Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-07-18 · Civilinė byla Nr. e2-223-405/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
e2-223-405/2019
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01118-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-223-405/2019Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01118-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; (S) 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį A. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. M. 768,89 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 17 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , vandeniu aplietos B. M. priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) , kurios apdraustos AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu, kompensuodama draudėjai dėl patalpų sugadinimo padarytus nuostolius, išmokėjo 817,59 Eur dydžio draudimo išmoką ir, pagal LR CK 6.1015 str. 1 d., įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vanduo liejosi iš aukščiau esančių patalpų – buto, esančio (duomenys neskelbtini) , kuris, pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, priklauso atsakovei. UAB „Švenčionių švara“ pateiktoje pažymoje nurodoma, kad atsakovei priklausančiame bute buvo santechnikos įrenginių gedimas. Vanduo liejosi iš atsakovei priklausančio buto, todėl jos kaltė preziumuojama

Atsakovė A. M. teismo posėdžiuose, vykusiuose 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. gegužės 8 d., ieškinį iš esmės pripažino, paaiškino, kad jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) , ji šiame bute negyvena, buto raktus buvo palikusi kaimynui. 2017 m. gruodžio 29 d., kai ji atvyko į savo butą, jos bute jau dirbo santechnikas, kuris pasakė, kad pakeis vonios maišytuvą. Ji pati nedalyvavo, kai buvo atrakintas jos butas dėl apačioje esančio buto apliejimo, ir nematė apačioje esančio buto aplietų patalpų ir dėl to negali vertinti, ar tikrai padaryta tokio dydžio žala. Ji moka antstoliams skolą už komunalines paslaugas ir po išieškojimų jai lieka tik 295 Eur pensijos, gyvena viena ir neturi vaikų ar artimų giminaičių, kurie jai padėtų, todėl prašė sumažinti priteisiamos žalos dydį ir išdėstyti jos mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš Būsto draudimo liudijimo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 12 d. buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akte esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. minėtas butas buvo aplietas vandeniu. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akte, turto remonto sąskaitoje, pranešime apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodyme esančių duomenų nustatyta, kad draudiko nustatytos dėl buto apliejimo padarytos žalos dydis 817,59 Eur, iš kurio išskaičiavus 40 Eur dydžio besąlyginę išskaitą, draudėjai 2018 m. sausio 4 d. išmokėtas 777,59 Eur dydžio nuostolių atlyginimas. Teikiamas regresinis reikalavimas sumažintas pritaikius keturių procentų dydžio nusidėvėjimą medžiagoms.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso atsakovei A. M..

Ieškovė pateikė UAB „Švenčionių švara“ 2018 m. sausio 15 d. raštą, kuriuo ieškovė informuojama, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , buvo aplietas iš buto Nr. 9, esančio tame pačiame name, kuriame trūko vonios maišytuvas, priklausančio A. M.. Pagal UAB „Švenčionių švara“ teismui 2019 m. balandžio 10 d. pateiktą informaciją, bendrovės atstovai, atvykę pagal pranešimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , apliejimo, apžiūros akto nesurašė.

CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui,

1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 768,89 Eur dydžio žalos atlyginimą. Ieškovė padarytą žalą grindžia turto sunaikinimo, sugadinimo akte, turto remonto sąskaitoje, pranešime apie žalos atlyginimą esančiais duomenimis, taip pat draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinančiu mokėjimo nurodymu, atsakovė žalos dydžio neginčijo, todėl vertinama, kad ieškovė patyrė prašomą priteisti 768,89 Eur dydžio žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko negebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (LAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Ieškovė pateikė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame ieškovės atstovas, apžiūrėjęs aplietą butą, konstatavo, kad buto lubos, sienos ir grindys apgadintos, taip pat UAB „Švenčionių švara“ raštą, kuriame nurodoma, kad apdraustas butas buvo aplietas iš virš jo esančio buto, trūkus vonios maišytuvui. Atsakovė šių įrodymų nepaneigė, priešingai, paaiškino, kad, įvykio dieną jai atvykus į savo butą, bute buvo santechnikas, kuris taisė vonios maišytuvą ir jai pasakė, kad maišytuvas sugedo ir vanduo apliejo apačioje esantį butą. Atsakovė teigė, kad ji nežino, ar taip ir buvo, tačiau, kaip buvo nurodyta, įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, nepateikė.

Byloje nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą (LR CK 6.263 str. 2 d.). Atsakovė ieškovei žalos neatlygino, todėl iš jos ieškovei priteisiamas 768,89 Eur dydžio žalos atlyginimas.

Atsakovė prašė nepriteisti ieškovės prašomo dydžio žalos atlyginimo dėl jos sunkios turtinės padėties. LR CK 6.282 str. 3 d. nustatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsakovė žalą padarė ne tyčiniais veiksmais, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei daugiau nei aštuoniasdešimt metų, jos gaunamos pajamos, pagal VSDFV duomenis, – 422,02 Eur dydžio pensija, iš kurios, atsakovės teigimu, ji moka skolą už komunalines paslaugas, vertina, kad viso žalos atlyginimo dydžio priteisimas žymiai pablogintų atsakovės turtinę padėtį, ir priteistino žalos atlyginimo dydį sumažina iki 400 Eur.

Atsakovė prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti. LR CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Iš atsakovės paaiškinimų, Teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių VSDFV duomenų apie atsakovės gaunamą pensiją nustatyta, kad sprendimu priteisiamas žalos atlyginimo dydis yra atsakovės gaunamų pajamų dydžio, todėl yra didelė tikimybė, kad, atsakovei iš karto vykdant sprendimą, gali žymiai pablogėti jos turtinė padėtis. Atsakovė gauna nuolatines pajamas ir dėl to turi realią galimybę mokėti žalos atlyginimą dalimis, todėl ieškovės teisėti interesai gauti žalos atlyginimą nebus pažeisti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendimo įvykdymas išdėstomas aštuoniems mėnesiams.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (400 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 265, 268, 269, 270, 284 str., LR CK 6.210, 6.245, 6.246-6.249, 6.282, 6.1015 str., teismas

nusprendžia:

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš A. M. 400 (keturis šimtus) Eur žalos atlyginimo, 17 (septyniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 417 (keturis šimtus septyniolika) Eur.

Išieškoti iš A. M. penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo įvykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams, mokant 69,50 (šešiasdešimt devynių eurų 50 ct) dydžio įmokas kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė