Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, eII-485-834/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-11
Bylos Nr.: eII-485-834/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01697-2025-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Vaida Sinkevičienė

Kategorijos

1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-485-834/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01697-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.9.4.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, Donatai Kojytei

dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, A. K., jos atstovei, advokatei G. L.,

nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo priemones ZOOM, išnagrinėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24085-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25283229711, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 7 d. nutarimu A. K. (toliau – ir asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta 180 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 26 d., apie 8 val. 33 min., kelyje Vievis–Maišiagala–Nemenčinė, 43 kilometre, vairuodama transporto priemonę „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę, lenkė automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, tai yra kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklų 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 3 Priedo 1.1, 140 straipsnio 7 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. lapkričio 10 d. gautas, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal teismingumą persiųstas, A. K. skundas, kuris priimtas nagrinėti.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn A. K. skundu prašo pakeisti 2025 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24085-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25283229711 ir netaikyti jos atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

1.1 A. K. pažymi, kad jos veiksmų padarymo aplinkybės leidžia manyti, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas ne dėl piktybinio teisės normų nepaisymo, o dėl objektyviai susiklosčiusios situacijos. Ji nurodo, kad lenkimo metu važiavo keliu, kuriame eismo sąlygos buvo geros – kelio ruožas platus ir tiesus, matomumas geras, eismo intensyvumas nedidelis. Prieš pradėdama lenkimo manevrą ji įsitikino, kad priešpriešinio eismo nėra, o jos atliekamas manevras nesukels pavojaus eismo dalyvių saugumui. Ji teigia, kad lenkė transporto priemonę kelio ruože, kuriame buvo nustatytas KET 1.1 horizontalusis ženklinimas, tačiau realios grėsmės nei jai, nei kitiems eismo dalyviams nesukėlė.

1.2 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Ji pažymi, kad anksčiau nebuvo bausta už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neturi sunkinančių atsakomybę aplinkybių, dirba ūkininko ūkyje, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. A. K. pabrėžia, kad darbas ir šeimos gyvenimas yra tiesiogiai susiję su galimybe vairuoti transporto priemonę, todėl teisės vairuoti atėmimas sukeltų itin neigiamas pasekmes jos ir vaikų interesams.

1.3 A. K. nuomone, paskirta papildoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas – yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, nes jos veiksmai nesukėlė realių neigiamų padarinių, nebuvo kilusios avarinės situacijos, nenukentėjo nei žmonių sveikata, nei turtas. Ji remiasi ANK 34 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta galimybė netaikyti administracinio poveikio priemonės išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, kalto asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.

1.4 Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn nesutinka su išvada, jog ji veikė tyčia. Ji nurodo, kad jos veiksmai buvo nulemti momentinių eismo aplinkybių ir subjektyvaus situacijos įvertinimo, o ne sąmoningo siekio pažeisti Kelių eismo taisykles. Ji teigia, kad lenkimo manevrą atliko įsitikinusi, jog jis bus saugus, o nusižengimas įvyko dėl neteisingo situacijos įvertinimo, o ne sąmoningo pavojingo elgesio.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodė, jog prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-24085-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25283229711, palikti nepakeistą ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, skundo netenkinti.

1.5 Institucija nurodė, kad skunde nurodyti argumentai dėl asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, šeiminės padėties, nepilnamečių vaikų, darbo pobūdžio ar socialinių aplinkybių nekeičia esminės aplinkybės – padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Institucijos vertinimu, 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 08.30 val. Vilniaus rajone, kelyje Vievis–Maišiagala–Nemenčinė, 43,000 km, asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, vairuodama transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę kelio ruože, kuriame pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, kirsdama priešingų krypčių eismo srautus skiriančią ištisinę horizontaliojo ženklinimo 1.1 liniją, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šios aplinkybės yra užfiksuotos administracinio nusižengimo byloje esančiuose duomenyse ir asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, jų iš esmės neneigia.

1.6 Institucijos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį už tokio pobūdžio pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 170 iki 230 eurų ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, buvo paskirta 180 eurų bauda ir 4 mėnesių teisės vairuoti atėmimo trukmė, todėl sankcija, Institucijos vertinimu, laikytina proporcinga ir atitinkančia įstatymo nustatytus minimalios atsakomybės kriterijus.

1.7 Institucija taip pat nurodė, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė netaikyti administracinio poveikio priemonės tik išimtiniais atvejais, kai yra nustatomos ypatingos, išskirtinės aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo bendrosios taisyklės. Institucijos vertinimu, šiuo atveju tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, o asmens nurodomos asmeninės ir šeiminės aplinkybės yra būdingos daugeliui administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų ir savaime negali būti laikomos pagrindu netaikyti poveikio priemonės. Remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pabrėžiama, kad poveikio priemonės netaikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai to reikalauja teisingumo ir proporcingumo principai.

1.8 Be to, Institucija akcentavo, kad paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka ANK 22 straipsnyje nustatytus administracinės atsakomybės tikslus – nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti visuomenės interesą ir atgrasyti tiek asmenį, patrauktą administracinėn atsakomybėn, tiek kitus eismo dalyvius nuo panašių pažeidimų ateityje. Institucijos vertinimu, sankcijos proporcingumas turi būti vertinamas ne tik individualiame, bet ir visuomenės saugumo kontekste, siekiant užtikrinti saugaus eismo principų laikymąsi.

2. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko ir nurodė, kad įvykio dieną skubėjo į darbą ir vėlavo, todėl nusprendė lenkti prieš ją važiavusią transporto priemonę su priekaba, kuri važiavo lėčiau. Ji pažymėjo, kad prieš atlikdama lenkimo manevrą įsitikino, jog priešpriešinio eismo nėra, kliūčių nesimatė, o iki gyvenvietės pabaigos buvo didelis atstumas. Ji patvirtino suvokusi, kad toje kelio vietoje yra ištisinė linija, tačiau, jos vertinimu, realios grėsmės eismo saugumui tuo metu nebuvo. A. K. taip pat nurodė, kad ji yra vienintelė šeimoje vairuojanti transporto priemonę, kasdien vežanti vaikus į mokyklą. Ji paaiškino, jog jos darbo vieta yra Švenčionių rajone, o vaikai mokosi Riešės gimnazijoje, todėl be teisės vairuoti ji neturėtų galimybės nuvykti nei į darbą, nei pasirūpinti vaikais ir kasdieniais buitiniais poreikiais. Ji pažymėjo, kad kitokio susisiekimo galimybės neturi. Ji nurodė, kad gyvena kartu su vaikais ir teta, kurią globoja. Taip pat nurodė, kad jos mėnesinės pajamos sudaro 946 Eur. Ji patvirtino, kad už ankstesnius administracinius nusižengimus paskirtas baudas yra sumokėjusi, savo elgesį vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Posėdžio metu taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai jos įvykio vietoje nebuvo sustabdę.

3. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

4. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).

5. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).

7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių metų.

A. K. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2025 m. rugpjūčio 26 d., apie 8 val. 33 min., kelyje Vievis–Maišiagala–Nemenčinė, 43 kilometre, vairuodama transporto priemonę „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę, lenkė automobilį vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, tai yra kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklų 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn A. K., 2025 m. rugpjūčio 26 d. apie 08.30 val. Vilniaus rajone, kelyje Vievis–Maišiagala–Nemenčinė, 43,000 km, vairuodama transporto priemonę, atliko lenkimo manevrą kelio ruože, kuriame lenkimas yra draudžiamas, kirsdama priešingų krypčių eismo srautus skiriančią ištisinę horizontaliojo ženklinimo 1.1 liniją. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, o tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo faktą patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga, administracinio nusižengimo protokolas, Institucijos surinkti duomenys bei paties asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, paaiškinimai. A. K. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, nurodė, kad suvokė, jog toje kelio vietoje buvo ištisinė linija, ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Jos paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir atitinka kitoje bylos medžiagoje esančius duomenis.

Pažymėtina, kad lenkimas kelio ruože, kuriame tai draudžiama horizontalioje kelio žymėjimo vietoje, yra objektyviai pavojingas pažeidimas, nes tokiose vietose eismo organizavimas grindžiamas padidinto atsargumo principu, o priešpriešinio eismo transporto priemonės gali priartėti netikėtai. Toks manevras kelia realią grėsmę ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams bei viešajai tvarkai. Tokiu elgesiu buvo pažeistas vienas pagrindinių saugaus eismo principų – pareiga elgtis atsargiai, rūpestingai ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonės vairavimas yra siejamas su padidinta rizika ir atsakomybe, todėl kiekvienas vairuotojas privalo laikytis nustatytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą bei tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra priskiriami prie šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, darytina išvada, jog vien tik administracinės baudos paskyrimas nebūtų pakankamas siekiant Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės tikslų – nubausti pažeidėją, auklėti teisės pažeidimų dvasia bei užkirsti kelią naujiems pažeidimams tiek šio asmens, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Tačiau, vertinant nuobaudos individualizavimą ir galimą administracinio poveikio priemonės švelninimą, būtina atsižvelgti į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, A. K. asmenybę, padaryto pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ji pripažino padarytą administracinį nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino padarymo aplinkybes, kritiškai vertino savo elgesį. Byloje nustatyta, kad A. K. administracine tvarka yra bausta, pažymėtina, kad dauguma administracinių nusižengimų yra susiję su nustatyto maksimalaus greičio viršijimu, transporto priemonės vairavimu, neturint privalomosios techninės apžiūros bei netinkamu eismo aplinkybių vertinimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. K. už analogiškus, šia nutartimi nagrinėjamus KET pažeidimus, anksčiau bausta nebuvo, už ankstesnius nusižengimus paskirtos baudos yra sumokėtos, o galiojančių administracinių nuobaudų A. K. neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad ji dirba, gauna stabilias pajamas, viena augina nepilnamečius vaikus bei globoja tetą, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Pažymėtina, kad pažeidimas buvo padarytas skubant, esant subjektyviam situacijos spaudimui, o ne dėl piktybinio ar demonstratyvaus Kelių eismo taisyklių ignoravimo. Nors tokios aplinkybės savaime nepašalina atsakomybės, tačiau jos leidžia įvertinti pažeidimo kontekstą ir daryti išvadą, kad asmens veiksmai nebuvo sąmoningai nukreipti į eismo saugumo pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, jog lenkimas buvo atliktas esant geroms matomumo sąlygoms, tiesiame ir plačiame kelio ruože, nesant intensyvaus eismo. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo būtų kilusi avarinė situacija, būtų padaryta žala kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui ar viešajai tvarkai. Mažesnį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą patvirtina ir tai, kad pažeidimo metu policijos pareigūnai asmens vietoje nestabdė, o administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vėliau, nedalyvaujant pačiam asmeniui ir išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Tai leidžia daryti išvadą, jog realaus neatidėliotino pavojaus eismo saugumui pareigūnai tuo metu nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju asmeniui jau paskirta pagrindinė administracinė nuobauda – 180 Eur bauda, kuri, įvertinus asmens turtinę padėtį, gaunamą atlyginimą, išlaikomus nepilnamečius vaikus bei globojamą artimąjį, laikytina pakankamai reikšminga ir proporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas nebuvo ypatingai pavojingas, nesukėlė realių neigiamų padarinių, o asmens elgesys po pažeidimo rodo jo kritišką požiūrį ir siekį ateityje nebekartoti teisės pažeidimų, todėl egzistuoja teisinis pagrindas spręsti dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

9. Administracinio poveikio priemonių netaikymas galimas tada, kai pažeidimas nėra sisteminis ar piktybinis, o papildoma sankcija būtų perteklinė ir neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad administracinio poveikio priemonės netaikymas pažeistų administracinės atsakomybės tikslus. Todėl teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek pačią A. K., tiek jos įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina pareiškėjos administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl mažesnio jos įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad A. K. atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, kai kartu už padaryta administracinį nusižengimą yra paliktina paskirta 180 Eur piniginė bauda.

10. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-24085-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25283229711, keistinas, A. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. K. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-24085-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25283229711, dalį dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. K. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė