- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eAS-309-789/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau –ir Nutarimas), kuriame išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, – neatitinka tiesos, moralės ir tikrovės; 2) pripažinti, kad teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių bylų nenagrinėjimas ne tik neatitinka Konstitucinio Teismo Nutarime nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos / esmės; 3) išreikalauti vykdomąją bylą ir atidėti visus vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti vykdomuosius procesus iki teisme bus išnagrinėtos administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių sąmoninga tyčia įšaldytos bylos ir grąžinti vykdomuosius dokumentus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas pažymėjo, kad pirmasis pareiškėjo reikalavimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, ir yra nenagrinėtinas teismo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Teismas akcentavo, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu, todėl administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo, nagrinėjimas.
Teismas nustatė, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas negali būti savarankišku skundo teisme dalyku, kadangi jais išreiškiama pareiškėjo pozicija ir prašoma pripažinti bei konstatuoti tam tikras aplinkybes, o tokie reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai ir nenagrinėtini teismo ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad trečiasis pareiškėjo skundo reikalavimas nėra susijęs su ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl atsisakytina priimti jį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismo ABTĮ nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka faktinės tikrovės, ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas tvirtina, kad teismas / teisėjas iš esmės neteisingai taiko ABTĮ normas ir neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo ir kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų bei antstolio veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su atitinkamų faktų pripažinimu, kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1394-492/2025 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta spręsti ginčo klausimų vykdymo procese.
Šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių (ABTĮ 110 str. 1 d.). Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.