Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 186 – 227 / 2008

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. ir atsakovės V. M. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei V. M. ir atsakovės V. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tretysis asmuo AB SEB bankas (anksčiau AB SEB Vilniaus bankas).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nurodė, kad su sūnumi pilnavertiškai nebendravo daugiau kaip pusę metų, atsakovė visiškai nepagrįstai atima jam galimybę bendrauti su sūnumi, nuteikinėja vaiką prieš jį, formuoja neigiamas nuostatos jo atžvilgiu, ką įrodo vaiko elgesys, kuomet jį pamatęs vaikas išsigąsta, sako, kad bus geras ir klausys, nors prielaidų tokiam, elgesiui iš jo pusės nėra ir nebuvo, vaikui aiškina, kad jis nėra vaiko tėvas ir todėl vaikui liepia jį vadinti vardu. Vaiko su džiaugsmu išsirinktas ir jo nupirktas dovanas atsakovė sulaužė vaiko akivaizdoje, taip pravirkdydama vaiką ir sukeldama jam didžiulį stresą. Toks atsakovės elgesys, į problemų sprendimą įtraukiant vaiką jau padarė ir padarys neigiamos įtakos jo visapusiškam vystymuisi ir psichologiniam komfortui. Be to sūnaus vystimuisi yra geresnės sąlygos gyvenant su juo Kaune, nei gyvenant su atsakove Anykščiuose , kur vaikui neretai tenka nakvoti viename kambaryje su keturiais suaugusiais asmenimis, naminiais gyvūnais. Namuose, kuriuose vaikas gyvena, pastoviai tvyro neigiama emocinė įtampa, kartu gyvenantys asmenys problemas neretai sprendžia naudodami fizinį smurtą(pvz.atsakovės tėvas). Atsakovė vaiko priežiūrą yra pavedusi kitiems asmenims, o iš jo atimta galimybė ne tik su vaiku praleisti laiką, bet net normaliai bendrauti. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės-teismo nustatyta tvarka bendrauti ir matytis su vaiku bevaisės, nes skirtu laiku nuvykęs aplankyti vaiko, jo neranda, o dėl vaiko psichologinės savijautos nesiryžta imtis priverstinio vykdymo su antstolio pagalba. Teigia, kad vaikui Kaune bus daugiau galimybių visapusiškai tobulėti :lankyti įvairius būrelius, turiningai praleisti laisvalaikį, būtų užtikrintas pilnas vaikui reikiamas medicininis servisas ir priežiūra, vaiko- berniuko sąmonėje formuotųsi vyro įvaizdis pagal tėvo pavyzdį. Jis pažada sudaryti visas sąlygas vaikui matytis ir bendrauti su atsakove ir kitais artimaisiais. Todėl, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo(tėvu) , prašo nustatyti sekančią vaiko bendravimo su motina tvarką: kas antrą savaitgalį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val., o tėvams susitarus kitaip – ne mažiau kaip du savaitgalius per mėnesį; kasmetinių atostogų vasarą metu – dvi savaites ištisai, pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir ten grąžinant po atostogų. Šalys abipusiu sutarimu gali sutarti ilgesnį atostogų laiką; kasmetinių valstybinių švenčių metu, bendraujant 1-3 dienas iš eilės: lyginiais kalendoriniais metais - Vasario 16-oji, Velykos, Karaliaus Mindaugo karūnavimo (Valstybės) d., nelyginiais kalendoriniais metais - Naujieji metai, Kovo 11-oji, Joninės, Žolinė, Kalėdos, kiekvienais metais - Tėvo dienos savaitgalį, nepriklausomai nuo nustatyto grafiko.

Nurodo, kad vaiko išlaikymui skirtina pinigų suma 1 MMA- 700Lt/mėn. Kadangi jo didesnės nei atsakovės pajamos: atsakovė gauna virš 8000Lt, o jo atlyginimas 2900Lt , iš kurio virš 700 Lt skiria kredito įmokoms už automobilį, kuriuo naudojasi atsakovė, mokėjimui, taip pat skiria lėšų vaiko išlaikymui bei buto, kurio ½ priklauso atsakovei, išlaikymui ir prie kurio išlaikymo atsakovė visiškai neprisideda, o didžiąją dalį iš paskutinių metų gaunamos 880Lt stipendijos( yra KTU doktorantas) jis skiria moksliniams tyrimams ir pan., tai jis sutinka teikti didesnį išlaikymą nei atsakovė. Tokiu būdu jo teikiamas išlaikymas sudarytų 2/3, o atsakovės- 1/3 , t.y 200Lt. viso išlaikymo.

