Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis 2022 m. kovo 1 d., apie 12 val., grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo žmona I. M., jo dukra J. S. ir jo anūkas. Namo grįžo išgėręs 1 litrą alaus. Gėrė išėjęs iš darbo, takeliu eidamas namo. Kadangi buvo nieko nevalgęs, stipriai apsvaigo. Po kurio laiko žmona pastebėjo, jog jis grįžo namo išgėręs ir ji dėl to pradėjo jį barti, jis bandė jai paaiškinti, kad išgėrė tik alaus, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Dukra J. S., išgirdusi jo ir I. konfliktą, iš savo kambario atėjo į koridorių, įsitraukė į jų konfliktą. Dukra irgi pradėjo ant jo šaukti, jį tampė, jie šiek tiek abipusiai apsistumdė, tačiau jai dėl to jokių pretenzijų neturi. Jis labai supyko ir kažkurios rankos kumščiu trenkė J. į kairę veido pusę. Gailisi dėl šių savo veiksmų, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 146-149).

Nukentėjusioji J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jos tėvas V. M., mama I. M. ir jos nepilnametis sūnus D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2022 m. kovo 1 d., apie 13.30 val., ji buvo namuose, savo kambaryje, kuris yra antrame aukšte. Tuo metu į namus grįžo tėvas V. M., kuris buvo neblaivus. Namuose, virtuvėje, tėvas pradėjo konfliktuoti su jos mama I. M.. Išgirdusi konfliktą, ji iš kambario atėjo į virtuvę, kadangi norėjo nuraminti tėvą. Kai užėjo į virtuvę, pamatė, kad virtuvėje, prie lango, stovėjo mama, o prie durų stovėjo jos tėvas, kuris kažką šaukė ant mamos. Ji užėjo į virtuvę atsistojo tarp tėvo ir mamos ir pasakė, tėvui, kad jis apsiramintų, nes kiekvieną dieną kelia konfliktus. Tuo metu jos tėvas kažką šaukdamas ant jos, rankomis pastūmė ją į pečius, tuo metu ji pasakė tėvui, kad išeitų iš virtuvės, todėl jie apsistumdė. Jos tėvas bandė sugriebti jai už rankų, o ji bandė nustumti jo rankas. Bandydama išsilaisvinti, ji tėvą nustūmė nuo savęs ir priėjo prie virtuvės durų. Tuo metu tėvas priėjo prie jos arčiau ir kumščiu kartą sudavė jai į veido kairę pusę, pataikė į viršutinę lūpą, šiais veiksmais tėvas jai sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio mama pasakė, kad skambins į policiją, tuomet tėvas nuėjo į savo kambarį. Kai mama paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kas nutiko, maždaug po 30 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo, kad jos tėvas sudavė jai į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, todėl pareigūnai sulaikė jos tėvą ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl šio įvykio į medikus nesikreipė, nes jai buvo padaryti tik paviršutiniai sužalojimai. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikši. Tuo metu, kai tėvas jai sudavė į veidą, virtuvėje buvo jos mama I. M., kuri matė šį įvykį. J. S. nepilnametis sūnus konflikto metu buvo kitame kambaryje ir pačio konflikto nematė. Tėvas prieš J. S. smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo (el. b. l. 79-83, 112-116).

Liudytoja I. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima, t. y. savo sutuoktiniu V. M., pilnamete dukra J. S. ir anūku D. S., gim. (duomenys neskelbtini). Namo dalis, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso jai. Su vyru yra susituokę 40 metų. 2022 m. kovo 1 d. visi buvo namuose minėtu adresu. Apie 13.30 val., virtuvės patalpoje, jos sutuoktinis darėsi kavą, jis tuo metu buvo neblaivus, jis prieš tai buvo gėręs alkoholį - alų. Ji ir J. S. taip pat buvo virtuvėje. Miegamajame, kitame kambaryje buvo anūkas. Joms būnant virtuvėje, V. M. pradėjo jai priekaištauti dėl įvairių dalykų, kuriuos pats susigalvoja, J. S. jam tuomet davė žodinę pastabą, kad jis nekonfliktuotų, nes beveik kiekvieną dieną dėl jo gėrimo ir kabinėjimosi namuose yra įtampa. Vyras neklausė dukros, pradėjo konfliktuoti su dukra ir be priežasties, kuria ranka negali pasakyti, bet vieną kartą sudavė kumščiu dukrai į veido sritį, jo smūgis pataikė dukrai į lūpą. Dukra po patirto smūgio susiėmė už veido, pasakė frazę: „ką tu man padarei, tu man trenkei“. I. M. pradėjo raminti vyrą, sakė jam, kad liautųsi, jis tuomet daugiau nieko nedarė, išėjo į kitą kambarį. Kuomet vyras buvo kitame kambaryje, I. M. iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus į vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jos vyrą sulaikė ir išsivežė. Nori pasakyti, kad šio įvykio metu ji ir anūkas nenukentėjo. Dukrai po smūgio nebuvo padaryta kraujuojančių žaizdų, greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Anūkas šio įvykio nematė, bet tuo metu buvo namuose. Apie savo vyrą gali pasakyti, kad jis labai dažnai vartoja alkoholį, kuomet pavartoja alkoholio, jis tampa agresyvus, pats daro įvairius konfliktus. Anksčiau jis nebuvo mušęs jos ar dukros, bet dėl jo agresyvaus elgesio jie buvo kvietę policiją (el. b. l. 87-90).

2022 m. kovo 1 d. Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės vyr. patrulio N. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), J. S. paaiškino, kad būnant namuose, apie 13.30 val., namo grįžo neblaivus jos tėvas V. M. ir virtuvėje pradėjo kabinėtis ir konfliktuoti su motina I. M.. Išgirdusi konfliktą J. S. nuėjo apraminti tėvą, tačiau jis šaukdamas ją ėmė stumti, užsukinėti rankas. Bandydama išsilaisvinti J. S. tėvą nustūmė nuo savęs, tada jis ranka trenkė jai per veidą, pataikė į lūpą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgio motina pasakė, kad skambina policijai, tuomet tėvas nuėjo į kambarį (el. b. l. 37-40).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. kovo 1 d. 13.18 val. gautas pranešėjos skambutis, kad jos neblaivus sutuoktinis rėkauja, konfliktuoja, grasina. Namuose yra nepilnametis vaikas (el. b. priedo b. l. 3).

Alkotesterio kvitas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 1 d. 16.02 val. V. M. nustatytas 1.70 prom. girtumas (el. b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo dukra, todėl laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su žmona ir dukra metu, tyčia vieną kartą savo dukrai kumščiu trenkė į kairę veido pusę, taip savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti su žmona, o tada įsikišo ir jo dukra, konflikto metu jie apsistumdė ir jis supykęs kažkurios rankos kumščiu trenkė jai į veidą. Tai, jog V. M. veiksmai sukėlė jo dukrai J. S. fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojos duoti parodymai, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.

Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. M. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – dukrai J. S. fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis V. M. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, sutinka su siūloma baudžiamojo poveikio priemone (el. b. l. 157-162). Nukentėjusioji J. S. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė (el. b. l. 168-169).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, 3 metų laikotarpiu 4 kartus baustas administracine tvarka, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, kartą už nedidelį viešosios tvarkos sutrikdymą, baudos sumokėtos, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 10-11, 41-64). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 173-180) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, V. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 1 d. 14.10 val. iki 2022 m. kovo 2 d. 11.57 val., t. y. viena para, įskaitytinas į bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, V. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 1 d. 14.10 val. iki 2022 m. kovo 2 d. 11.57 val., t. y. vieną parą įskaityti į bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.