose. Teigia, kad tokį teismo sprendimo priėmimą lėmė per žiniasklaidos priemones daromas spaudimas, o tai yra Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantai neįrodė, jog jų teisės buvo pažeistos, t. y. kad jie realiai ketino, rengėsi dalyvauti pirkime, kad jų nedalyvavimą konkurse sąlygojo būtent šioje byloje ginčijami atsakovo sprendimai ar sąlygų neaiškumas, nes būtent dėl ginčijamų sąlygų jie ir negalėjo pateikti pasiūlymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktika patvirtina, kad pirkimų sąlygų teisėtumą gali ginčyti ir pirkime nedalyvavęs pirkėjas, jeigu jis yra suinteresuotas pirkimo sutarties sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje C-26/03, Stadt Halle ir RPL Lochau). Apeliantų interesą dalyvauti konkurse patvirtina jau įgyvendinti kelių rekonstrukcijos projektai Lietuvoje, jų aktyvus dalyvavimas pirkimo procedūrose iki pasiūlymų pirkimui pateikimo, šis inicijuotas ginčas. Pažymėjo, kad buvo pradėję rengti pasiūlymą (Danske banko išduotas patvirtinimas dėl AS Latvijas Tilti prieinamų lėšų konkrečiai šiam pirkimui).

3. Nepagrįstos teismo išvados dėl Pirkimo sąlygų 1, 11 ir 13 punktų teisėtumo.

3.1 Teismo išvados, pagrindžiančios būtinybę sujungti skirtingus objektus į vieną pirkimą, prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015 ir kt.), kurioje savaime svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis pirkimų objektų sujungimą, nepripažįstama nei skirtingų darbų tarpusavio sąsajos, nei sunkumai koordinuoti dviejų pirkimų organizavimą ir vėliau pirkimų sutarčių vykdymą.

3.2 Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą pagrįsti atskirų pirkimo objektų sujungimą į vieną perkėlė apeliantams (CPK 12, 178, 182 straipsniai).

3.3 Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes objektų sujungimo teisėtumą grindė tik projekto svarba ir patirtomis papildomomis išlaidomis ankstesniame Vilniaus vakarinio aplinkkelio II etapo vykdymo metu; neįvertino apelianto AS Latvijas Tilti argumentų dėl galimų sprendimų išspręsti skirtingos statybos darbų pradžios problemą; neįvertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. sausio 9 d. rašte išdėstytų išvadų.

3.4 Priešingai nei nurodė teismas, remiantis Pirkimų sąlygų 18 punktu tiekėjas negali savarankiškai teikti pasiūlymo, remdamasis kitų ūkio subjektų pajėgumais dėl 15.13 punkte nustatyto reikalavimo. Tuo tarpu ta pati galimybė pagal 17 punktą – vien dėl to, kad objektai sujungti į vieną, verčia tiekėją vienytis su kitu tiekėju, vien tam kad pateiktų pasiūlymą pirkimui, nors didžiąją dalį darbų jis gali atlikti savarankiškai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ginčijamos pirkimo sąlygos, nustatytos 10. 4 punkte neteisėtumo aspekto, apsiribojęs konstatavimu, kad atsakovas nustatė ilgesnį nei įstatyme yra numatytas minimalus terminas pasiūlymams pateikti, o kadangi pirkimo sąlygų nekeitė, šio termino pratęsti neprivalėjo. Teismas neįvertino pirkimo objekto sudėtingumo, pirkimo dokumentų apimties, reikalaujamų pateiki kartu su pasiūlymu dokumentų ir duomenų apimties, užsienio subjektų galimybes per šį terminą gauti Teisės pripažinimo pažymą, kaip to reikalauja pirkimo sąlygų 15.8 ir 15.14 punktai (gali užtrukti iki 52 dienų, t. y. mažiausiai 9 dienomis ilgiau nei pirkime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas). Atsakovas privalėjo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą pagal VPĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes likus tik 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos jis CVP IS sistemoje patalpino didelės apimties pirkimo sąlygų paaiškinimus, dėl kurių ir kilo ginčas, ir 78 lapų apimties technines specifikacijas, kuriuose nėra pažymėti pakeitimai.

Atsiliepimas

5. Nepagrįstos teismo išvados dėl pirkimo sąlygų 15.11, 15.12 ir 15.14 punktų teisėtumo. Atsakovas tik atsiliepimuose pateikė konkrečius atsakymus į apeliantų ir kitų tiekėjų pateiktus klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta iki pasiūlymų termino pateikimo pabaigos. Teismas turėjo vertinti, ar atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą nustatyti aiškius ir tikslius pirkimo sąlygų reikalavimus ne pagal tai, kokią atitinkamų sąlygų reikšmę suteikė atsakovas jau bylos metu, siekdamas apginti savo veiksmų teisėtumą, bet pagal tai, kaip sąlygos turėjo būti suprantamos iš pirkimo sąlygų ir atsakovo pateiktų jų paaiškinimų pirkimo metu. Teismas neįvertino, kad vidutiniam, patirtį turinčiam ir gerai informuotam viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektui, galėjo būti neaiškus ginčijamų pirkimo sąlygų turinys.

5.1 Pirkimo sąlygų 15.11 punktas yra neaiškus ir netikslus, nes lingvistine prasme paaiškinime vartojamas žodis „visuose“ reikštų, jog pirkimų sąlygų 15.11 punkte vartojamas kabliataškis „;“ reiškia „ir“, o ne „arba“, todėl nėra aišku ar tiekėjų vidutinę metinę svarbiausių tinkamai atliktų statybos ir montavimo darbų apimtį gali sudaryti tik susisiekimo komunikacijų srityje atlikti darbai, ar privalomai turi būti atlikti ir inžinerinių tinklų darbai.

5.2 Pirkimo sąlygų 15.12 punktas yra neaiškus ir netikslus, nes atsakovas, paprašytas paaiškinti šiame punkte vartojamo „;“ (kabliataškio) reikšmę, paprasčiausiai perrašė tą patį punktą.

5.3 Pirkimų sąlygų 15.14 punktas yra neaiškus ir netikslus, atsakovas nepagrįstai atsisakė jį paaiškinti. Nepriklausomai nuo užduodamo klausimo pagrįstumo, perkančioji organizacija privalo atsakyti ir neturi pasirinkimo laivės neatsakyti į tiekėjo užduodamą klausimą.

5.4 Pirkimo sąlygų 15.20 punktas yra neaiškus ir netikslus, nes minėtame reikalavime naudojami linksniai suponuoja, kad 1 gamykla turi būti 240 t / val. pajėgumo, nes jame parašyta „ne mažiau kaip 1 <...> gamykla, kurios pajėgumas <...> ne mažiau kaip 240 t / val.“.

6. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti Pirkimo sąlygų 15.11 punkte nustatytą reikalavimą dėl darbų atlikimo tik užbaigtuose projektuose pertekliniu. Teismas neįvertino, kad kita panašius darbus perkanti organizacija analogiško reikalavimo nenustatė; kad darbų užbaigimas nėra prilyginamas objekto pripažinimui tinkamam naudojimui; kad toks reikalavimas neatitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijų 25.1 punkto, kuriame nėra nustatyto reikalavimo pateikti įrodymus, kad tinkamai yra užbaigti ne tik tiekėjo statinyje atlikti darbai, bet ir visas statinys; kad rangovas neatsako už statybos procedūrų užbaigimo organizavimą.

7. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti pirkimo sąlygų 15.13 punkto reikalavimą pertekliniu, nes jis nėra adekvatus pirkimo pobūdžiui, proporcingas jos sąlygoms ir atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti pirkimo sutartį gebantiems vykdyti tiekėjams. Perkančioji organizacija, o ne apeliantai, turėjo įrodyti, kad atitinkami reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui. Atsakovas ir LITGRID AB anksčiau pirkdamas visiškai analogiškus kabeliavimo darbus reikalavo ženkliai mažesnės tinkamai ir laiku įvykdytos sutarties vertės.

8. Teismas nepagrįstai pripažino pirkimo sąlygų 18 punktą teisėtu, nes atsakovas taip ir neatsakė į klausimą, ar šis punktas riboja galimybes pasitelkti kitus ūkio subjektus, įrodinėjant atitikimą kitiems pirkimo sąlygų reikalavimams, pvz.: 15.7; 15.8 ir 15.10 – 15.20 punktams. Priešingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, nei vienas kvalifikacijos rodiklis pagal pirkimo sąlygų minėtus punktus nėra susijęs su paties tiekėjo asmeniu ir gali būti faktiškai perduodamas kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju šiame punkte nustatyta tiekėjo teisė pasiremti kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant atitikti pirkimo dokumentų 15.18 – 15.20 punktų reikalavimus, nėra laikomas nei subtiekimu, nei subranga, kadangi pirkimo dokumentų 15.18 – 15.20 punktai nustato reikalavimus, išimtinai susijusius su tam tikrų mechanizmų ir išteklių turėjimu nuosavybės teise ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

9. Pirkimo sąlygų 19 punktas nepagrįstai įvertintas kaip atitinkantis VPĮ nuostatas, nes atsakovas taip aiškiai ir neatsakė, ar tiekėjams leidžiama remtis subrangovo pajėgumais, siekiant įrodyti atitikimą konkurso sąlygų 15.7, 15,8, 15.10–15.15, 15.17 punktuose nurodytiems reikalavimams. Toks draudimas laikytinas nepagrįstai ribojančiu tiekėjų galimybę kooperuotis.

10. Teismas nepagrįstai pripažino pirkimo sąlygų 73 punktą teisėtu, nes pirkimo sąlygose nėra nustatytas terminas, per kurį atsakovas privalo sudaryti pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju; teisės aktai nenumato galimybės atmesti tiekėjo pasiūlymo dėl to, kad pirkimo rezultatai nebuvo suderinti su kokia nors institucija ar kitu asmeniu. Neteisinga teismo išvada, kad pasiūlymų vertinimo ataskaitos suderinamumas su LITGRID AB ir Transporto investicijų direkcija, ne tik, kad galėjo bet ir turėjo būti numatytas pirkimo sąlygose, nes tokio reikalavimo nenumatė jokie teisės aktai. Atsakovas tokiu būdu siekia pasilikti sau teisę nesudaryti sutarties su jam „nepalankiu“ / „nepatikusiu“ tiekėju.

11. Pirkimas privalėjo būti nutrauktas. Teismas nepasisakė dėl apeliantų argumentų, kad pirkimo procedūrų tęsimas po pretenzijų gavimo aiškiai pažeidžia VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvą, todėl šioje dalyje byla liko neišnagrinėta.

Atsiliepime į apeliacinius skundus Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, skundus atmesti, neprijungti papildomų įrodymų. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

1. Perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisinis vertinimas visiškai nepriklauso nuo žiniasklaidoje paskleistos informacijos.

2. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl pirkimo sąlygų 1, 11 ir 13 punktų neteisėtumo. Jų nurodomi kasacinio teismo išaiškinimai bei išvados yra betarpiškai susiję su toje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas, įvertinęs tai, kad viešojo pirkimo objektas yra susijęs su valstybinės reikšmės projekto įgyvendinimu; kad orinės elektros linijos iškėlimo darbų vykdymas yra betarpiškai susiję su aplinkkelio įrengimu ir tiesimo darbais; į darbų ryšį ir būtinybę koordinuoti darbų eigą bei ankstesnę praktiką, lėmusią papildomus ekonominius nuostolius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 pateiktais išaiškinimais, pagrindė atskirų objektų sujungimo į vieną pirkimą svarbą. Atsakovas įrodė, kad vieno pirkimo vykdymas, skaidant pirkimo objektą į dalis, neleis pasiekti perkančiosios organizacijos tikslų, t. y. sudaryti pirkimo sutartis dėl kiekvieno objekto vienu metu.

3. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl pirkimo sąlygų 10.4 punkto neteisėtumo. Teismas pagrįstai įvertino pačios AS Latvijas Tilti, kaip turinčios patirties viešuosiuose pirkimuose, nerūpestingumą ir aplaidumą, paduodant prašymus pratęsti terminus bei pretenzijas dėl Viešojo pirkimo sąlygų likus labai trumpam terminui iki vasario 10 d., t. y. iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Visi tiekėjai apie Viešąjį pirkimą buvo informuoti tuo pačiu metu, jiems visiems buvo sudarytos vienodos sąlygos susipažinti su perkančiosios organizacijos pateiktais paaiškinimais, pateiktais likus ne mažiaus kaip 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Nėra duomenų, kad buvo kreiptasi į kompetentingą instituciją dėl Teisės pripažinimo pažymos, dėl to teiginiai, kad ją galima gauti per 1 ar 2 mėnesius yra deklaratyvūs.

4. Teismas nekonstatavo, kad apeliantai neturėjo suinteresuotumo viešuoju pirkimu, tačiau nurodė, kad jie neįrodė, jog būtent dėl ginčijamų pirkimo sąlygų nepateikė pasiūlymo nustatytu laiku.

5. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl pirkimo sąlygų 15.11, 15.12, 15.13, 15.14 ir 15.20 punktų neaiškumo ir neteisėtumo.

5.1 Ginčo nagrinėjimo metu perkančioji organizacija laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kabliataškis pirkimo sąlygų 15.11 punkte reiškia „ir / arba“. Teismas tinkamai įvertino šio punkto sąlygą ir atsakovo paaiškinimą, kuris buvo pakankamai aiškus pateikti pasiūlymus ir dalyvauti konkurse. Teismas teisingai įvertino šio punkto reikalavimą tiekėjui pateikti duomenis apie jo atliktus darbus tik užbaigtuose objektuose, t. y. kurie buvo užbaigti laiku, nes perkamam objektui keliami saugomu reikalavimai, pagrindžia perkančiosios organizacijos interesą įsitikinti, jog tiekėjas yra kvalifikuotas ir patyręs, atitinkamus darbus atlikti tinkamai.

Šalies argumentai

5.2 Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirkimo sąlygų 15.12 punkte nustatyti reikalavimai yra neaiškūs ir dviprasmiški. Atsakovas jį paaiškino, išvardino, kokie statiniai priklauso ypatingų statinių grupei ir kokius inžinerinius tinklus atsakovas turėjo omenyje. Apeliantų keliamo klausimo turinys patvirtina, kad jie šią nuostatą suprato tinkamai.

5.3 Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl pirkimo sąlygų 15.12 ir 15.13 punkte nustatytų reikalaujamų pateikti nepagrįstai didelių sutarčių verčių. Toks reikalavimas atitinka Rekomendacijų 20.1 punktą. Perkančioji organizacija, vykdydama naują pirkimą, nėra saistoma anksčiau jos pirkimuose nustatytų sąlygų, kitų perkančiųjų organizacijų tam tikrų sąlygų formuluočių ir jų aiškinimų. Be to, šio pirkimo darbai, skirtingai nuo buvusio, yra kitokio pobūdžio, akivaizdu, kad esamos orinės elektros linijos pakeitimas kabeline yra žymiai sudėtingesnis procesas nei naujų elektros linijų statyba, todėl reikalavimai yra griežtesni. Apeliantas UAB „Eltel Networks“ nepagrįstai sumuoja pirkimo sąlygų 15.11–15.13 punktuose nurodytas sutarčių vertes, nes įrodinėjant atitikimą pirkimo sąlygų 15.11 punktui gali būti nurodytos tos pačios sutartys kaip ir įrodinėjant atitikimą 15.12 ir (ar) 15.13 punktams.

5.4 Pirkimo sąlygų 15.14 punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Apeliantas AS Latvijas Tilti suformulavo klausimą, susijusį ne su pirkimo sąlygų paaiškinimu, o su tiekėjo pasiūlymo vertinimu, į kurį atsakovas neturėjo teisės atsakyti.

5.5 Pirkimo sąlygų 15.20 punktas yra aiškus ir apeliantai jį supranta tinkamai, nes paaiškinime taip ir buvo nurodyta, kad tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip vieną karšto asfaltbetonio gamyklą, kurios pajėgumas būtų ne mažiau kaip 240 t/val., t. y. perkančiajai organizacijai svarbus yra galutinis rezultatas, kad būtų nurodytas pajėgumas, jį pasiekiant su ne mažiau kaip viena asfaltbetonio gamykla.

6. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl pirkimo sąlygų 18 ir 19 punktų neteisėtumo. Perkančioji organizacija neriboja subrangos, o pasinaudojo savo diskrecijos teise ir pirkimo sąlygų 18 punkte nustatė, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, įrodinėdami atitikimą pirkimo sąlygų 15.18–15.20 punktuose keliamiems reikalavimams. Sisteminis pirkimo sąlygų 15–19 punktų aiškinimas bei perkančiosios organizacijos pateikti išaiškinimai, patvirtina, kad perkančioji organizacija leidžia tiekėjui ar ūkio subjektų grupei (17 punktas) remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, įrodinėjant atitikimą pirkimo sąlygų 15.18–15.20 punktų reikalavimams (18 punktas) bei pasitelkti subrangovus (19 punktas).

7. Nepagrįsti apeliantų argumentai dėl pirkimo sąlygų 73 punkto neteisėtumo. Skirtingai nei nurodoma skunde, pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, bet ne anksčiau nei pasibaigė atidėjimo terminas. Šiame punkte nėra jokio papildomos sąlygos, nukrypstant nuo VPĮ 39 straipsnio 2 dalies, dėl kurioms esant būtų galimybė nepasirašyti pirkimo sutarties. Pasiūlymų vertinimo ataskaitos suderinimas su įgyvendinančia institucija yra perkančiosios organizacijos pareiga, numatyta teisės aktuose (VPĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalyje, Projektų administravimo ir projektavimo taisyklių 184.1, 184.5.2.4 punktai). Apeliantas AS Latvijas Tilti šią aplinkybę puikiai žino iš ansktesnių pirkimo procedūrų.

8. Teismas atmetė apeliantų ieškinį, o tai reiškia, kad atmetė ir jų argumentus dėl pirkimo procedūrų nestabdymo po pretenzijų gavimo. Dėl motyvų neišsamumo procesinis sprendimas negali būti naikinamas. Pažymėjo, kad UAB „Legrana“ ir UAB „Eltel Networks“ pretenzijos buvo išnagrinėtos ir sprendimas priimtas iki vokų plėšimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovai UAB „Eltel Networks“ ir UAB „Legrana“ prašo ieškovų AS Latvijas Tilti ir UAB „Kauno keliai“ apeliacinį skundą tenkinti jame nurodomais motyvais.

Atsiliepime ieškovai AS Latvijas Tilti ir UAB „Kauno keliai“ prašo ieškovų UAB „Eltel Networks“ ir UAB „Legrana“ apeliacinį skundą tenkinti jame nurodomais motyvais.

Šalies argumentai

Ieškovai AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ pateikė teismui prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Nurodo, kad byloje yra klausimų, kurie neatsiejamai susiję ne tik su VPĮ, bet ir su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Pirkimų direktyva) ir 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš daleis keičiančios Tarybos direktyvas 9/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo priežiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, (toliau – Peržiūros direktyva) reikalavimų aiškinimu ir taikymu, dėl kurių nėra išsamiai pasisakęs ne tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bet ir ESTT. Teigia, kad dėl jų prašyme suformuluotų klausimų prejudicinis sprendimas yra būtinas tam, kad būtų užtikrintas vienodas teisės aiškinimas ir taikymas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į šį ieškovų prašymą nurodo, kad dėl keliamų problemų išaiškinimo nėra pagrindo kreiptis į ESTT, nes teisinis reglamentavimas tiek Europos Sąjungoje, tiek nacionaliniu lygiu yra aiškus ir nedviprasmiškas, o ieškovų formuluojami klausimai yra susiję su konkrečių bylos aplinkybių vertinimu, tačiau ne teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo (toliau tekste – Sutartis arba SESV) 267 straipsnyje įtvirtinta, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) Sutarčių išaiškinimo; b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į ESTT.

Nors nacionalinės valstybių narių teisės aiškinimas, pagal bendrąją taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo yra galimas, kai ginčo klausimai susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, nukreipiančiomis į Europos Sąjungos teisę, arba susiję su Europos Sąjungos teisės nuostatomis, perkeltomis į nacionalinę teisę (ETT Sprendimo byloje Nr. C-28/95 Leur-Bloem prieš Inspecteur der Belastingdienst 32 paragrafas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-871/2014).

Taigi prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylą iškilus abejonėms dėl Europos Sąjungos teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiškinimo, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos, prašymo buvimo ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.

Nagrinėjamu atveju, apeliantų AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ įsitikinimu, Europos teisės normų (Pirkimų direktyvos 2, 38 straipsnio, 44 straipsnio 2 dalies, 47 straipsnio 2 dalies, 48 straipsnio 3 dalies, 53 straipsnio, jos preambulės 39 ir 46 punktų, Peržiūros direktyvos 2 a ir 2 b straipsnių) aiškinimas yra reikalingas: (1) sprendžiant pasiūlymų pateikimo termino pakankamumo klausimą, nes pirmosios instancijos teismas siaurai ir formaliai aiškino VPĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevertino laiko, būtino užsienio tiekėjams gauti teisės vykdyti perkamus darbus pripažinimą pagal nacionalinę teisę, neatsižvelgė į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams pateikti; (2) sprendžiant perkančiųjų organizacijų pareigą išaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimų turinį ir apimtį, užtikrinant skaidrumo principo įgyvendinimą; (3) sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos galimybės grįsti nustatytų kvalifikacijos reikalavimų dydį išimtinai matematiniais skaičiavimais pagal priežiūros institucijos bendro pobūdžio rekomendacijas; (4) sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos galimybės riboti tiekėjų teisę, įrodinėjant atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, remtis pajėgumais tokių subtiekėju, kuriems bus pavesti su įrodinėjamu kvalifikacijos reikalavimu susiję darbai ar paslaugos pagal pirkimo sutartį; (5) sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos teisės pirkimo sąlygose nustatyti, kad ji, prieš sudarydamas pirkimo sutartį, turi suderinti pasiūlymų vertinimo ataskaitą su LITGRID AB ir Transporto investicijų direkcija.

Pažymėtina, kad daugelis apeliantų prašomų išaiškinti direktyvų nuostatų yra perkeltos į nacionalinę teisę. Pirkimų direktyvos 38 straipsnio 1 dalis yra perkelta į VPĮ 28 straipsnio 3 dalį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodoma, kad nustatydamos prašymų dalyvauti pirkime ir pasiūlymų priėmimo terminus, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti. Pirkimų direktyvos 44 straipsnio 2 dalies nuostatos yra perkeltos į VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurioje detalizuotos perkančiosios organizacijos teisės nustatyti minimalius pajėgumo reikalavimus kandidatams ir dalyviams, jų apimtis bei tai, kad jie turi būti susiję ir proporcingi sutarties dalykui. Pirkimų direktyvos 47 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 3 dalis yra perkeltos į VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nuostatos yra aiškios ir nedviprasmiškos, o ieškovų AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ keliami klausimai yra susiję su šioje konkrečioje byloje susidariusių aplinkybių teisiniu vertinimu, tačiau ne Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu.

Tuo tarpu Pirkimų direktyvos 2 straipsnyje ir jos preambulėje įtvirtinto skaidrumo reikalavimo (jis taip pat įtvirtintas VPĮ 3 straipsnio nuostatose) aiškinimo būtinybę, apeliantai grindžia išimtinai tuo, kad perkančiosios organizacijos pateiktas atsakymas dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo yra formalus, neaiškus, nekonkretus, suprantamas dviprasmiškai. Peržiūros direktyvos 2 a ir 2 b nuostatų, kurios reglamentuoja pirkimo sutarties sudarymo tvarką, aiškinimo būtinybė grindžiama šioje byloje konkrečios Pirkimo sąlygos (73 punkto) vertinimu ir jo atitikimu VPĮ nustatytiems reikalavimams. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime nurodomam, kad preliminaraus sprendimo institutas Europos Bendrijos teisės normų aiškinimą priskiria ESTT, tačiau jų taikymas tenka nacionaliniams teismams. Iš ieškovų suformuluotų klausimų turinio matyti, kad jie nori, jog ESTT ne tiek išaiškintų atitinkamas teisės normas, kiek jas įvertintų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, o tai negali būti preliminaraus nutarimo objektu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekyla apeliantų nurodytų klausimų dėl Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir taikymo ir / arba jie nėra aktualūs sprendžiamam ginčui, todėl tenkinti prašymo kreiptis prejudicinio sprendimo nėra pagrindo.

Dėl teismo (ne)šališkumo

Galimas teismo šališkumas (neobjektyvumas) nagrinėjant bylą, ieškovų AS Latvijas Tilti ir UAB ,,Kauno keliai“ apeliaciniame skunde grindžiamas eile spaudos publikacijų, siejamų su Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo darbų viešuoju pirkimu bei apeliantu AS Latvijas Tilti, kuriose cituojami ir tam tikri vykdomosios valdžios bei savivaldos atstovų pasisakymai. Apeliantų nuomone, būtent tai (publikacijos spaudoje bei vieši politikų pasisakymai) lėmė skundžiamo teismo sprendimo rezultatą.

Atsižvelgiant į tai, kad AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo grindžiamas publikacijomis (reportažais) visuomenės informavimo priemonėse, teisėjų kolegija priima apeliantų pateiktus papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Taigi, šis apeliacinio skundo argumentas grindžiamas prielaida, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi ne įstatymu bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, o publikacijomis spaudoje ar kitų valdžios šakų atstovų viešais pasisakymais. Tokios prielaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokio realaus pagrindo. Publikacijos spaudoje, kuriose neigiamai nušviečiama teismų sistema, teismų priimami procesiniai sprendimai ar konkretūs teismai (teisėjai), yra nuolatinis teismų darbo kontekstas. Todėl remiantis apeliantų prielaida, jog būtent tai galėtų nulemti teismų priimamus procesinius sprendimus, galėtų būti kvestionuojamas daugelio sprendimų teisėtumas. Visgi, teismai, būdami konstitucine teisingumą įgyvendinančia institucija, nėra saistomi nei bylos šalių ar kitų asmenų pasisakymų viešojoje erdvėje, nei spaudoje ar kitose informavimo priemonėse reiškiamų nuomonių (pozicijų, kritikos ir t.t.).

Dėl apeliaciniame skunde cituojamų premjero A. B. pasisakymų (apeliacinio skundo 10.2 ir 10.3 punktai), pažymėtina, jog jie susiję ne su Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio, o su ,,Rail Baltica“ projektu, ginčas dėl kurio jau yra išnagrinėtas kasacinėje instancijoje, taigi, viešai išsakyta kritika (abejonės) dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, nebegalinčio būti peržiūros teismų instancine tvarka objektu, nevertintina kaip spaudimas teismui ar kišimasis į jo veiklą. Aplinkybė, jog apeliantai savo poziciją nagrinėjamoje byloje grindžia ir kasacinio teismo išaiškinimais, dėl kurių buvo išsakyta ši nuomonė, negali būti vertinama kaip Ministro pirmininko siekis paveikti nagrinėjamos bylos rezultatą. Teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, kasacinio teismo išaiškinimais pagal precedentų taikymo taisykles, suformuluotas Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje, vadovaujasi tiek, kiek sutampa bylų faktinės aplinkybės, o ne pagal tai, ar tam tikri precedentai buvo viešai kritikuojami. Apeliaciniame skunde cituojamas susisiekimo ministro pasisakymas (7.1 skundo punktas) yra neutralaus pobūdžio, o tai, kokiame kontekste jis pateikiamas žiniasklaidos priemonėje, nesuponuoja išvados dėl šio politiko siekio paveikti teismo sprendimą (dėl žiniasklaidos priemonių įtakos teismams pasisakyta anksčiau). Dėl tuomečio Vilniaus mero A. Z. viešai išsakytos nuomonės pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra dalyvaujančiu byloje asmeniu, jos pozicija kiekvienu byloje nagrinėtu klausimu (taip pat ir apeliaciniame skunde cituotu nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo) buvo ir yra išreiškiama bylos procese, procesinėmis priemonėmis (prašymais, atsiliepimais). Dalyvaujančio byloje asmens pozicijos viešas ištransliavimas negali turėti didesnės įtakos teismui už tą, kuris buvo pateiktas bylos procese.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantų argumentas, esą teismo šališkumą patvirtina tai, jog sprendimas grindžiamas atsakovo argumentais, taip pat nepagrįstas. Teismas sprendime aptarė ieškovų poziciją, jų argumentus, o tai, kad buvo pripažinta pagrįsta ne jų, bet atsakovo pozicija, nereiškia teismo šališkumo. Tam tikrų šalies, su kurios pozicija sutinkama, argumentų atkartojimas teismo sprendime yra neišvengiamas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, remiasi būtent šalių nurodomomis aplinkybėmis, jas vertindamas pagrįstumo, įrodytumo aspektais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo, nulemto publikacijų spaudoje ar viešos kritikos, yra nepagrįstas.

Dėl skirtingų pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo (Viešojo pirkimo sąlygų 1, 11 ir 13 punktai)

Apeliantai AS ,,Latvijas Tilti“ ir UAB ,,Kauno keliai“ kvestionuoja šių viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą remdamiesi argumentu, kad skirtingo pobūdžio darbų – aplinkkelio statybos ir kabeliavimo (kabelio tiesimo) – sujungimas į vieną pirkimą riboja konkurenciją, todėl prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principams.

Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdo valstybinės reikšmės projekto ,,Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ atvirą konkursą aplinkkelio statybos darbams ir kabeliavimo darbams atlikti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad aplinkkelio statybos ir kabelio tiesimo darbai savo pobūdžiu yra skirtingi; ginčijamasi dėl to, ar egzistuoja pakankamai svarbios priežastys šiuos darbus sujungti į vieną pirkimo objektą; ar perkančiosios organizacijos tikslas sklandžiai įgyvendinti aplinkkelio statybos ir šiuo metu egzistuojančios orinės elektros linijos pakeitimo požeminiu kabeliu darbus, pateisina konkurencijos ribojimą, kurį sąlygoja kelių skirtingų pirkimo objektų apjungimas viename viešajame pirkime.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010); kita vertus, šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta ir tai, jog pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir vienas viešųjų pirkimų principų – proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti. Taigi VPĮ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus.

Atsakovas į ieškovų argumentus dėl viešojo pirkimo sąlygų, kuriomis sujungti pirkimo objektai, neteisėtumo atsikirto tokiais teisinio bei faktinio pobūdžio argumentais: teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, jeigu tokių sąlygų nustatymas yra objektyviai pateisinamas; šiuo atveju perkamų skirtingo pobūdžio darbų įgyvendinimas ir atlikimas yra betarpiškai susiję; atsakovo sukaupta neigiama patirtis įgyvendinant aplinkkelio statybos II etapo darbus, kuomet orinės elektros linijos pakeitimo kabeliu darbai buvo perkami atskirai nuo statybos darbų, lėmė papildomas dideles užsakovo išlaidas; mažesne pirkimo kaina perkant darbus kartu, o ne atskirai. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus pripažino pagrįstais ir konstatavo, jog šiuo atveju tam tikras konkurencijos ribojimas sujungiant skirtingus pirkimo objektus į vieną yra pateisinamas objekto ypatinga svarba, perkamų darbų pobūdžiu bei jų sąsajumu ir perkančiosios organizacijos patirtimi įgyvendinant ankstesnius panašaus pobūdžio projektus.

Ieškovų AS ,,Latvijas Tilti“ ir UAB ,,Kauno keliai“ apeliaciniame skunde ypač akcentuojamas teismo nukrypimas nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos (2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Teisėjų kolegija nurodo, jog iš esmės analogiškos tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek kasacinio teismo išaiškinimais yra ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-161-415/2015, 3K-3-162- 469/2015, 3K-3-163-415/2015, 3K-3-183-248/2015).

Pasisakydama dėl apeliantų argumento dėl nukrypimo nuo nurodytos kasacinio praktikos teisėjų kolegija pažymi, jog šiose kasacinio teismo nutartyse nėra kvestionuojama skirtingo pobūdžio pirkimo objektų sujungimo viename pirkime galimybė; jose kasacinis teismas, plėtodamas ankstesnėse nutartyse formuotą praktiką akcentavo, būtent kokios aplinkybės galėtų būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis skirtingų pirkimo objektų sujungimą, o kokios – ne. Inter alia, kasacinio teismo nurodyta, jog kelių objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Vadinasi, kelių objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti anksčiau nurodytose nutartyse negali būti tiesioginiu pagrindu konstatuoti kelių objektų sujungimo į vieną neteisėtumą nagrinėjamoje byloje.

Pasisakydama dėl pagrindų pobūdžio vertinimo teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju viešuoju pirkimu įgyvendinamas projektas, kurio objektas Transporto ir tranzito komisijos posėdžio, vykusio 2014 m. liepos 2 d., metu, pripažintas ypatingos valstybės stebėsenos ir atskaitomybės objektu (Transporto ir tranzito komisijos 2014 m. liepos 2 d. posėdžio protokolas Nr. LV-199). Viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad vakarinis aplinkkelis turi integruoti Vilniaus miesto susisiekimo sistemą į Lietuvos ir Vilniaus apskrities sistemas bei transeuropinį transporto tinklą, perimti didžiąją dalį srauto iš miesto centrinės dalies, senamiesčio ir gyvenamųjų rajonų, pagerinti ekologinę situaciją bei išplėtoti susisiekimo infrastruktūrą, teismo vertinimu, suponuoja išskirtinį viešąjį interesą šį projektą įgyvendinti sklandžiai, operatyviai ir mažiausiais ekonominiais, administraciniais įgyvendinimo kaštais bei resursais (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Prie pagrindų vertinimo kriterijų priskirtina ir atsakovo nurodyta sukaupta neigiama patirtis įgyvendinant Vilniaus m. aplinkkelio II etapo projektą, kuomet statybos darbai ir kabeliavimo darbai buvo perkami atskirais pirkimais ir tai lėmė statybos darbų stabdymą dėl kabelio tiesimo darbų vėlavimo, taip pat – atsakovo patirtus nuostolius dėl to. Atsakovo siekis sklandžiai, operatyviai ir ekonomiškai įgyvendinti projektą aptariamos neigiamos patirties kontekste taipogi vertintinas kaip svarbi priežastis dėl viešojo intereso apsaugos tam tikra apimtimi riboti tiekėjų konkuravimo galimybes, jeigu jie turi pajėgumus atlikti tik vieno pobūdžio darbus, tačiau neturi tokių pajėgumų kitiems darbams atlikti.

Pasisakydama dėl atsakovo sprendimo sujungti skirtingus pirkimo objektus į vieną pirkimą proporcingumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog toks sprendimas laikytinas proporcingu, jeigu kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis, perkančiosios organizacijos tikslas negalėtų būti įgyvendintas arba jį pasiekti būtų itin sudėtinga. Tai yra, priemonės tikslui pasiekti turi būti protingos, racionalios, bet neturėtų būti ypatingos.

Atsakovas pateikė teismui įrodymus (2011-07-26 ir 2012-02-24 rangos sutartis, AB ,,Kauno tiltai“ 2012 m. sausio 19 d. kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybę, pasitarimo projektų ,,Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ ir ,,110 Kv orinės elektros perdavimo linijos pakeitimo kabeline nuo L.Asanavičiūtės g, iki Ozo g.“ įgyvendinimo klausimais 2012-01-19 posėdžio protokolo nuorašą Nr. A17-101(3.1.13-UK), darbo grupės suinteresuotų institucijų veiksmams, įgyvendinant Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio tiesimo projektą, koordinuoti ir šio projekto įgyvendinimo metu kylančioms problemoms spręsti posėdžių protokolų nuorašus ( 2012-02-23 Nr. A17-270 (3.1.13-UK), 2012-03-06 Nr. A17-270 (3.1.13-UK)) bei 2012-06-01 Darbų pakeitimo akto Nr. 11 nuorašą – atsiliepimo į AS ,,Latvijas Tilti ieškinį priedai Nr. 4-9)), kurie patvirtina atsakovo nurodomas faktines aplinkybes, kad įgyvendinant projektą ,,Transeuroponio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ perkančioji organizacija – Vilniaus miesto savivaldybė patyrė papildomas 1 750 995,73 Lt be PVM išlaidas (nuostolius) dėl to, kad aplinkkelio tiesimo darbams ir kabelio tiesimo nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo g. tiesimo darbams, buvo skelbiami du atskiri viešieji pirkimai; rangos sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir ūkio subjektų grupės dėl aplinkkelio tiesimo darbų buvo pasirašyta 2011 m. liepos 26 d., tuo tarpu rangos sutartis dėl kabelio tiesimo darbų dėl vykusių teisminių ginčų buvo pasirašyta tik 2012 m. vasario 24 d. (beveik po septynių mėnesių). Taigi, esant teisinei galimybei vykdyti aplinkkelio tiesimo darbus, galimybės lygiagrečiai vykdyti kabelio tiesimo darbus nebuvo. Dėl to iškilo poreikis pakeisti lietaus surinkimo sistemų įrengimo sprendinius kai kuriose vietose ir, šių papildomų išlaidų nesant pagrindo finansuoti iš ES lėšų, šiuos papildomus darbus, nulemtus projektinių sprendinių pakeitimo būtinybės dėl kilusių teisminių ginčų, teko apmokėti užsakovui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Apeliantų nuomone, šie įrodymai nėra pakankami tam, kad būtų pagrįstas sprendimas III aplinkkelio tiesimo etape aplinkkelio statybos darbus ir kabelio tiesimo darbus sujungti į vieną viešąjį pirkimą, nes : 1) galėjo būti vykdomas pirkimas apimantis tiek statybos, tiek kabeliavimo darbus, tačiau jį skaidant į dvi atskiras dalis ir nurodant, kad pirkimo sutartys dėl abiejų pirkimo dalių bus pasirašomos vienu metu; 2) vykdyti kabeliavimo darbų pirkimą anksčiau nei statybos darbų pirkimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog šie sprendimo būdai galėtų užtikrinti sklandų ir operatyvų projekto įgyvendinimą; ieškovai, atitinkamai, nesutinka su šia teismo išvada, argumentuodami tai netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu bei netinkamu paminėtų įrodymų vertinimu – esą jie nepatvirtina, kad tik skirtingų objektų sujungimu į vieną viešąjį pirkimą gali būti pasiekti perkančiosios organizacijos deklaruojami tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo pažymėtina, kad vienai iš šalių (šiuo atveju – atsakovui) pateikus įrodymus, kuriais jis atsikerta į priešingos šalies argumentus (šiuo atveju – į argumentą, kad pirkimu siekiami tikslai galėjo būti pasiekiami ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis), įrodinėjimo pareiga pereina kitai šaliai, t.y. būtent ieškovui tuomet tenka pareiga įrodinėti priešingai, t.y. kad ir išskaidžius pirkimą, projektas galėtų būti įgyvendintas taip pat sklandžiai ir operatyviai (CPK 12, 178 straipsniai). Negali būti reikalaujama, kad įrodinėtų tik viena iš ginčo šalių, tuo tarpu kita šalis, nepateikdama jokių priešingos šalies įrodymus paneigiančių savų įrodymų, tik kritikuotų pateiktus įrodymus ar jų pakankamumą. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

Pasisakydama dėl apeliantų siūlomų skirtingų pirkimo objektų sujungimo viename pirkime alternatyvų, esą mažiau varžančių konkurenciją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog tokiu atveju projekto, kuris yra sudėtingas, didelės apimties, reikalaujantis technologiškai derinti ne tik kelio tiesimo ir požeminio elektros kabelio įrengimo, bet ir esamo orinio elektros kabelio išmontavimo darbus, kartu užtikrinant nenutrūkstamą energijos tiekimą būsima ir esama perdavimo linijomis, įgyvendinimas būtų racionalus, sklandus ir operatyvus. Organizuojant pirkimą bet kuriuo iš apeliantų nurodomų būdų, galima situacija, kuomet dėl kylančių teisminių ginčų bet kurioje iš pirkimo dalių ar bet kuriame atskirai vykdomame pirkime, kurių trukmės ir baigties prognozės yra itin komplikuotos, galimybės vienu metu pasirašyti atskiras pirkimo sutartis dėl abiejų pirkimo dalių ar dėl atskirų pirkimo objektų, o juo labiau – kartu atlikti perkamus darbus – labai tikėtina, gali ir nebūti. Tuo tarpu perkant bet kurią iš darbų dalį anksčiau už kitus darbus, egzistuoja ta pati grėsmė – neįmanoma prognozuoti, kaip sklandžiai vyks kitos darbų dalies pirkimas ir kada atsiras galimybė pasirašyti sutartį. Atitinkamai, vienos pirkimo dalies ar vieno atskirai vykdyto pirkimo laimėtojas gali patekti į laike neapibrėžtą situaciją (įvertinant tai, kad ginčai gali kilti bet kurioje ir – nebūtinai tik vienoje – pirkimo stadijoje), kuomet negalės vykdyti aplinkkelio tiesimo ar kabelio klojimo darbų, kol nebus baigtos pirkimo procedūros dėl kitos darbų dalies ir sudaryta kita sutartis. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog šie darbai yra betarpiškai technologiškai susiję, galimi vykdyti tik tuo pačiu metu, todėl šioje situacijoje perkančiosios organizacijos sprendimas sujungti abiejų darbų pirkimą į vieną yra pateisinamas, pagrįstas objektyviomis priežastimis ir jau anksčiau aptarta patirtimi, kuomet vykdant pirkimus vienu iš apeliantų siūlomų būdų, buvo patirti tiek laiko, tiek finansiniai nuostoliai.

Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad galimų tiekėjų skaičius yra vienas iš pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimo pagrindų (nors ir ne lemiamų). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog skirtingai nuo situacijos, nagrinėtos bylose „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (bylų Nr. 3K-3-84-248/2015, 3K-3-161-415/2015, 3K-3-162- 469/2015, 3K-3-163-415/2015, 3K-3-183-248/2015), šiuo atveju galimų tiekėjų skaičius tiek sujungiant pirkimo objektus, tiek tuo atveju, jeigu pirkimai būtų vykdomi atskirai, nėra ribojamas vienu ar keletu tiekėjų (byloje nėra duomenų, kad atlikti aplinkkelio tiesimo darbus ar orinės elektros linijos pakeitimo kabeline darbus dėl kokių nors specifinių priežasčių galėtų tik labai ribotas subjektų ratas). Pirkimo dokumentai suteikia galimybę pirkime dalyvauti ne tik pavieniams tiekėjams, bet ir ūkio subjektų grupėms; taip pat tiekėjams numatyta galimybė pasitelkti subrangovus bei tam tikra apimtimi remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (Pirkimo sąlygų 17-20 punktai), todėl darbų sujungimu į vieną pirkimą nulemtas tam tikras konkurencijos ribojimas iš esmės yra amortizuojamas galimybe tiekėjams kooperuoti pajėgumus, kartu įvertinant ir tai, kad ir kiti pirkime dalyvaujantys / ketinę dalyvauti ūkio subjektai jame turėjo / galėjo dalyvauti analogiškomis sąlygomis. Šiuo atveju byloje nebuvo įrodinėjama, kad bent vienas ūkio subjektas būtų pajėgus dalyvauti pirkime savarankiškai, t.y. nekooperuodamas savo pajėgumų su kitais ūkio subjektais, taigi, apeliacinio skundo argumentai, esą pirkimo sąlygos toje dalyje, kurioje sujungti dviejų skirtingų darbų pirkimai į vieną, buvo parengtos kažkokiam konkrečiam ūkio subjektui, siekiant pašalinti iš pirkimo konkurentus, nėra įrodyti, t.y. vertintini kaip deklaratyvūs.

Dėl pirkimo sąlygų 10.4 punkto

Apeliantai AS Latvijas tilti ir UAB ,,Kauno keliai“ neginčijo, kad pirkimo sąlygų 10.4 punkte nustatytas 43 dienų terminas atitinka minimalų VPĮ 44 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyje nustatytą terminą pasiūlymams pateikti, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis terminas yra pakankamas parengti pasiūlymą.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog šis terminas per trumpas užsienio tiekėjui, atsižvelgiant į pirkimo objekto sudėtingumą, jo apimtį ir atsakovo pateiktų pirkimo sąlygų išaiškinimų dydį likus kelioms dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

Teisėjų kolegija pritaria šio tiekėjo skunde išsakytai pozicijai, kad skaidrumo, nediskriminavimo ir abipusio pripažinimo principai reiškia, jog perkančioji organizacija negali nustatyti tokių reikalavimų, kurie apsunkintų užsienio tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste neturi pagrindo sutikti, kad tokios teisės buvo apribotos ieškovui AS Latvijas tilti.

Visų pirma, šią išvadą suponuoja apelianto nepaneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčijamo viešojo pirkimo techninės specifikacijos buvo išviešintos jau 2014 m. lapkričio 6 d., atsakovas apie pirkimą paskelbė 2014 m. gruodžio 29 d., skelbime nurodė, kad paskutinė diena pateikti pasiūlymus yra 2015 m. vasario 10 d., perkančioji organizacija pagal tiekėjų klausimus nuolat teikė daugybę techninės specifikacijos paaiškinimų ir papildymų, tačiau pirkimo sąlygų turinio nekeitė, pats ieškovas pripažino, kad apie pirkimą sužinojo 2014 m. gruodžio 29 d., kai jis buvo paskelbtas, atsakovui jis neteikė jokių klausimų, susijusių su technine specifikacija, pats atsakovo neprašė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, tuo tarpu pretenziją dėl šio termino nepakankamumo pateikė tik 2015 m. vasario 4 d., t. y. likus šešioms dienoms iki šio termino pabaigos, nors prašymo pratęsti šį terminą atsakovui iki pretenzijos pateikimo neteikė. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia apelianto argumentus, kad teismas neįvertino ginčijamo viešojo pirkimo sudėtingumo bei prašomų pateikti dokumentų apimties ir patvirtina skundžiamame sprendime nurodomą išvadą, kad ieškovas, kaip ūkio subjektas, turintis patirties viešuose pirkimuose, siekdamas laiku pateikti pasiūlymą, turėjo ir galėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis, veikti aktyviau. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, kad kitiems tiekėjams, kurie teikė pasiūlymus perkančiajai organizacijai ir / ar domėjosi vykdomu viešuoju pirkimu, ketindami jame dalyvauti, atsakovo nustatytas terminas pasiūlymams pateikti nebuvo pakankamas išanalizuoti ginčijamo Viešojo pirkimo sąlygas, surinkti reikiamus dokumentus, susipažinti su perkančiosios organizacijos teiktais paaiškinimais bei pateikti pasiūlymus arba priimti sprendimą nedalyvauti viešajame pirkime ir neteikti savo pasiūlymo.

Antra, vertinant užsienio subjekto galimybes gauti Teisės pripažinimo dokumentą, kaip to reikalauja Pirkimo sąlygų 15.8 ir 15.14 punktai, per ginčijamose Pirkimo sąlygose nustatytą terminą, pastebėtina, kad apeliantų minimas STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-601, numato maksimalų jo išdavimo terminą, tačiau nepaneigia galimybės, dedant atitinkamas pastangas, pateikus motyvuotus prašymus, minėtą pažymą gauti anksčiau nei nurodė ieškovas (nurodė, kad šio leidimo išdavimas gali trukti iki 52 dienų). Pažymėtina, kad minėtame teisės akte (55 punkte) nurodoma, kad Teisės pripažinimo dokumentas išduodamas neribotam laikui. Tuo tarpu siekdamas tokią teisę įgyti asmuo turi atlikti visumą veiksmų, t. y. ne tik pateikti dokumentus, tačiau taip pat praeiti atestaciją ir tik nuo atestavimo komisijos išvados dėl Teisės pripažinimo dokumento išdavimo pradedamas skaičiuoti apelianto nurodomas terminas šiai pažymai išduoti. Taigi visa minėto dokumento išdavimo procedūra, jo galiojimo terminas leidžia spręsti, kad kiekvienas pakankamai rūpestingas, atidus užsienio tiekėjas, dalyvaujantis tarptautiniuose viešuose pirkimuose ir į savo veiklos teritoriją įtraukęs Lietuvos rinką, siekiantis Lietuvos Respublikoje eiti ypatingų statinių, statinio ekspertizės ir kt. techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, tokio dokumento gavimo procedūra turi pradėti rūpintis kuo anksčiau. Šiame kontekste reikšminga pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas AS Latvijas tilti nepateikė įrodymų, kad sužinojęs apie pirkimo sąlygose iškeltą reikalavimą, bent pradėjo procedūras, siekdamas įgyti Teisės pripažinimo dokumentą, tačiau negalėjo jų užbaigti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių ir tik ši aplinkybė sutrukdė šiam tiekėjui pateikti pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių jo aktyvius veiksmus, kreipiantis dėl Teisės pripažinimo dokumento išdavimo, nėra pagrindo išvadai, kad šios pažymos neišdavimas sąlygojo jos sunkumus pateikti pasiūlymą perkančiajai organizacijai laiku. Nors apeliantas tvirtina, kad jo pateiktas įrodymas (t. y. SIA „Hochtief Solutions Baltics“, su kuriuo jungtinės veiklos pagrindais ieškovas planavo dalyvauti ginčijame viešajame pirkime, raštas dėl atsisakymo dalyvauti konkurse, motyvuojant nepakankamu terminu pasiūlymams pateikti) gautas tik 2015 m. kovo 4 d. ir pateiktas tik su dubliku, nes anksčiau nebuvo jokio poreikio įrodinėti jame nurodomų aplinkybių, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų aktyvius apelianto AS Latvijas tilti veiksmus dalyvauti ginčijamame viešajame pirkime (paklausimų dėl Pirkimo sąlygų išaiškinimo ji neteikė, duomenų, kad buvo kreiptasi ar bandoma kreiptis dėl Teisės pripažinimo dokumento nepateikta, pratęsti pasiūlymo termino jis atsakovo neprašė, o pretenzija dėl per trumpo pasiūlymo termino pateikta tik likus šešioms dienoms iki pasiūlymų termino pabaigos) bei įrodymų, kad dėl kooperavimosi pirkime jis derėjosi su jo nurodomu potencialiu partneriu SIA „Hochtief Solutions Baltics“ ir kad šis ne jau nagrinėjant bylą teisme, bet pasiūlymo rengimo stadijoje atsakė dalyvauti pirkime dėl apelianto nurodomos priežasties (nepakankamo termino). Dėl to hipotetinio pobūdžio teiginiai, nesikreipus į atitinkamą instituciją dėl Teisės pripažinimo dokumento išdavimo, neleidžia spręsti, kad būtent minėto dokumento gavimas buvo vienintele kliūtimi jam dalyvauti viešajame pirkime.

Apeliantas sutiko, kad atsakovas Pirkimo sąlygų paaiškinimus pateikė nepraleidęs VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje ir jose nustatyto termino jiems pateikti, taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad VPĮ 27 straipsnio 5 dalies normos dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo šiuo atveju nėra taikomos, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas kaip nors pakeitė pirkimo sąlygų turinį, jį patikslino. Kaip jau minėta pats ieškovas jokių klausimų, susijusių su technine specifikacija, kuri ir sudaro didžiausią dalį pirkimo dokumentų, atsakovui neteikė, dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad būtent dokumentų techninės dalies neaiškumas, neišsamumas trukdė jam paruošti pasiūlymą perkančiajai organizacijai, o vėliau, atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus, savo pasiūlymą pakoreguoti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad atsakovas privalėjo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, laikydamas VPĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl 2015 m. vasario 3 ir 4 d. CVP IS sistemoje patalpintų didelės apimties Pirkimo sąlygų paaiškinimų.

Dėl pirkimo sąlygų 15.11, 15.12, 15.14 ir 15. 20 punktų neaiškumo ir netikslumo

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais, kad pirkimo sąlygų 15.11 ir 15.12 punktuose sakinio dėmenis atskiriantis kabliataškis sukuria šių sąlygų neaiškumą ir netikslumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2014 m. vasario 4 d. rašte Nr. A39-142/15 (2.8.3.90-UK3) atsakydamas, jog tiekėjas gali (bet ne privalo- teismo pastaba) pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą visuose šio pirkimo dokumentų 15.11 punkte išvardintuose objektuose, aiškiai patvirtino, jog tiekėjai turi pateikti įrodymus, kad tiekėjai atliko nurodytos vertės darbus bet kuriuose išvardintose objektuose. Kitokiai išvadai teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes perkančiosios organizacijos paaiškinime nurodomi žodžiai „gali“ ir „visuose“ būtent ir suponuoja tokią išvadą. Tuo tarpu apeliantų AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ skunde nurodamas šiame atsakyme vartojamas žodis „visuose“ galėtų reikšti, jog Pirkimo sąlygų 15.11 punkte naudojamas skiriamasis ženklas reiškia „ir“ tik tuo atveju, jeigu jis būtų naudojamas kartu su įpareigojančiu, privalomumą reiškiančiu žodžiu, pvz.: „turi, privalo“.

Nors atsakovas paprašytas paaiškinti Pirkimo sąlygų 15.12 punkte vartojamo kabliataškio reikšmę perrašė tą patį punktą, tačiau, pažymėtina, kad skiriamojo ženklo reikšmė jau buvo paaiškinta atsakant į tiekėjo paklausimą dėl jo vartojimo 15.11 punkte. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiekėjai neturėjo pagrindo manyti, kad šiame punkte panaudoto skyrybos ženklo reikšmė galėtų būti kitokia. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats paklausimo turinys (prašoma patvirtinti, jog tiek 15.11, tiek 15.12 punktuose minėtas skyrybos ženklas reiškia „arba“) leidžia manyti, jog ir pats tiekėjas turėjo aiškiai suprasti, jog perkančioji organizacija, vertinant jos atsakymą lingvistiniu požiūriu, nurodė galimų sutarčių alternatyvas.

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad perkančiosios organizacijos atsakymų dėl 15.11 ir 15.12 punktų minėtu aspektu netikslumas, neaiškumas ir dviprasmiškumas, iš esmės grindžiamas tuo, kad nebuvo gautas apeliantų pageidaujamo formato atsakymas, t. y. apeliantai norėjo, kad atsakovas trumpu atsakymu „taip“ arba „ne“ patvirtintų arba paneigtų jų suformuluotą klausimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apeliantų pageidaujamas atsakymas, atsižvelgiant į tai, kad minėtose sąlygose nurodomi alternatyvūs įvykdytų sutarčių reikalavimai, nebūtų tikslus ir teisingas. Tuo tarpu tiek minėtų punktų turinys, tiek atsakovo pateiktas paaiškinimas paliko galimybę pačiam tiekėjui pasirinkti kokias įvykdytas sutartis jis perkančiajai organizacijai teiks kartu tuo pripažindamas, kad bet kuri pasirinkta alternatyva atitiks kvalifikacijos reikalavimus. Taigi iš esmės šių ginčijamų punktų sąlygos nėra griežtai formalizuotos ir suteikia galimybę ginčijame viešajame pirkime dalyvauti didesniam skaičiui tiekėjų, didina konkurenciją, neapribodama jų galimybių teikti pasiūlymus.

Dėl pirkimo sąlygų 15.14 punkto sąlygų neaiškumo ir netikslumo apeliantai AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ skunde nenurodo jokių motyvų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvus, kurie, be kita ko, yra paremti Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad šiame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, koks reikalavimams yra keliamas ir kokie dokumentai pagrindžia šio reikalavimo atitiktį. Apeliantai išimtinai akcentuoja, jų manymu, neišsamų ir netinkamą atsakovo atsakymą į tiekėjo klausimą, kuris siejamas ne su pirkimo sąlygų paaiškinimu, bet su tiekėjo pasiūlymo vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad perkančioji organizacija gali tik paaiškinti pačios pirkimo sąlygos turinį, jeigu jis yra neaiškus, tačiau neatlikti išankstinį tiekėjų pasiūlymo vertinimą, aiškindamas sąlygą. Pasiūlymų vertinimo procesas yra atskira viešųjų pirkimo stadija ir tiekėjai neturi pagrindo tikėtis iš perkančiosios organizacijos, kad aiškindama pirkimo sąlygas kartu pasisakytų, kaip bus įvertintas pasiūlymas pateikus vienokius ar kitokius dokumentus, nes visi tiekėjų pasiūlymai vertinami vienu metu juos lyginant tarpusavyje. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantų AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ skundo argumentai dėl pirkimo sąlygų 15.14 punkto neaiškumo ir netikslumo.

Apeliantai AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ skunde tvirtindami, kad pirkimo sąlygų 15.20 punkto reikalavimo reikšmė vidutiniam, patirtį turinčiam ir gerai informuotam viešųjų pirkimų subjektui yra visiškai neaiški (nesuprantama, ar reikalaujamas asfaltbetonio pajėgumas 240 t / val. turi būti pasiekiamas viena gamykla), šiuos savo teiginius grindžia analogiškais motyvais, kurie pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai ištirti bei įvertinti ir kurių apeliantai nepaneigė. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovas teikdamas atsakymą kitam tiekėjui išsamiai paaiškino, jog tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip 1 karšto asfaltbetonio gamyklą ir jog tiekėjas atitiks pirkimo sąlygos 15.20 punkto reikalavimus, jeigu kiekvienoje nurodomoje karšto asfaltbetonio gamyklose produkcija turės gamybos kontrolės gamybos sertifikatus ir eksploatacinių savybių deklaracijas. Taigi, akivaizdu, kad minėta sąlyga atsakovas siekė įsitikinti, kad tiekėjas turės galimybes per vieną valandą pagaminti 240 tonų karšto asfaltbetonio, o jo pateiktas atsakymas patvirtino, jog pirkimo sąlygų 15.20 punkte nustatytas našumas (240 t / val.) gali būti išgaunamas iš daugiau nei vienos asfaltbetonio gamyklos. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl pirkimo sąlygų 15.20 punkto neaiškumo ir netikslumo.

Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena perkančioji organizacija turi teisę pati nustatyti ir formuoti reikalavimus ir nėra saistoma kitų perkančiųjų organizacijų tam tikrų sąlygų formuluočių ir jų aiškinimo, apeliantų argumentai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija tokių sąlygų kaip ginčijamame pirkime niekada nenumato arba jas aiškina kitaip, sprendžiamai bylai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl šių skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl pirkimo sąlygų 15.11, 15.12 ir 15.13 punktuose numatytų kvalifikacinių reikalavimų

VPĮ 32 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkim dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės versti atitinkama veikla, finansinio pajėgumo, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Taigi perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad visiško lygiateisiškumo arba konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks kvalifikacijos reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie neatitiks vieno ar kito reikalavimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai pateisinami ir nėra pripažįstami diskriminaciniais, kai pateikiami įrodymai, kad perkamas ypatingai svarbus, specifinės paskirties objektas, arba kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Apeliantai AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ skunde tvirtina, kad tiekėjo pajėgumą atlikti tam tikro masto darbus patvirtina darbai atlikti tiek užbaigtuose, tiek ir neužbaigtuose objektuose, dėl to nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pirkimo sąlygų 15.11 punkte tiekėjams keliamas kvalifikacinis reikalavimas dėl darbų atlikimo tik užbaigtuose objektuose nėra perteklinis.

Pažymėtina, kad, skirtingai nei teigia apeliantai, minėtame punkte įtvirtintu kvalifikaciniu reikalavimu siekiama įsitikinti ne tiekėjo pajėgumu atlikti tam tikro masto darbus, o jo gebėjimu tuos darbus atlikti tinkamai. Šis reikalavimas atitinka apeliantų minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 25.1 punktą, kuriame numatyta, kad tiekėjo darbų apimtį patvirtinančiuose dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodyta ir tai, ar jie buvo atlikti pagal galiojančius teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą reikalavimus ir tinkamai užbaigti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Statybos įstatymą ne objekto užsakovas, o specialiai tam įgalioti asmenys turi patvirtinti, kad darbai atlikti pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, dėl to užsakovo patvirtinimas apie rangovo tinkamai atliktus darbus objektyviai nėra pakankamas.

Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad minėtas 15.11 punkte nustatytas reikalavimas akivaizdžiai pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą perkančiosios organizacijos prerogatyvą apibrėžti pirkimo objektą ir nustatyti minimalius kandidatų ir dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus pirkimo objektą (aplinkkelio statybos darbai), jo mastą ir svarbą, nustatytų reikalavimų tikslą, minėtas kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas ir teisėtas, siekiant objektyviai įsitikinti tiekėjo kvalifikacija.

Apeliantai UAB „Eltel Networks“ ir UAB „Legrana“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 15.12 ir 15.13 punktuose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo, nes, jų manymu, juose nustatyti reikalavimai tiekėjams dėl parengtų projektų kiekio, apimties ir vertės (iš viso 97 540 000 Eur) yra visiškai neproporcingas, nepagrįstas, neteisėtai ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose. Analogiškais argumentais apeliantas AS Latvijas tilti ir UAB „Kauno keliai“ ginčija teismo išvadas dėl pirkimo sąlygų 15.13 punkte nustatyto reikalavimo rangos sutarties vertei.

Visų pirma, sutiktina su atsakovo argumentais, kad apeliantai nepagrįstai sumuoja Viešojo pirkimo sąlygų 15.11-15.13 punktuose nurodytas sutarčių vertes, nes jose nėra numatytas draudimas, įrodinėjant atitikimą šiems punktams, remtis tomis pačiomis sutartimis kiekvienam punktui atskirai.

Antra, kaip jau minėta, perkančioji organizacija turi pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl nustatyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus yra jos prerogatyva (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu specifiniai kvalifikaciniai reikalavimai pateisinami ir nėra pripažįstami diskriminaciniais, kai pateikiami įrodymai, kad perkamas ypatingai svarbus, specifinės paskirties objektas, arba kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga. Šiuo atveju vykdomo ginčijamo viešojo pirkimo objekto ypatybės, kompleksiškumas, mastas, svarba bei jam keliami ypatingai griežti reikalavimai yra akivaizdūs, byloje nėra paneigti.

Trečia, pirkimo sąlygų tiek 15.12, tiek 15.13 punkte nustatytos reikalaujamų pateikti sutarčių vertės atitinka VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Rekomendacijų 20.1 punkto reikalavimus ir, kaip teisingai nurodė atsakovas savo atsiliepime, juose nustatyto rekomendacinio kvalifikacinio reikalavimo reikšmės (dydžių) neviršija.

Ketvirta, pažymėtina ir tai, kad šiose pirkimo sąlygų punktuose nustatyti ne tokie griežti reikalavimai kaip įtvirtina minėti VPĮ ir jį įgyvendinantis teisės aktas, nes suteikia teisę tiekėjui įrodinėti savo pajėgumą įvykdyti projektą, remiantis mažesnės vertės atitinkamomis sutartimis (sumuojant jų vertę), kurios turėjo būti įvykdytos per viešojo pirkimo sąlygose nustatytą laikotarpį.

Penkta, nepagrįsti skundo argumentai, kad perkančioji organizacija nežinojo tikslių perkamų darbų kiekių, grindžiant šį argumentą nuoroda į pirkimų sąlygų 12 punktą. Pažymėtina, kad šiame punkte tik pateikiama nuoroda tiekėjams dėl pasiūlymo kainos skaičiavimo (preliminarūs darbų kiekiai nurodyti darbų kiekių žiniaraščiuose, darbų savybės apibūdintos pirkimo dokumentų techninėse specifikacijose), tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija nebuvo atlikusi numatomo pirkimo vertės skaičiavimo ir atitinkamai negalėjo remdamasi juo nustatyti ginčijamų kvalifikacinių reikalavimų. Atlikti numatomo pirkimo vertės skaičiavimą perkančiąją organizaciją įpareigoja VPĮ 9 straipsnis, tai ir buvo atlikta. Būtent remiantis aplinkkelio tiesimo darbų ir kabelio klojimo darbų apskaičiuotomis vertėmis ir buvo remiamasi nustatant šiuos kvalifikacinius reikalavimus.

Teisėjų kolegija atmeta minėtų apeliantų argumentus, kurie susiję su kitos perkančiosios organizacijos (Lietuvos automobilių kelių direkcijos, LITGRID AB etc.) organizuojamais viešaisiais pirkimais ir jame nustatytais reikalavimais, nes, kaip jau minėta, kiekviena perkančioji organizacija turi teisę pati nustatyti ir formuluoti reikalavimus tiekėjams ir nėra saistoma kitų perkančiųjų organizacijų sąlygų formuluočių ir jų aiškinimo. Pažymėtina ir tai, kad perkančioji organizacija vykdydama naują pirkimą, nėra saistoma anksčiau jos atliktuose pirkimuose nustatytų sąlygų.

Dėl pirkimo sąlygų 18 ir 19 punktų

Apeliantų AS Latvijas tilti ir UAB ,,Kauno keliai“ apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai toleravo situaciją, kuomet iki pat pasiūlymo pateikimo termino atsakovas neatsakė į ieškovų ir kitų tiekėjų keltus klausimus dėl pirkimo sąlygų 18 ir 19 punktų turinio išaiškinimo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi atsakovas į tiekėjų klausimus dėl šios (taip pat ir kai kurių kitų sąlygų) turinio atsakė 2015 sausio 30 d. raštu Nr. A39-134/15(2.8.3.90-UK3) bei 2015 m. vasario 14 d. raštais Nr. A39-135/15(2.8.3.90-UK3).

Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su argumentu, kad pirkimo sąlygų 18 punkto turinys yra neaiškus – jame tiesiogiai nurodyta, jog tiekėjas, įrodydamas atitikimą 15.18-15.20 punktuose keliamiems reikalavimams, turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Šioje sąlygoje nėra nuorodos nei į ūkio subjektų grupę, nei į subrangovus. Apeliantų vertinimu, šios sąlygos dviprasmiškumą lemia tai, jog joje esą ribojama galimybė pasitelkti subrangovus, siekiant įrodyti savo atitikimą pirkimo sąlygų 15.7, 15.8 ir 15.10-15.20 punktų reikalavimams.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3376/2014). Pirkimo sąlygų 16 punkte yra nustatyta, kad tiekėjas turi atitikti visus 15 punkte nustatytus reikalavimus. Kokius reikalavimus turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o kokius – bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu, kai pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, nustatyta pirkimo sąlygų 17 punkte. Galimybę pasitelkti subrangovus bei pasitelkiamiems subrangovams keliamus reikalavimus numato pirkimo sąlygų 19 punktas. Šiame punkte, priešingai nei teigia apeliantai, nėra jokio ribojimo pasitelkiant subrangovus, įrodinėti tiekėjo atitikimą pirkimo sąlygų 15.18 – 15.20 punktų reikalavimams ir juo labiau- pirkimo sąlygų 15.7, 15.8 punktų reikalavimams, nes 19 punkte tiesiogiai nurodyta, kad pasitelkiami subrangovai turi atitikti 15.1-15.6 punktuose nustatytus reikalavimus, o 15.7-15.8 punktuose nustatytus reikalavimus tos veiklos srities, kurioje atliks darbus. Patys apeliantai pripažįsta, jog pirkimo sąlygų 15.18 - 15.20 punktuose nustatyti reikalavimai yra susiję su tam tikrų įrengimų, mechanizmų turėjimu, todėl 18 punkto sąlyga, suteikianti galimybę atitikimą šiems kriterijams įrodinėti ne tik paties tiekėjo (ūkio subjektų grupės ar jos atskirų narių), subrangovų, bet ir kitų pasitelkiamų ūkio subjektų (kurie nėra nei subtiekėjai, nei partneriai) pajėgumais, bet kokių teisinių ryšių (įprastai tai prievolinio pobūdžio ryšiai) pagrindu, viena vertus, yra visiškai aiški, antra vertus, negali būti vertinama kaip varžanti subrangą.

Sisteminė pirkimo sąlygų 15-19 punktų analizė bei perkančiosios organizacijos paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas leidžia tiekėjui ar ūkio subjektų grupei (pirkimo sąlygų 17 punktas) remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, įrodinėjant atitikimą pirkimo sąlygų 15.18-15.20 punkto reikalavimams (pirkimo sąlygų 18 punktas) bei leidžia pasitelkti subrangovus tam tikriems darbams atlikti (pirkimo sąlygų 19 punktas). Šie punktai yra alternatyvūs, vienas kitą papildantys ir nurodantys, kokius konkrečiai reikalavimus turi atitikti ūkio subjektų grupė ar atskiri jos nariai (17 punktas) ir kokie reikalavimai taikytini, pasitelkiant kitų ūkio subjektų pajėgumus sutartiniais pagrindais ar subrangovus (pirkimo sąlygų 18 ir 19 punktai). Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nedraudžia perkančiajai organizacijai reikalauti papildomų dokumentų, kurie patvirtintų, jog tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami ir naudojami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis, Rekomendacijų 23 punktas). Tiekėjui, ūkio subjektų grupei, atskiriems jos nariams ar subrangovams yra taikomi pirkimo sąlygų 17 ir 19 punktuose nustatyti reikalavimai, tuo tarpu pagal pirkimo sąlygas ūkio subjektų, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, atitikimas jokioms pirkimų sąlygų 15 punkte nurodytiems reikalavimams, nėra tikrinamas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija numatė galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, grindžiant būtent tų kvalifikacinių reikalavimų atitikimą, kurie yra logiškai susiję su galimais tiekėjų ir tiekėjų-kontrahentų prievoliniais santykiais dėl naudojimosi tam tikrais įrengimais ir betarpiškai nėra susiję su tiekėjo asmeniu (pirkimo sąlygų 15.18-15.20 punktas). Savo ruožtu visiškai objektyviai pateisinama, kad tiekėjas negali remtis kitų ūkio subjektų ar subrangovo pajėgumais, siekdamas įrodyti, kad būtent jis atitinka pirkimo sąlygose numatytus kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra neatsiejamai susiję su jo asmeniu (pvz. 15.10, 15.11 ir 15.12 punktai, numatantys, kad tiekėjas turi pakankamas apyvartines lėšas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, yra įvykdęs panašaus masto darbus, turi patirties etc.). Tačiau tuo pačiu akcentuotina, jog jeigu pagal pirkimo sąlygų 19 punktą tam tikriems darbams atlikti pasitelkiamas subrangovas, būtent jis (subrangovas) turi įrodyti savo atitikimą 15.7 ir 15.8 punktų reikalavimams tos veiklos srities, kurioje atliks darbus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad tiekėjo teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais nėra absoliuti ir gali būti realizuota tik esant realiam poreikiui, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką ir nustatytų kvalifikacinių reikalavimų reikšmę bei ryšį su tiekėjo asmeniu. Šios sąlygos visiškai logiškai pagrįstos, nes leidžia perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjų tinkamu pasiruošimu sutarties vykdymui, o reikalaujama laidavimo sutartis garantuoja teikiamų išteklių atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams, taip pat užtikrina, kad subjektas, suteikdamas tam tikrus išteklius, atsakys ta apimti kiek ir kokiais pajėgumais jis prisidėjo. Dėl to nepagrįsti skundo argumentai, kad pirkimo dokumentų 18 ir 19 punktuose nustatytas nepagrįstas ir neproporcingas ribojimas remtis tiekėjui kitų subrangovo (-ų) ar kitų ūkio subjektų pajėgumais, o šiems asmenims nustatyti reikalavimai pateikti laidavimo sutartį, numato atsakomybę asmenims, kuris niekaip nėra susijęs su pirkimo vykdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sąlygų 18 ir 19 punktai yra aiškūs, nediskriminuojantys ir proporcingi.

Dėl viešojo pirkimo sąlygų 73 punkto

Apeliantai AS Latvijas Tilti ir UAB ,,Kauno keliai“ apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Pirkimo sąlygose yra nustatytas terminas per kurį perkančioji organizacija privalo sudaryti pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju.

VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas, remiantis VPĮ 2 straipsnio 22 dalimi – 15 dienų laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos ir kurio metu negali būti sudaroma pirkimo sutartis.

Pirkimo sąlygų 73 punkte iš esmės yra atkartotos VPĮ 18 straipsnio 9 dalies ir 2 straipsnio 22 dalies nuostatos dėl atidėjimo termino trukmės – pirkimo sutartys sudaromos nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas (15 dienų laikotarpis nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo dienos). Taigi, aptariamoje pirkimo sąlygoje nurodytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pirkimo sutartis, yra aiškus, atitinkantis VPĮ nuostatas.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, esą pirkimo sąlygų 73 punkto nuostata dėl Pasiūlymų vertinimo ataskaitos suderinimo su Transporto investicijų direkcija bei LITGRID AB sutarties sudarymo terminą leidžia nukelti neribotam laikui ar nustato savarankišką, VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje nenumatytą pasiūlymų atmetimo pagrindą.

Pasiūlymų atmetimo pagrindai yra aiškiai išvardinti Pirkimo sąlygų 66 punkte ir tokio pagrindo kaip Pasiūlymų vertinimo ataskaitos nesuderinimas su Transporto investicijų direkcija bei LITGRID AB, jame nėra numatyta. Pirkimo sąlygų 73 punkte taip pat nėra nurodyta, jog toks nesuderinimas galėtų būti savarankišku pasiūlymo atmetimo pagrindu ar pagrindu nepasirašyti sutarties.

Taip pat apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad pasiūlymų vertinimo ataskaitos suderinimas su įgyvendinančiąja institucija yra perkančiosios organizacijos pareiga, numatyta teisės aktuose, todėl Pirkimo sąlygose ne tik galėjo, bet ir turėjo būti numatytas toks pasiūlymų vertinimo ataskaitos suderinimas tarp atsakovo ir pačios perkančiosios organizacijos (AB „Litgrid“), bei su kita įgyvendinančiąja (kontroliuojančiąja) institucija (Transporto investicijų direkcija) : esą tokios pareigos jokie teisės aktai nenustato.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas šią savo išvadą grindė tuo, kad trečiasis asmuo LITGRID AB, kaip perkančioji organizacija, pasinaudojo Viešųjų pirkimų įstatymo 14 str. 1 d. suteikta teise ir įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti 110 kV orinės elektros perdavimo linijos pakeitimo kabeline nuo Ozo g. iki Šiaurinės g. Vilniuje rekonstravimo darbų pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo, o taip pat – projekto finansavimas ir administravimas vykdomas per Susisiekimo ministeriją ir tarpinę instituciją – Transporto investicijų direkciją, kuri yra įgyvendinančioji institucija, kontroliuojanti suteikiamos paramos administravimą ir panaudojimą. Būtinumą derinti pasiūlymų vertinimo ataskaitą su pastarąją institucija teismas grindė Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1443 nutarimu patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 184.1. bei 184.5.2. punktais, pagal kuriuos įgyvendinančioji institucija turėtų pagal kompetenciją įsitikinti, ar rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys sudarytos neprieštaraujant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms, bei – kad išankstinė priežiūra atliekama derinant dokumentus su įgyvendinančiąja institucija prieš projekto vykdytojui priimant sprendimą dėl pirkimo paskelbimo, sutarties su laimėtoju sudarymo ir panašiai. Papildomai pažymėtina, kad remiantis Taisyklių 184.5.2.4 punktu, įgyvendinančioji institucija turi įsitikinti, ar viešajam pirkimui pateiktų pasiūlymų vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, taigi teismo išvada dėl teisės aktų reikalavimo derinti pasiūlymų vertinimą su Įgyvendinančiąja institucija (Transporto investicijų direkcija) yra pagrįsta ir teisinga.

Nors būtinumas derinti pasiūlymų vertinimo ataskaitą su LITGRID AB teismo atskirai nebuvo argumentuojamas grindžiant jį teisės aktų reikalavimais, sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstytu argumentu, jog tokią Įgaliotosios institucijos (t.y. atsakovo) pareigą lemia VPĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl atsakomybės paskirstymo tarp perkančiosios organizacijos ir įgaliotosios organizacijos: už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Šiuo atveju perkančiąja organizacija yra LIRGRID AB, su ja ir bus sudaroma rangos sutartis dėl 110 kV orinės elektros perdavimo linijos pakeitimo kabeline. Todėl ji, viena vertus, turi pareigą pirkimo sutartį sudaryti nenukrypstant nuo pirkimo dokumentuose ir laimėjusio tiekėjo pasiūlyme nurodytų sąlygų bei jų laikytis sutarties vykdymo eigoje; antra vertus – susipažindama su pasiūlymų vertinimo ataskaita turi teisę įsitikinti tinkama pirkimo procedūrų organizavimo eiga bei pasiūlymo vertinimų rezultatų teisingumu. Tačiau ši derinimo procedūra nesuponuoja galimybės pakeisti įgaliotosios institucijos sprendimus, priimtus pirkimo procedūrų metu ar atsiakyti sudaryti pirkimo sutartį su geriausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Bent jau iš ginčijamos Pirkimo sąlygų 73 punkto nuostatos daryti tokią išvadą nėra pagrindo.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog pirkimo sąlygų 73 punkto reikalavimai dėl pasiūlymų vertinimo ataskaitos suderinimo nėra pagrindas nei nepagrįstai delsti sudaryti viešojo pirkimo sutartį su pirkimą laimėjusiu tiekėju, nei apskritai atsiakyti ją sudaryti, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Dėl apeliantų suinteresuotumo viešuoju pirkimu

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad teisę kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų turi kiekvienas ūkio subjektas, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, t. y. tiek faktinis, tiek potencialus viešojo pirkimo procedūrų dalyvis, kuris formaliai jose nedalyvavo, tačiau galintis tokį objektą pasiūlyti. Tokia apeliantų pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2019; 2011 m. gruodžio 13 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-508/2011) ir pagrindžia jų teisinį suinteresuotumą šioje byloje, ypač įvertinant tai, jog šiuo atveju ieškovai įvairiais aspektais ginčijo pirkimo sąlygas, kurios, jų manymu, jiems sudaro kliūtis pateikti pasiūlymą ir dalyvauti viešajame pirkime.

Tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra kvestionuojama apeliantų teisė apskritai kreiptis į teismą dėl tam tikrų pirkimo sąlygų nuginčijimo, tačiau pasisakant dėl kai kurių sąlygų nurodoma, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jų siekį pateikti pasiūlymą ar įrodymų, jog negalėjimą pateikti pasiūlymą lėmė jų ginčijamų pirkimo sąlygų neteisėtumas. Tai reiškia, jog teismas siekė įsitikinti ne hipotetiniu, bet realiu ieškovų teisių pažeidimu jiems ginčijant tam tikras pirkimo sąlygas (ir tai yra visiškai pagrįsta). Taigi, šis teismo argumentas, skirtingai nei skunduose nurodo apeliantai, nereiškia jų teisės ginčyti pirkimo sąlygas kvestionavimo.

Dėl pirkimo procedūrų stabdymo

Pagal VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apie priimtą sprendimą pranešama pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Apeliantų UAB „Legrana“ ir UAB „Eltel Networks“ teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jų argumentų, kad pirkimo procedūrų tęsimas po pretenzijų gavimo aiškiai pažeidžia VPĮ imperatyvą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pirkimo sąlygų ir naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą. Atsakant į jų argumentus dėl atsakovo netaikytos VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios normos, pastebėtina, kad atsakovas ieškovo UAB „Eltel Networks“ pretenziją gavo 2015 m. vasario 9 d., o UAB „Legrana“ pretenziją – 2015 m. vasario 10 d.. Kaip matyti iš atsakymo į šias pretenzijas datos, jos buvo nagrinėjamos tuoj pat ir 2015 m. vasario 10 d. buvo įformintas atsakymas pretenzijas pateikusiems asmenims, todėl spręstina, kad šiuo atveju pirkimo procedūrų stabdymas vos kelioms valandoms, būtų visiškai formalus veiksmas. Juolab, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki pretenzijų išnagrinėjimo pirkimo procedūros realiai vyko (atsakovo teigimu, jos buvo išnagrinėtos iki 2015 m. vasario 10 d. 10 val., t. y. iki vokų atplėšimo momento). Be to, bet kokiu atveju, kaip minėta, nagrinėjamu atveju tai neturi lemiamos teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui, dėl to tenkinti apeliacinį skundą šiais argumentai nėra pagrindo.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškovų AS Latvijas tilti, UAB „Kauno keliai“, UAB „Legrana“ ir UAB „Eltel Networks“ apeliacinių skundų, nėra pagrindo spręsti dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme. Duomenų apie tokias atsakovo patirtas išlaidas byloje nepateikta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėKazys KailiūnasGintaras Pečiulis