- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-703-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01809-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- Š. D.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2389-358/2012 pagal ieškovės Š. D. ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 2307, 67 Lt turtinės žalos atlyginimui; 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; 5 % (penkių procentų) nuo priteistos sumos dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė paaiškino, kad 2010-04-23 administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos priėmė nutarimą, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinio teisės pažeidimą, t.y., kad neprižiūrėjo savo šuns, ko pasėkoje buvo sužalotas ir vėliau nugaišo ieškovės šuniukas. Atsakovas skundė šį nutarimą, tiek Kauno apygardos administraciniams teismui, tiek Lietuvos vyriausiam teismui ir 2012-06-22 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą. Ieškovės pateikti įrodymai įrodo, kad 2006 -2007 m. tokios veislės šuniukų kaina buvo 1000 Lt. Administracinėje byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. nuotraukos šuniuko pavadėlio ir sudraskyto megztinio, to įvykio metu, tai "Terra animalis" pateikia duomenis apie tai, kiek kainuoja megztinis šuniuko bei antkaklis ir pavadėlis. Taip pat Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pažyma nurodo, kad nugaišusiam šuniukui buvo atlikti pananatominiai tyrimai, buvo sumokėta 60 Lt. Pateikta pažyma apie vakcinas. Taigi ieškovė įrodė, kad patyrė turtinę žalą – 1000 litų šunelio įsigijimo kaina, 1000 litų šunelio auginimo kaina, įvykio metu sugadinti daiktai bei atlikti tyrimai, iš viso turtinė žala 2307,67 litai. Iš medicininių dokumentų, kurie skirti pateikti teismui, matyti, kad ieškovei po 2010-03-06 patirto streso sutriko miegas, atsirado skausmai širdies plote, širdies ritmo sutrikimai, taip pat padaugėjo žvynelinės ligos išbėrimų. Ieškovė gana ilgą laiką augino šuniuką ir kai ji pamatė, kad jos augintinis žuvo pakankamai brutaliu būdu, jai buvo sukeltas stresas ir nei vienas asmuo negali paneigti, kad tai buvo. Pats atsakovas patvirtina faktą, kad po įvykio jam taip pat pakriko sveikata. Be to, atsakovas pripažįsta, kad turi atlyginti žalą, tik šalys nesutarė dėl jos dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisti iš A. V. turtinę žalą 1262.38 Lt, neturtinę žalą 300 Lt, 46.80 Lt žyminio mokesčio , ieškovei Š. D.. Teismas nustatė, kad atsakovas padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 5d. Atsakovas 2010-03-06 apie 13 val. neužtikrino, kad šuns laikymas nekeltų grėsmės kitų žmonių nuosavybei, dėl ko buvo sukandžiotas nukentėjusiajai Š. D. priklausantis šuo, kuris dėl užpuolimo nugaišo. Teismas nurodė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (b.l.7-14). Byloje pateikti įrodymai apie ieškovės patirtą žalą ir nuostolius – patanatominiai ir histologiniai tyrimai 60 litų (b.l.14), vakcinacija 160 litų (b.l.15,19- 40x4=160 litų), megztinis ir antkaklis su pavadėliu 42.38 litai (b.l.27), galima šunelio toiterjero veislės įsigijimo kaina 1000 litų, iš viso 1262.38 litai. Teismas sprendė, kad šis turtinės žalos dydis yra realus, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad nukentėjusios didelis neatsargumas taip pat nulėmė žalos atsiradimą. Priešingai, 2012-06-22 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje įvertinti atsakovo duoti paaiškinimai apie teisės pažeidimo padarymo aplinkybes – atsakovui priklausantis šuo buvo išbėgęs į gatvę ir ieškovei priklausantį šunį užpuolė gatvėje. Teismas nurodė, kad nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pasekmes sukėlė netyčinis atsakovo elgesys, ieškovė yra jauno, darbingo amžiaus. Sveikatos pablogėjimas, labiau tikėtina, trumpalaikis (įrodymų, įgalinančių manyti kitaip nepateikta). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra iš dalies darbingas (b.l.34), senyvo amžiaus. Be to, turtinė žala nėra žymi. Todėl vadovaujantis šiomis aplinkybėmis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais teismas priteistiną neturtinę žalą sumažino iki 300 litų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas A. V. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neištyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra niekiniai, nes neatitinka reikalavimų keliamų rašytiniams įrodymams, kuriais galima būtų vadovautis priteisinti turtinę ir neturtinę žalą. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, neva ji buvo pirkusi šunį, teismas nevertino to fakto ,kad pati ieškovė ikiteisminio tyrimo metu ir Savivaldybės Administracinės komisijos posėdyje pripažino, kad ji šuns nepirko , bet gavo dovanų, tai jo neneigė ir teismo posėdžio metu Kauno rajono apylinkės teisme. Taigi teismas pasielgė neteisingai priteisdamas turtinę žalą, pagal ieškovės pateiktą kažkokią pažymą iš šunų veislyno. Pateiktos pažymos apie šuns pavadėlį, skiepus , paltuką neturi nieko bendro su nugaišusiu šunimi, ieškovė neįrodė teisme, kad tie daiktai buvo būtent to šuns ir aplamai ,kad turi būti už juos atlyginta. Teismas neteisingai vertino ieškovės pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų , kuris nėra oficialus teisiškai pagrįstas dokumentas neturtinei žalai atlyginti, tai tik šeimos gydytojo pažyma, bet ne gydytojų komisijos ar teismo eksperto išvada, kuri yra laikoma oficialiu teisiniu dokumentu reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo. Teismas ignoravo atsakovo prašymą skirti ieškovei teismo medicininę ekspertizę, siekiant tikslu ar ieškovei tikrai buvo sutrikusi sveikata ar ji tariamą ligą simuliavo, kadangi teismo posėdžio metu pati ieškovė pripažino, kad ji neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, visą laiką dirbo, nes gerai jautėsi ir nebuvo reikalingumo kreiptis į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimo. Kad ieškovė senai sirgo odos liga žvyneline, kurios paūmėjimai būna pora kartų per metus, ji pripažino teismo posėdžio metu. Pagaliau einamuoju metu ieškovė laukiasi ir tai dar kartą patvirtina ,kad ji jautėsi ir jaučiasi sveika ir kad jokių jos nurodytų sveikatos nusiskundimų nebuvo ir šiuo metu nėra. Tik medicininė teismo ekspertizė galėjo įvertinti ar buvo kokie nors ieškovės sveikatos sutrikimai susiję su šuns nugaišimu ir ar yra pagrindo ieškovei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Š. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas savo sprendime teisėtai, pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieškovei priklausančio augintinio užpuolimas ir užpuolimo pasekmės ieškovei sukėlė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Kaip matyti iš Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, teismas nustatė, jog ieškovės patirta neturtinė žala sudaro 300 Lt. Nors po 2010 m. kovo mėnesį įvykusio įvykio ilgą laiką ir iki pat dabar jaučia dvasinį pergyvenimą, sukrėtimą, pablogėjo sveikata, jaučia nuolatinę nemigą, emocinę depresiją, nepasitikėjimo savimi jausmą, tačiau ieškovės nuomone, ši suma atlygins patirtus išgyvenimus. Kalbant apie medicininę ekspertizę, ieškovė mano, kad ji nebuvo būtina nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir nėra būtina dabar, kadangi tai labai apsunkins nagrinėjamą civilinę bylą, o ieškovės sveikatos sutrikimai yra patvirtinti rašytiniais įrodymais, kurie buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu ir sveikatos sutrikimai yra tik vienas iš neturtinę žalą patvirtinančių veiksnių, šalia dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, nepatogumų, emocinės depresijos, pažeminimo ir kita.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 23 d. Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 32 A. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d. padarymą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovui A. V. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2010-03-06 apie 13 val. (duomenys neskelbtini), savo uždaroje (aptvertoje tvora) namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė nepririštą suaugusį šunį, prie įėjimo į namų valdą nepakabinęs apie tai įspėjamojo ženklo. Šuo buvo be antsnukio, pro tarpą tvoroje išbėgo į gatvę ir užpuolė nukentėjusiąją Š. D. bei jos vedžiojamą šunį, kurį sukandžiojo ir to pasekoje nukentėjusiosios šuo nugaišo. Buvo konstatuota, kad atsakovas A. V. pažeidė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006-09-28 sprendimu Nr. TS-206 (2002-05-02 sprendimo Nr. 42 redakcija) patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno rajone Taisyklių 2 p., 7 p. reikalavimus (b. l. 7-13, 20-22).
Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad ieškovei buvo padaryta 1262,38 Lt turtinė ir 300 Lt neturtinė žala.
Atsižvelgiant į bylos medžiagoje esančias aplinkybes, pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo įrodinėtinos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismui buvo privalu išsiaiškinti visas aplinkybes, kurias šalys turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė Š. D. savo reikalavimus atsakovui reiškė remdamasi bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.245 – 6.249 ir 6.250 straipsniuose. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškovė teigdama, jog jai žala padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, privalėjo įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos, taip pat atsakovo A. V. kaltę.
Iš 2010 m. balandžio 23 d. Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matosi, kad atsakovas A. V. neužtikrino, kad šuns laikymas nekeltų grėsmės kitų žmonių nuosavybei, dėl ko buvo sukandžiotas ieškovės Š. D. šuo, kuris nuo užpuolimo nugaišo. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovui ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos dėl netinkamos šuns priežiūros yra pagrįstas, nes CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatyminė nuostata, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo tenkintas iš dalies pagrįstai, nes pirmosios instancijos teisme į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtą žalą ir nuostolius 1262,38 Lt dydžio. Pananatominiai ir histologiniai tyrimai kainavo 30 litų (b.l. 14), vakcinacija 160 litų (b.l. 15,19), megztinis ir antkaklis su pavadėliu 42.38 litai (b.l. 27), galima šunelio toiterjero veislės kaina 1000 litų (b. l. 53). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 1262,38 Lt turtinės žalos dydis yra realus, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Atsakovas A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neištyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra niekiniai, nes neatitinka reikalavimų keliamų rašytiniams įrodymams, kuriais būtų galima vadovautis priteisiant turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau šiam savo argumentui patvirtinti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus leistinus įrodymus dėl turtinės žalos dydžio (CPK 177 str.).
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei 300 litų neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK 6.267 straipsnis, nustatantis atsakomybę už naminių gyvūnų padarytą žalą, nenumato galimybės nukentėjusiajam asmeniui atlyginti neturtinę žalą, išskyrus kaip jau buvo minėta, jei šių gyvūnų žala būtų padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi, šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės, ieškovei, patyrusiai turtinę žalą dėl atsakovo naminio gyvūnų nepriežiūros, prisiteisti ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei priklausančio šuns užpuolimas sukėlė jai dvasinius išgyvenimus bei dvasinį sukrėtimą. Taip pat teismas sprendė, kad sveikatos pablogėjimas labiau tikėtina, trumpalaikis (įrodymų, įgalinančių manyti kitaip nepateikta). Į bylą pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 16-17) apie apsilankymą viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) poliklinika, tačiau iš šio dokumento nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės sveikatai dėl atsakovo kaltės buvo padaryta žala, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė ieškovei medicininės ekspertizės nagrinėjamojoje byloje neturi teisinės reikšmės. Natūralu, kad ieškovė, matydama, kaip atsakovo šuo užpuolė jos šunį, galėjo patirti stresą, dvasinius išgyvenimus, tačiau tai yra pasekmės, susijusios ne su ieškovės sveikatos sužalojimu, o su šuns (savo turto) praradimu. Kaip jau minėta, tokių dvasinių praradimų atlyginimą įstatymas nenumato.
Į bylą pateikta išrašo iš medicininių dokumentų kopija, iš kurio matosi, kad ieškovė 2010-06-11 nukreipta konsultuoti kardiologo, 2010-06-04 konsultuota dermatologo. Tačiau šiame dokumente nenurodyta duomenys apie diagnozuotas ligas, jų kilimo priežastis ar ieškovei nustatytą nedarbingumą. Kadangi ieškovė neįrodė jos sveikatai padarytą neturtinę žalą, todėl priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Dėl to sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo naikinamas, o ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį dėl 300 litų neturtinės žalos ieškovei priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.