Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui A. D. (A. D.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

4. Atsakovui A. D. ieškinys su priedais ir teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo metu 2021 m. gruodžio 29 d. bei 2022 m. vasario 1 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, jog prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog dar 1992 m. atsakovas pradėjo gyventi su santuoka nesuderinamą gyvenimą – išgėrinėdavo, negrįždavo. Ieškovės teigimu, dar šalims gyvenant mamos bute, atsakovui nusprendus negyventi kartu ir ieškovės mamai pareiškus, kad jis nepageidaujamas, atsakovas susikrovė daiktus ir išėjo. Ieškovė patikino, jog nuo to laiko ieškovas nebandė atkurti santykių, susitaikyti – šalys nutraukė bendrą gyvenimą. Šalys nuo 1993 m. sausio 1 d. negyvena kartu. Ieškovė paaiškino, jog 1998 m. balandžio 21 d. įsigijo butą už 18 000 Lt. Ieškovės teigimu, šį turtą įsigijo iš 3 000 Lt asmeninių santaupų ir 15 000 Lt paskolino mama. Atsakovas per šį laiką nereiškė jokių pretenzijų, nėra bute gyvenęs, nėra išlaikęs, nėra prisidėjęs prie paskolos grąžinimo. Ieškovė nurodė, jog yra suėję terminai, todėl butas turėtų būti priteistas asmenine nuosavybes teise. Ieškovė pastebėjo, jog ji yra sąžininga, o atsakovas galėtų atsinaujinti procesą.

7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinys su priedais ir teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo metu 2021 m. gruodžio 29 d. bei 2022 m. vasario 1 d., prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui A. D. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. D. ir atsakovas A. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodama atsakovo išėjimu iš sutuoktinių buvusios gyvenamosios vietos bei dažnais nesutarimais. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog ir ji buvo kalta dėl santuokos iširimo, kadangi nesiėmė veiksmų išsaugoti, atkurti šeimą.

10. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

11. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, taip pat atsakovo poziciją nedalyvauti bylos nagrinėjime, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl nesutapusių sutuoktinių charakterių, nuolatinių tarpusavio nesutarimų, taip pat abi šalys nedėjo jokių protingų pastangų, siekdamos išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos turima pavardė – D., o atsakovui paliekama jo pavardė – D. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

15. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

16. Byloje esanti 2021 m. liepos 26 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A-8277 patvirtina, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl valios įgyti ginčo butą asmeninėn nuosavybėn

17. Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – ir SŠK), tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, tik tuo atveju kai turtas registruojamas galiojant CK. Byloje nagrinėjamu atveju ginčo butas įgytas iki CK įsigaliojimo, todėl turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

18. Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų taikymo teismų praktiką buvo laikomasi nuomonės, kad faktiškai nutraukus šeiminius santuokinius santykius ir namų ūkio tvarkymą be ketinimo juos atnaujinti, o kartais net ir sukūrus vienam arba abiem sutuoktiniams faktines šeimas, tai šiuo laikotarpiu įgytas turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Pagal dabar galiojantį CK, nustačius, jog sutuoktiniai gyvena skyrium, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris pripažintas kaltu, gali prašyti, kad teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).

19. Byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovė su atsakovu nuo 1993 m. sausio 1 d. gyveno skyriumi. Nustatyta, kad 1998 m. balandžio 21 d. įsigijo butą už 18 000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išimtinai iš asmeninių lėšų, t. y. 3 000 Lt santaupų bei iš mamos paskolintų 15 000 Lt. Ieškovė pastebi, jog atsakovas iki šios dienos nereiškė jokių pretenzijų į šį turtą.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20600 Eur vertės, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, J. D. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

21. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir skolų tretiesiems asmenims neįgijo. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių bendrus ir (ar) asmeninius kreditorinius įsipareigojimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 539,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovė patyrė iš viso 1 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-35852). Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 739,00 Eur (539 + 1200) bylinėjimosi išlaidų.

24. Ieškovės ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 739,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės J. D. ieškinį tenkinti.

Ieškovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. D. palikti pavardę „D.“, A. D. – pavardę „D.“.

Priteisti J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise patalpą / butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 20 600 Eur.

Priteisti iš A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1 739,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Registrų centui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.