Telšių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Andriui Bružui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „E“ ir UAB „M“ direktoriumi, gyvenančio(duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. lapkričio 29 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad R. L., būdamas UAB „E“ ir UAB „M“ (adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir atsakingu už šių įmonių veiklą neužtikrino, kad UAB „E" vykdytų veiklą laikydamasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – TIPK leidimas) Nr. T-45 sąlygų. Be to, neužtikrino, kad kiaulių komplekso 5 vartuose veiklą vykdanti UAB „M" gautų šiai veiklai būtiną TIPK leidimą. Pagal pateiktus Ūkinių gyvūnų deklaracijos duomenis UAB „M" vykdoma ūkinė veiklą ir eksploatuojama įrenginio dalis atitinki TIPK taisyklių 1 priedo 6.6.3 p. kriterijus (laikomos 1644 paršavedės, 529 kiaulės virš 2 mėn.). UAB „M" veiklą vykdo neturėdama TIPK leidimo.

Patikrinimo metu taip pat nustatyti UAB „E" TIPK leidimo T-45 sąlygų pažeidimai:

1. TIPK leidimo 12 p. nurodytų papildomų leidimo sąlygų Nr. 14 p. nurodytas vienu metu leidžiamas laikyti kiaulių skaičius yra 1653 vnt. paršavedžių ir 7150 vnt. kiaulių virš 2 mėn. amžiaus. Šioje sąlygoje nenurodytas leidžiamų laikyti paršelių iki 2 mėn. skaičius. TIPK leidimo 19 p. (punkto pabaigoje po 24 lentele) nurodyta: „Papildoma leidimo sąlyga: pagal esančias ūkinės veiklos sąlygas, vienu metu gali būti laikoma ne daugiau kaip 13769 kiaulės, iš jų ne daugiau kaip 1653 paršavedės ir 7150 penimų kiaulių." Šioje sąlygoje yra patikslintas bendras vienu metu leidžiamų laikyti kiaulių skaičius, t. y. įskaičiavus ir paršelius iki 2 mėn. Pagal pateiktus Ūkinių gyvūnų deklaracijų duomenis įrenginyje laikoma 18949 vnt. t. y. laikoma 5180 vnt. daugiau nei leidžiama TIPK leidimo sąlygose.

2. 2017 m. birželio 20 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta: „Bendrame mėšlo ir srutų tvarkymo plane pateiktas 2016 m. srutų tyrimų rezultatų protokolas Nr. 63. TIPK leidime Nr. T-45 nurodyta papildoma sąlyga Nr. 12, kad prieš pradedant tiekti srutų skleidimo paslaugas asmenims turi būti atlikti srutų sudėties tyrimai. Tyrimai 2017 metais, prieš pradedant tręšimo darbus, neatlikti, tręšimo planas parengtas pagal praėjusių metų tyrimų duomenis. Nesilaikoma šios papildomos leidimo sąlygos." Šio patikrinimo metu įmonė pateikė 2017 m. atliktus srutų tyrimų rezultatus, tačiau pagal juos Tvarkymo planas nekoreguotas, maksimalus į hektarą išliejamų srutų plotas neperskaičiuotas.

3. TIPK leidime 12 p. nustatyta papildoma leido sąlyga (9 p.): „Prieš kiekvieną mėšlo skleidimą informuoti Telšių rajono agentūrą, nurodant tręšiamų laukų numerius ir kadastrinę vietovę." Įmonė neteikia informacijos Telšių rajono agentūrai apie vykdomą laukų tręšimą.

4. TIPK leidimo 12 p. nustatyta papildoma leidimo sąlyga (13 p.): Teikiant skleidimo paslaugas užtikrinti, kad per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) neviršytų 170 kg hektarui". Patikrinimo metu įmonė nepateikė jokių duomenų, kad laikomasi šios leidimo sąlygos. Tręšimas vykdomas neįsitikinus ar asmuo, kuriam teikiamos tręšimo paslaugos negano gyvulių, neturi ir papildomai netręšia gyvulių mėšlu. Nesilaikoma papildomos TIPK leidimo sąlygos.

5. 2018 m. sausio 3 d. nuvykus prie įmonės srutų sukauptuvų ((duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad lagūnos nedengiamos šiaudais. Nesilaikoma TIPK leidimo 4 lentelėje nustatytų reikalavimų.

6. Iš viso kiaulių komplekse yra 14 tvartų (fermų). 5 iš jų veiklą vykdo UAB „M", 9 – UAB „E". TIPK leidimas Nr. T-45 išduotas UAB „E". UAB „M" veiklą vykdo ir eksploatuoja dalį įrenginio neturėdama TIPK leidimo. Apie ūkinės veiklos pakeitimą, kai dalį įrenginio eksploatacijos įmonė perdavė kitam veiklos vykdytojui, vadovaujantis TIPK taisyklių 99 p. turėjo pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai. Leidimo 12 p. papildomoje leidimo sąlygoje Nr. 15 nurodyta: „Apie visus planuojamus įrenginio eksploatavimo arba vykdomos ūkinės veiklos esminius pakeitimus raštu informuoti Šiaulių RAAD." Informacija nebuvo pateikta, nesilaikoma papildomos leidimo sąlygos.

7. 2016 m. į aplinkos orą išmestas amoniako kiekis viršijo TIPK leidime nustatytą leistinos taršos normatyvą. Iš įrenginio išmestas ir deklaruotas amoniako kiekis – 83,2896 t viršija TIPK leidime 19 lentelėje nustatytą leistinos taršos normatyvą, kuris yra 54,9255 t. Leistinos taršos normatyvas viršytas – 28,3641 t.

Įmonė eksploatuoja įrangą (4 įrenginiai), kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – F-dujos). Įrangoje atitinkamai yra 4,0, 6,0, 9,0 ir 10 kg šaltnešio R404A. Šis šaltnešis tai F-dujų mišinys, kuriame yra 44% pentachloretano (HCF-125), 52% 1,1,1-trifluoretano (HFC-143A) ir 4% 1,1,1,2-tetrafluoretano (134A). Mažiausiais F-dujų kiekis 4,0 kg, šio kiekio visuotinio atšilimo potencialas (VAP) yra 15686 (15,7 t C02 ekvivalantas). Potencialas apskaičiuotas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 517/2014 „Dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006" (toliau - Reglamentas) 4 priedu. Vadovaujantis Reglamento 4 str. 3 d. a punktu ne rečiau kaip 1 kartą metuose įmonė privalo vykdyti įrangos sandarumo (nuotėkio) patikrinimą (įrangos C02 ekvivalentas atitinkamai yra 15,7, 23,5 , 35,3 ir 39,2 t). Įmonės vadovas R. L. neužtikrino, kad šie patikrinimai būtų vykdomi, įrangos žurnaluose įrašų apie tai nėra.

Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija (toliau – Deklaracija) už 2016 m. pateikta 2017 m. vasario 14 d. Deklaracijoje pateiktų teršalų kiekiai (išskyrus kietąsias daleles (A)) sutampa su Oro taršos apskaitos metinės (2016 m.) ataskaitos (toliau – Taršos ataskaita) duomenimis. Kietosios dalelės (A) metinėje ataskaitoje nenurodytos, o deklaracijoje nurodomas KD (A) kiekis – 0,2976 t. Deklaracija užpildyta aplaidžiai. Deklaracijoje nurodomas leistinos taršos normatyvas neatitinka nei vieno TIPK leidimo 19 lentelėje nurodyto teršalo normatyvo. Pildant deklaraciją normatyvas buvo prilygintas faktiškai išmestam teršalų kiekiui (faktinis teršalų kiekis tai Taršos ataskaitoje nurodytas teršalo kiekis, kurią atsakinga institucija AAA yra priėmusi). Iš įrenginio išmestas ir deklaruotas amoniako kiekis – 83,2896 t viršija TIPK leidimo 19 lentelėje nustatytą leistinos taršos normatyvą, kuris yra 54,9255 t. Už leistinos taršos normatyvą viršijusi teršalo kiekį – 28,3641 t turėjo būti mokamas mokestis taikant didesnį tarifo koeficientą. Pildant deklaraciją nenurodytas leistinos taršos normatyvą viršijęs teršalų (amoniako) kiekis. Įmonės vadovas R. L., būdamas atsakingas už įmonės veiklą, neužtikrino, kad būtų pateikti teisingi duomenys Deklaracijoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Nurodė, kad dirba UAB „E“ ir UAB „M“ direktoriumi ir yra atsakingas, jog šių įmonių veikla atitiktų visų teisės aktų reikalavimus. Nustatytų pažeidimų jis neginčija, pradėjo šalinti nustatytus veiklos trūkumus. Visiškai pašalino pažeidimą, susijusį su fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įrangos tinkamu funkcionavimu. Sudarė sutartį su įmone, kuri atliks fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kontrolę, tinkamai vykdys įrangos sandarumo patikrinimus. Apie šio pažeidimo pašalinimą UAB „E“ jau informavo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą. Taip pat ėmėsi priemonių, kad UAB „M" įgytų TIPK leidimą, ruošia tam reikalingą dokumentaciją. Be to, jis paskyrė atsakingus asmenis už mėšlo ir srutų tvarkymą, laistymo srutomis apskaitą, pats imsis didesnės pavaldinių kontrolės, kad pažeidimai nepasikartotų.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas nurodė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas yra gavęs iš UAB „E“ informaciją apie tai, kad yra pašalintas pažeidimas, susijęs su fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kontrole. Atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, institucija nenustatė jokių R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. L. tiek patikrinimo metu, tiek surašius administracinio nusižengimo protokolą, sutiko su padarytais pažeidimais, geranoriškai bendradarbiavo.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. prisipažinimo, nusižengimai nustatyti pagal administracinio nusižengimo protokolą, bylos medžiagą: 2017 m. gruodžio 28 d. patikrinimo aktą Nr. KOS-42 su priedais, sprendimą dėl UAB „E“ TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo ir patikslinimo, lenteles, TIPK leidimą Nr. T-45.

R. L., būdamas UAB „E“ ir UAB „M“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 6 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 517/2014 „Dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006“, 4 straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ANK 36 straipsnis). Administracine tvarka baustas. R. L. ėmėsi priemonių nustatytiems teisės aktų reikalavimams pašalinti, bendradarbiavo su administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiais pareigūnais, todėl jam skirtinos minimalios LR ANK straipsniuose už atitinkamus nusižengimus numatytos baudos. R. L. vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (LR ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

R. L. pripažinti padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, 241 straipsnio 2 dalyje, 309 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį – 900 Eur (devynių šimtų Eur) baudą,

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241 straipsnio 2 dalį – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt Eur) baudą,

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 309 straipsnio 1 dalį – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt Eur) baudą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirtas nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą paskirti – 900 Eur (devynių šimtų Eur) baudą.

R. L. informuoti, kad baudą jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300 (įmokos kodas 1001) „Swedbank“, AB, nurodant bylos ROIK: 18076749714, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.