Nurodo, kad 2006-10-26 jis yra sudaręs su kreditoriumi AB SEB banku vartojimo kredito sutartį 30 000 Lt kredito sumai, pagal kurią iki 2007-08-01 atsiskaitinėjo tik jis, o paskutinius tris mėnesius dalį kredito (apie 230 Lt) dengia ir atsakovė. Kadangi kreditas buvo paimtas atsakovės poreikiams tenkinti – automobilio įsigijimui, automobiliu važinėja atsakovė ir pageidauja jį gauti natūra, todėl atsakovė turėtų kompensuoti jam(ieškovui) arba tiesiogiai bankui padengti vartojimo kredito įmokų likutį, kas sudaro 28 745 Lt sumą.

Pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso šalims po ½ dalį , yra įgytas iki santuokos ir dėl to nedalintinas, esminio turto pagerinimo santuokos metu neatlikta.

Santuokoje įgijo 15 250 Lt vertės turtą, iš jo- du automobilius - AUDI 100 AVANT (registruotas ieškovo vardu) ir AUDI A6 (registruotas atsakovės vardu), kurių vertė vienoda- po 6000Lt, nes tokią dalį (6000Lt) sudaro grąžintos bankui a/m AUDI A6 pirkimui paimtos paskolos dalis . Skiriant pastarąją a/m atsakovei, ji turi išmokėti likusį(apie 24 000Lt)kreditą tiesiogiai bankui, arba jam po 701,12Lt kas mėnesį. Iš kito įgyto kilnojamojo 3600Lt vertės turto, prašo jam skirti televizorių ir skalbimo mašiną bendros 1000Lt vertės, o likusį turtą- 2600Lt vertės atsakovei, nes su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas.

Bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigė, kad ieškovas sūnumi niekada nesirūpino, išlaikymui neskyrė pinigų, nesiteiraudavo apie jo sveikatą, o kalbėdamas telefonu vaiką nuteikinėdavo prieš ją(motiną). Šiuo metu vaikas, gyvendamas su ja, turi geras sąlygas vystimuisi, nes pastoviai susijęs su gamta, neužteršta aplinka, ko negalėtų suteikti ieškovas. Jos gaunamos pajamos sudaro 815 Lt per mėnesį. Ieškovas per mėnesį gauna 4 387,2 Lt pajamų, iš kurių 3 537,2 Lt/ mėn už darbą AB Lietuvos Elektrinėje( už pirmus 6 mėnesius gavo 21 223,21 Lt), likusią dalį sudaro stipendija, gaunama iš Kauno technologijos universiteto. Kadangi ieškovo gaunamos pajamos yra daugiau nei keturis kartus didesnės nei jos, o vaikui reikalinga išlaikymo suma- 1500Lt/mėn, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę bei poreikius, todėl iš ieškovo priteistina 2/3 būtinų vaikui išlaidų, t.y. 1 000 Lt. Ieškovas turi sumokėti 3000Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, nes tiek laiko kartu negyveno ir išlaikymo neteikė.

Nesutiko, kad ieškovas kas antrą savaitgalį vaiką išsivežtų, nes vaikas turi įgimtą inkstų ligą, su ja susijusį padidėjusį kraujospūdį, yra dirglus ir tokiu būdu būtų pastoviai pažeidžiamas vaiko režimas, o nuolatinis aplinkos kaitaliojimas pakenktų jo sveikatos būklei. Be to, yra neprognozuojamas ir ieškovo elgesys.

Mano, kad jai turėtų būti priteista didesnė viso santuokoje įgyto turto dalis, nes su ja lieka gyventi ligotas nepilnametis vaikas ir jos pajamos yra žymiai mažesnės už atsakovo. Nesutiko, kad ieškovui tenkančio a/m vertė yra 6 000Lt. Įvertinant tai, kad į ją įmontuota brangi dujų įranga, jos vertė yra apie 9 000 Lt). Iš 30 000Lt gautos būsto remontui paskolos tik 24 800Lt panaudojo a/m AUDI A6 pirkimui, o likusią sumą ieškovas panaudojo savo reikmėms. Automobilis AUDI A6 yra registruotas jos(atsakovės), įeina į bendrą dalintiną jungtinę nuosavybę ir jo(a/m) vertė 24 800Lt, o ne išmokėta pasklos dalis- 6000Lt, kaip teigia ieškovas.

Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje apklaustų liudytojų parodymus, tai, jog nepilnametis vaikas iki šiol praktiškai nuolat gyveno su motina, vaikas nuo gimimo turi sveikatos problemų ir juo intensyviai rūpinasi jo močiutė(atsakovės motina), kuri yra gydytoja, Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, rekomenduojančią vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, padarė išvadą, kad bent jau šiuo metu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą tikslingiausia nustatyti su vaiko motina, o staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas gali neigiamai atsiliepti jo savijautai. Todėl priešieškinį šioje dalyje tenkino, o ieškinį atmetė.

Nustatydamas ieškovo nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarką teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą, sprendė, kad šalių sūnaus sveikatos būklė nėra tokia sunki, jog jis negalėtų išvykti kelioms dienoms iš savo gyvenamosios vietos.

Nustatė, jog šalių nepilnametis sūnus D. M. turi sveikatos problemų, todėl jo poreikiai yra didesni nei įprastai vaiko, neturinčio sveikatos problemų. Tačiau nepaisant šių sveikatos problemų, teismas laikė, kad atsakovės prašomas 1000 Lt išlaikymo dydis yra nerealus ir perteklinis, tuo labiau, kad atsakovės sudarytoje vaiko išlaikymo sąmatoje vitaminai ir vaistai sudaro tik labai nedidelę išlaikymo dalį. Vertindamas ieškovo galimybes išlaikymo teikimui, teismas pažymėjo, kad pagal paskutinę ieškovo darbo užmokesčio pažymą, jo darbo užmokestis už 2007 m. liepos - gruodžio mėnesius sudarė 18 437,77 Lt (3 072 Lt/mėn.). Tokiu būdu, laikė, kad ieškovas išgali teikti sūnui po 700 Lt/mėn. išlaikymą. Be to, teismas atsižvelgė ir į ieškovo gaunamas kitas pajamas (stipendiją), kurios įskaitytinos į bendrąsias ieškovo pajamas turtinei padėčiai nustatyti. Sprendė, kad kitą išlaikymo dalį, proporcingai gaunamoms pajamoms, teiks kartu gyvenanti vaiko motina, kurios mėnesinės pajamos yra tik apie 944 Lt. Tokiu būdu, vaiko išlaikymas sudarys apie vieną minimalią mėnesio algą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametis vaikas, be to, jos turtinė padėtis yra blogesnė, jai priteisė didesnę turto dalį. Teismo nuomone, atsakovės nurodytos santuokoje įgytų automobilių kainos yra artimos rinkos kainai, tuo tarpu kitų daiktų kainas teisingiau nurodė ieškovas. Tokiu būdu, laikė, kad santuokoje įgytas automobilis Audi 100 Avant yra 9 000 Lt vertės, automobilis Audi A6 - 24 800 Lt vertės, skalbimo mašina - 600 Lt vertės, televizorius - 400 Lt vertės, vaizdo kamera - 600 Lt vertės, personalinis kompiuteris - 900 Lt vertės ir kiti daiktai, viso turto už 39 167 Lt. Kadangi dalyje dėl automobilių priteisimo ginčo tarp šalių nebuvo, teismas automobilį Audi 100 Avant priteisė ieškovui, o automobilį Audi A6 - atsakovei. Įvertinęs tai, kad atsakovei priteistas ženkliai vertingesnis automobilis, be to, kadangi televizorius ir skalbimo mašina, pagal šalių paaiškinimus, yra Kaune, pastaruosius daiktus priteisė ieškovui, o kitus daiktus - stalinį kompiuterį, vaizdo kamerą, šaldytuvą, padangų komplektą, smulkią buitinę techniką – atsakovei. Kadangi dėl kitų daiktų padalinimo šalys nesusitarė, teismas juos padalino pagal daiktų buvimo vietą, paskirdamas ieškovui turto 10 442 Lt; atsakovei už 28 725 Lt. Šaldytuvą pripažino asmenine Ž. M. nuosavybe, gauta dovanojimo būdu.

Nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi kreditorių, nes ieškovas yra sudaręs sutartį su kreditoriumi AB SEB bankas. Paimta 30 000 Lt vartojimo paskola. Už paskolos lėšas nupirktas automobilis Audi A6 ir kiti daiktai. Pati atsakovė, būdama kredito gavėjo sutuoktinė, sutiko su visomis sutarties sąlygomis, be to, per visą laikotarpį ji neginčijo, jog kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukta, o pagal santuokos metu sudarytus sandorius sutuoktinai ir toliau prieš trečiuosius asmenis atsako kaip solidarieji skolininkai, nustatė kredito grąžinimo dalis kiekvienai iš šalių. Atsižvelgė į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, kaip padalintas turtas, kad atsakovei priteistas ženkliai didesnis turtas, be to, už kredito lėšas nupirktas vertingas automobilis priskirtas atsakovei, todėl nustatė, kad nuo 2007-07-30 šalys vartojimo kreditą grąžina tokiomis dalimis: ieškovas po 1/3 dalį, atsakovė 2/3 dalis, nustatant, kad atsakovė turi pervesti šias lėšas tiesiogiai į AB SEB bankas arba ieškovo sąskaitą iki einamojo mėnesio 23 dienos.

Nesutinka su teismo išvada, kad iš ieškovo prašoma priteisti vaiko išlaikymui 1000 Lt/mėn yra nereali ar perteklinė. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad vaikas turi rimtų sveikatos problemų, todėl jo poreikiai yra žymiai didesni nei įprasto vaiko ir didžioji išlaidų dalis tenka vaiko sveikatos priežiūrai. Be būtinųjų poreikių tenkinimo, sūnui kiekvieną mėnesį dar reikalingos vienkartinės paklodėlės dėl naktinio šlapinimosi - 180 Lt/mėn., nemažos kelionės išlaidos vežti tyrimams, konsultacijoms ne tik į Anykščius, bet ir į Vilnių, sudėtingesnis maisto parinkimas, dėl ko išlaidos žymiai didesnės. Ieškovo gaunamos pajamos yra daugiau nei keturis kartus didesnės nei jos, o atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir jo poreikius, per mėnesį jo išlaikymui reikia 1500 - 2000 Lt. Taip pat mano, jog teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d., kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jos 2/3 dalis vartojimo kredito, visiškai neatsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo pas ją liko nepilnametis sūnus, kuriuo ji rūpinasi ir prižiūri, jos gaunamos pajamos, palyginus su ieškovo, yra labai nedidelės, todėl ji neturi jokių finansinių galimybių iš savo gaunamų pajamų grąžinti priteistą kredito dalį (467,42 Lt/mėn.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo dydžio

Nepilnamečiui vaikui teiktinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas jo poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kaip rodo teismų praktika, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką vieno mėnesio išlaikymo vertė vienam vaikui negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą(MMA). Kas reiškia, kad ji, atsižvelgiant į vaiko poreikius dėl ligos ar pan, gali būti didesnė. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamą vietą su motina, kaip šiuo atveju, būtent , jai neabejotinai tenka didesnė kasdieninė , pinigais neįvertinama, pareiga bei rūpestis vaiku, jo priežiūra. Kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas šalių įrodymus (CPK 177 straipsnio 2 dalis) nustatant būtino šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį- 1000Lt/mėn., bei kiekvieno iš tėvų išgalėjimą teikti konkretaus dydžio išlaikymą, atitinkamai ieškovo po 700Lt/mėn, įvertino tinkamai, nepažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas, reikalingas visapusiškai vaikui vystytis, sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Šioje byloje kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu padaryta išvada dėl reikalingo vaikui išlaikymo dydžio ir atitinkamai kiekvieno iš tėvų teiktinos dalies.

Šalys nepaneigė byloje esančių duomenų, jog ieškovas vidutiniškai 2007m. liepos- gruodžio mėnesiais gavo po 3072 Lt/mėn pajamų, neskaitant stipendijos, o atsakovės mėnesinės pajamos buvo apie 944Lt. Įvertinus teismo nustatytą bei pagrįstą kiekvieno jų teiktiną vaikui išlaikymą, seka, kad 22,71 procento ieškovo uždarbio ir 31,77 proc . atsakovės uždarbio tenka vaiko išlaikymui, atitinkamai 700Lt ir 300Lt . Liko nepaneigta ieškovo galimybė teikto tokio dydžio išlaikymą, nes, kaip nurodė apylinkės teismas ieškovas neįrodė, jog turi kitų išlaikytinių. Nesant kitų duomenų, vien fakto, kad ieškovo 52 metų amžiaus tėvui iki 2009-10-07 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis , nepakankama išvadai padaryti, jog ieškovas tėvui teikia būtiną išlaikymą. Kolegija ieškovo veiksmus tėvo atžvilgiu vertina kaip geranoriška materialine parama pastarajam. Kadangi išlaikymas turi būti naudojamas tik vaiko interesais, atsakovė neįrodė didesnio teiktino išlaikymo dydžio, nei nustatė apylinkės teismas, būtinybės, o ieškovas – mažesnio, bei neišgalėjimo teikti po 700Lt.mėn, aptartais argumentais šalių skundai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškovo bendravimosi nepilnamečiu sūnumi tvarkos

Ginčas šioje byloje tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant. Lietuvos Respublikos CK 3.175str.2d. numatyta, jog teismas nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, turi atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Reiškia, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaikų interesus. Kad ieškovas turėtų realią galimybę dalyvauti savo vaiko auklėjime ir ugdyme, jam turi būti sudarytos sąlygos pakankamai dažnai matytis ir bendrauti su vaiku. Kolegijos nuomone, Anykščių rajono apylinkės teismas 2008m. vasario 7d. sprendimu nustatydamas ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgė į vaiko interesus, į jo amžių- jam penkeri metai, sveikatą, abiejų tėvų atsakingumo vaiko atžvilgiu laipsnį. Apeliantės teiginys, jog vaiko interesais ieškovas su sūnumi galėtų matytis vaiko gyvenamojoje vietoje Anykščių mieste ar rajone, niekuo nepagrįstas ir neišlaiko kritikos vien dėl to, kad , kaip šalys pripažįsta, vaikas turi sveikatos problemų ir, atsižvelgiant į šalies klimatines sąlygas, apeliacinio posėdžio metu atsakovės pasiūlymas ieškovui bendrauti su vaiku lauke, ar kavinėje , kenktų būtent pačiam vaikui, iškiltų pavojus jo sveikatai ir dėl to, ieškovas, kaip atsakomybę jaučiantis tėvas, turėtų ne savo valia, o vaiko interesais, bent žiemos metu atsisakyti bendravimo su vaiku, kas pažeistų jo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovės siūlymas susitikinėti jos namuose, taip pat nepriimtinas pirmiausia paties vaiko atžvilgiu, nes, kaip kolegija sprendė iš šalių paaiškinimų, jų elgesio apeliacinio posėdžio metu, jie- vaiko tėvai yra priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu ir bent šiuo metu jiems buvimas kartu yra problematiškas ir todėl ieškovo bendravimas su vaiku atsakovės bute būtų ne tik apsunkintas, bet galėtų turėti neigiamos įtakos vaikui, nes, kaip nurodyta psichologo išvadoje, jam svarbūs tėvų tarpusavio santykiai. Kadangi abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, todėl kolegija sprendžia, kad teismui nustačius atsakovės siūlomą bendravimo ieškovui su vaiku tvarką, iš esmės būtų faktiškai suvaržytos ieškovo teises, jam atimta galimybė išvykti su sūnumi į jo gyvenamą vietą(Kauną), pas senelius į Pakruojo rajoną , jo, kaip tėvo dalyvavimas auklėjant sūnų būtų minimalus ir tuo pačiu būtų pažeistos vaiko teisės nevaržomai bendrauti su tėvu ir artimais giminaičiais. Byloje nenustatyta, kad ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų sūnui neigiamą įtaką. Teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, o vaikui, kurio interesai svarbiausi, naudinga, nes tokiu būdu šalys išvengs tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas. Kadangi ieškovas buvo nušalintas nuo psichologinio vaiko tyrimo- apie tokį tyrimą jam nebuvo pranešta ir jis neturėjo galimybės sudaryti klausimyną, pabendrauti su psichologe, o psichologas išvadą padarė iš pokalbio su vaiko močiute ir mama, bei vaiku, vaiko stebėjimo, motinos ir auklės vaiko elgesio vertinimo duomenimis, t.y išklausęs vieną ginčo šalių pusę , kolegija atsakovės pateiktą psichologo išvadą vertina kritiškai kaip galimai tendencingą neigiama prasme ieškovo atžvilgiu. Vienok siūlo ieškovui bendraujant su vaiku, atkreipti dėmesį į joje išdėstytą rekomendaciją.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymą, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų

Dėl turto padalijimo

Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo prezumpciją sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Būtent šis principas ir yra kertinis dalių nustatymo principas ir jis yra taikomas dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje apylinkės teismas taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį pagrindą nepilnamečio vaiko interesais (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina), atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį(gaunamos pajamos), nustatė nelygias sutuoktiniams priteistino turto dalis. Nors aplinkybė, jog vaiko tėvams gyvenant skyrium ir vaikui likus gyventi tik su vienu iš tėvų, šiuo atveju motina, neturi įtakos antrojo tėvo valdžiai – jos apimtis išlieka tokia pati, kaip ir bendro abiejų tėvų ir vaiko (vaikų) gyvenimo atveju, tačiau, nepaisant įstatyme įtvirtintos skyrium gyvenančių tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečiui vaikams tęstinumo ir lygybės, praktiškai didžioji dalis atsakomybės už vaiko auginimą tenka tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Todėl šioje byloje nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir tuo pagrindu skiriant atsakovei, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, didesnę turto dalį, pateisinama jai tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnametį sūnų.

Esminis ieškovo teiginys, jog teismas nepagrįstai jam paskirtą automobilį AUDI 100 Avant įvertino per didele 9000Lt verte, kuomet jis vertas tik 6000Lt nepagrįstas įrodymais(CPK 178 str.). Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, parinkdamas tik šiam turtui atsakovės pasiūlytą įvertinimą (kito turto atžvilgiu laikė ieškovo nurodytas kainas artimesnes rinkos kainai), sprendė, kad ji artimesnė rinkos kainai, nei ieškovo pasiūlyta. Todėl ieškovui įrodymais nenuneigus šios teismo išvados, apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai(per brangiai) įvertino jam paskirtą automobilą AUDI 100 Avant, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str). Nesant priešingų įrodymų, apylinkės teismo išvada, jog atsakovei paskirto automobilio AUDI A 6 vertė yra 24 800Lt, kuri buvo sumokėta jį įsigijant, laikytina pagrįsta. Teismas paskyrė šalims jų naudojamus automobilius, o iš kito dalintino kilnojamo turto ieškovui paskyrė turto už 1 442Lt, atsakovei už 3 925Lt. Tokiu būdu ieškovui skirta viso turto už 10 442Lt, o atsakovei už 28 725 Lt. Kaip matyti iš sprendimo, teismas, dalindamas tarp šalių sutuoktinį turtą, atsižvelgė taip pat ir į šalių solidariąją skolą bankui su kuo kolegija sutinka.

Pats santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant padalyti sutuoktinių bendrą turtą, o taip pat daikto, kurio įsigijimui buvo paimta paskola, priskyrimas vienam iš sutuoktinių, kuomet banko sutartis dėl paskolos suteikimo bei jos grąžinimo sudaryta su kitu sutuoktiniu , neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 straipsniai). Atsakovė pripažino, kad dalį iš 30 000Lt paimtos iš banko paskolos- 24 800Lt panaudojo automašinos pirkimui, kuri skundžiamu sprendimu paskirta atsakovei, jai atiteko didesnė turto dalis, tačiau jos taip pat pajamos yra ženkliai mažesnės nei ieškovo, o bankas nesutiko dėl solidarios atsakomybės pabaigos. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nustatydamas šalių atsakomybę prieš kreditorių- banką, t.y paskirstęs kiekvieno jų grąžintinos kas mėnesį paskolos bankui dalis, bei nurodęs kad atsakovė jai sprendimu paskirtą dalį gali mokėti tiesiogiai bankui, arba ieškovui, kurio vardu suteikta paskola, tinkamai šalims išaiškino solidarios atsakomybės bankui principą pagal 2006-10-26 vartojimo kredito sutartį. Taigi, apylinkės teismas išanalizavo byloje esančius įrodymus ir juos įvertino pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, konstatavo teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, esančias teisėtu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo- CK 3.123 str., įvertino kiekvienam iš šalių paskirtą turto dalį bei nustatė kiekvienam iš jų bankui grąžintinos paskolos dalis( 2007-06-01 su palūkanomis sudarė 28 745 Lt), atitinkamai ieškovui 10 442Lt- 1/3 dalis paskolos, arba 233,70Lt/mėn, o atsakovei - 28 725Lt- 2/3 paskolos, arba 467,4Lt/mėn . Kolegija daro išvadą, jog tokiu būdu santuokinio turto bei skolos padalijimas esamomis sąlygomis laikytinas teisingu.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą, pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos, nepažeidžiant šalių, nepilnamečio vaiko interesų. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinių skundų motyvais teisinio pagrindo nėra. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Todėl apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Šalims paliekamos jų turėtos atstovavimo išlaidos ir iš kiekvieno priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, nes jų apeliaciniai skundai atmesti(CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. M. ir V. M. kiekvieno po 10,00Lt(dešimt litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.