- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-221-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01091-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- V. T., Ž. T.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutarties dėl pareiškėjų Ž. T. ir V. T. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo pateiktas pareiškėjų Ž. T. ir V. T. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreditoriais yra nurodę keturis asmenis: Valstybinę mokesčių inspekciją, Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, G. T. ir M. A.. Šiuos asmenis nurodžius suinteresuotais asmenimis, nes jie yra pareiškėjų arba vieno iš pareiškėjų kreditoriai, kartu teismui turi būti pateikiami ir duomenys apie pranešimo dėl bylos iškėlimo įteikimą šiems asmenims. Pareiškimo priedai patvirtina, kad pareiškėjų pareiškimas buvo išsiųstas tik instituciniams kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Luminor Bank AS, tačiau kiti kreditoriai nėra informuoti, pareiškime nurodoma, kad kitos kreditorės yra išvykusios į (duomenys neskelbtini), jų gyvenamosios vietos nežinomos ir jų informuoti nėra galimybės.
4. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant kur yra kreditoriaus gyvenamoji vieta, santuokos nutraukimo byloje pareiga pranešti apie pradedamą santuokos nutraukimo procesą yra pareiškėjų pareiga. Jeigu tokie duomenys nėra pateikiami, teismas laiko, kad pateiktas pareiškimas neatitinka jam įstatyme numatytų reikalavimų ir teismas tokį pareiškimą atsisako priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. T. prašo panaikinti 2024 m. kovo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas negalėjo atsisakyti priimti procesinį dokumentą, kadangi CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. Šiuo atveju teismas iškart atsisakė priimti procesinį dokumentą, o neskyrė termino trūkumams pašalinti, kaip to reikalauja įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą kaip neatitinkantį jam įstatyme numatytų reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalį prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta: 1) sutuoktinių gimimo metai; 2) ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos; 3) priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo; 4) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis); 5) reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai kreditoriais yra nurodę keturis asmenis: Valstybinę mokesčių inspekciją, Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, G. T. ir M. A., tačiau pateikė įrodymus tik apie tai, kad pareiškėjų pareiškimas buvo išsiųstas tik instituciniams kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Luminor Bank AS, kiti kreditoriai nėra informuoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškime nurodyta, jog kitos kreditorės yra išvykusios į (duomenys neskelbtini), jų gyvenamosios vietos nežinomos ir jų informuoti nėra galimybės. Teismas šių dviejų įrodymų trūkumą vertino kaip esminį pareiškimo trūkumą, dėl kurio nėra galimybės priimti pareiškėjų pareiškimą.
11. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad prie pareiškimo nepridėti visi įrodymai bei pareiškime nurodyta, kad kitos dvi kreditorės yra išvykusios į (duomenys neskelbtini), jų gyvenamosios vietos nežinomos ir jų informuoti nėra galimybės, turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kad pareiškėjai turėtų galimybę bandyti dar kartą surasti kreditores ir išsiųsti joms pranešimus bei įrodymus apie kreditorių informavimą pateikti teismui, arba pateikti teismui įrodymus apie išnaudotas visas galimybes surasti minėtas kreditores, arba išsiųsti joms pranešimus pagal paskutines žinomas jų gyvenamąsias vietas.
Dėl procesinės bylos baigties
12. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, prieš tai nepritaikęs ieškinio trūkumų institutą. Kadangi ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.