Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-194/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-27
Bylos Nr.
1S-194/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-194/2010 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 27 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. gynėjo adv. Edgaro Pauliaus Staniukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. kaltinamumas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t.y. kad jis laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2009 m. lapkričio 24 d., 15.30 val., garaže Nr. 47, esančiame garažų masyve Technikos g. 27, Kaune, priklausiančiame M. K. , laikė įvairiomis formomis labai didelį kiekį – 2330,953 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, psichotropinę medžiagą MDMA, kurios masė 0,083 g., psichotropinę medžiagą – 1-(3-chlorofenil) piperaziną, kurio masė 0,139 g., psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 0,021 g., didelį kiekį – 67,388 g. narkotinės medžiagos kokaino, didelį kiekį – ne mažiau kaip 5,885 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurio dalį gabeno, t.y., ne mažiau kaip 1,359 g., 2009 m. lapkričio 24 d., 14.00 val., iš minėto garažo išsinešė plastikiniame maišelyje paslėpęs savo rūbuose bei bėgdamas nuo jį bandančių sulaikyti pareigūnų, šį maišelį suplėšė ir narkotinę medžiagą – heroiną išbarstė prie garažų Nr. 28 ir 29, esančių Technikos g. 27, Kaune, be to, laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2009 m. lapkričio 26 d., 13.05 val., garaže pažymėtame Nr. 59, esančiame garažų eksploatavimo bendrijoje „Narėpai“, Narėpų k., Karmėlavos sen., Kauno raj., priklausančiame N. Ž. , laikė didelį kiekį – 98,294 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,581 g. narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.

R. B. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2009 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, vėliau suėmimo terminas įtariamajam buvo atitinkamai tęsiamas Kauno m. apylinkės bei apygardos teismų nutartimis.

Perdavus R. B. baudžiamąją bylą teismui, Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi R. B. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog R. B. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo paskelbta jo paieška, yra pagrindas manyti, kad R. B. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad kaltinamasis anksčiau net keturis kartus teistas, šiuo metu kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamojo R. B. gynėjas adv. E.P. Staniukaitis skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Gynėjo manymu, nutartis yra neteisėta ir naikintina, kadangi priimta pažeidžiant BPK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 formuojamą praktiką.

Skunde gynėjas pažymi, kad apygardos teismas nutartyje nenurodė, kokie konkrečiai byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti esant įstatymo numatytiems pagrindams, taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą R. B. .

Gynėjo nuomone, įstatymas draudžia skirti (pratęsti) kardomąją priemonę – suėmimą, vadovaujantis tuo, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Byloje turi būti duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent R. B. yra padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Skundžiamojoje nutartyje nurodyti bylos duomenys, kurie patvirtina įtariamojo kaltę, prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims. Be to, R. B. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra labai nekonkretus ir neapibrėžtas bei pareikštas visiškai nepagrįstai.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad R. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), turi šeimą, mažametę dukrą, o nedirba, nes įmonei, kurioje dirbo, šiuo metu iškelta bankroto byla. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. B. sulaikomas, bandė bėgti. Gynėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad R. B. , būdamas laisvėje gali trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti byloje tiesą, kadangi visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti. Be to, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog jis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo ar kitais savo veiksmais trukdyti bylos nagrinėjimui teisme.

Be to, iš byloje esančių duomenų, kuriais remiantis R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, negalima daryti pagrįstos išvados, kad rastos Technikos g. 27, Kaune 47-ajame garažo bokse narkotinės ir psichotropinės medžiagos sietinos su R. B. .

Gynėjas skunde tvirtina, kad vien dėl tos priežasties, kad R. B. galimai padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, byla negali būti laikoma ypatingai sudėtinga ir didelės apimties.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės R. B. atžvilgiu taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, todėl neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatas. Be to, gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti R. B. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, ar netgi kelias kardomąsias priemones, kaip tai numato BPK 121 straipsnis.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo R. B. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. gynėjo skundas atmestinas.

Apygardos teismo nutartis, kuria įtariamajam R. B. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas, įvertino R. B. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant termino pratęsimo klausimą. Teismas tinkamai vadovavosi BPK 121 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, 127 straipsnyje išdėstytais reikalavimais, numatančiais suėmimo skyrimo bei termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte: kratų, vietos apžiūros protokolai, liudytojų M. K. , V. K. ir kitų parodymai, asmenų parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, specialistų išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas pažymi, kad laisvė asmeniui baudžiamojo proceso metu gali būti suvaržyta tik asmenį sulaikius BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba pritaikius suėmimą esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms. Visų prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebūtų pažeidžiamos Konstitucijos 20 straipsnyje ir EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės. Jei asmens laisvė apribojama nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytų procedūrų, kas ir buvo padaryta žemesniojo teismo, asmens laisvės suvaržymas negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįžvelgia nei Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 2004 m. gruodžio 30 d.,nei BPK nuostatų pažeidimų ir sutinka su Apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta: „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Teismas sutinka su gynėjo skunde išsakytu argumentu, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau žemesnės instancijos teismas įvertina ne tik tai, kad kaltinamasis R. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir tai, jog jis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, bandomas sulaikyti įvykio vietoje pabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, o 2009 m. lapkričio 25 d. sulaikomas priešinosi policijos pareigūnams. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad R. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), turi šeimą, mažametę dukrą, o nedirba, nes įmonei, kurioje dirbo, šiuo metu iškelta bankroto byla, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nusikalstama veika, kurios padarymu R. B. kaltinamas, yra numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. B. 4 kartus teistas, teistumai nėra išnykę. Šios paminėtos aplinkybes leidžia pagrįstai manyti, jog R. B. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog R. B. , būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.

Gynėjas skunde teigia, kad kaltinamasis neketina trukdyti procesui, kadangi su R. B. šiuo metu ikiteisminio tyrimo veiksmai neatliekamai, o visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai jau atlikti. Žemesnės instancijos teismas nenustatė, jog kaltinamasis trukdys procesui, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šio pagrindo pagrįstumo.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės R. B. atžvilgiu taikyti švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi R. B. atžvilgiu nėra išnykę suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalie 1 ir 3 punktuose. Be to, aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Gynėjas taip pat skunde nurodo, kad R. B. pareikštas įtariamas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra labai nekonkretus ir neapibrėžtas. Tačiaus apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą bei teisėtumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, todėl ar R. B. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant teisminio nagrinėjimo baigiamąjį dokumentą.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 straipsnio nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suėmime terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Konvencijos taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Jis priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių: bylos sudėtingumo ir apimties, kaltinimų sunkumo. Teismas bylos vilkinimo šioje stadijoje nenustatė, todėl ilgai trunkantis R. B. suėmimo laikotarpis, šiuo metu dar yra pateisinamas.

Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo R. B. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė