Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-30 · Byla Nr. ATP-169-193/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
ATP-169-193/2014
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00892-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-169-193/2014
Proceso Nr. 4-50-3-00892-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
Teisėjas Gytis StasevičiusPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino P. S. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 6 dalį ir paskyrė jai 22000 Lt baudą su vieno pakelio cigarečių „NZ GOLD“, nepaženklinto banderole, konfiskavimu ir sunaikinimu, už tai, kad ji vieną kartą per vienerius metus turėdama paskirtą administracinę nuobaudą už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, 2013 m. lapkričio 23 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), bute, kuriame gyvena administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, už 5 Lt pardavė M. S. vieną pakelį cigarečių „NZ GOLD“ be banderolės, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 7,97 Lt. Tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė 1995-12-20 Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 4 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu P. S. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad nutarimas yra neteisėtas ir neteisingas, priimtas neobjektyviai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl neteisėtai ir nepagrįstai taikius LR ATPK 163² straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodo, kad teisme apklausiant policijos pareigūnus A. M., E. R. ir G. R. minėtųjų pareigūnų liudijimai tam tikrais aspektais išsiskyrė ir prieštaravo vienas kitam, taip pat byloje esantiems tarnybiniams pranešimams. Policijos pareigūnai liudydami painiojosi konkrečiai keliese ir tiksliai kada, kokiomis aplinkybėmis pateko į apeliantes butą – visgi nurodė, kad ten kontrabandinių cigarečių nerado. Taip pat pareigūnai tiek teisme, tiek rašytiniuose pranešimuose nurodė, kad matė kaip jaunuolis skambina į apeliantes buto duris, kaip šios durys yra atidaromos, kadangi laiptinėje yra įdiegtas apšvietimo sistema su judesio sensoriumi, todėl apšvietimas įsijungia automatiškai. Apeliantė į bylą pateikė pažymą Nr. SD-746 (oficialų rašytinį įrodymą) iš kurio matyti, kad tokio apšvietimo laiptinėje nėra, tai patvirtino ir liudytoja N. R., tai pat E. R. nepaaiškino dėl kokių priežasčių naudojo prožektorių, jei laiptinėje, kaip teigė, buvo automatinis apšvietimas. Minėtųjų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad laiptinėje automatinio apšvietimo sistemos nebuvo, taigi policijos pareigūnai vykdydami stebėjimą esant tamsiam paros metui neturėjo jokios objektyvios galimybės matyti ką laiptinėje veikia tariamai cigaretes pirkęs jaunuolis, į kurias duris beldžiasi. Taip pat teismo posėdžio metu E. R. negalėjo tiksliai paaiškinti ar jis surašė ATP protokolą, taip pat kodėl ATP protokolo grafose „Pažeidimo esmė“ ir „Pažeidimo data, laikas, vieta“ surašyta iš esmės skirtinga informacija arba kodėl poėmio metu nurodyta, kad pakelis buvo su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o perdavimo saugoti akte – be banderolių.

Apeliantė teigia, kad cigarečių nepardavė, tariamo pažeidimo padarymo metu buvo išvykusi su sugyventiniu apsipirkti, tik grįžus iš prekybos centro atvyko trys policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad ją nubaus už kontrabandinių cigarečių platinimą, kadangi ji jau kartą turėjo kontrabandinių cigarečių savo reikmėms, pareigūnai apieškojo butą ir rūsį, tačiau jokių kontrabandinių cigarečių nerado. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir Č. S.. Teisme apklausiamas R. R. nurodė, kad po paaiškinimais pasirašė verčiamas policijos pareigūnų, iš tiesų tokių aplinkybių, kurios nurodomos paaiškinimuose, po kuriais jis pasirašė – nebuvo. M. S. nurodė, kad po rašytiniais paaiškinimais pasirašė, kadangi buvo verčiamas policijos pareigūnų, kurie taikė psichologinį spaudimą, cigarečių iš apeliantės jis nėra pirkęs. Minimą cigarečių pakelį įsigijo greta „V.“ parduotuvės Utenoje.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl policijos pareigūnų žodinių liudijimų ir rašytinių paaiškinimų prieštaravimų, taip pat nepasisakė dėl pažymos Nr. SD-746 ir policijos pareigūnų galėjimo ar negalėjimo matyti veiksmą vykstantį stebimoje laiptinėje, jei joje buvo tamsu. Pabrėžia, kad visi netikslumai ir abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas ATP protokolo ir kitus netikslumus (pvz.: skirtingą informaciją daiktų paėmimo protokole ir jų perdavimo saugoti protokole) nepagrįstai vertino kaip neesminius, nors atsižvelgiant į policijos pareigūnų liudijimus ir tarpusavyje skiriantis pozicijai išsakytai teisme, surašytai tarnybiniuose pranešimuose, ATP protokole, tampa neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis inkriminuojamas ATPK pažeidimas buvo padarytas.

Dėl M. S. parodymų, mano, kad pirmenybė turi būti teikiama parodymams duotiems teisme, o ne policijos įstaigoje, antraip apklausimas teismo posėdyje apskritai netektų jokios prasmės, be to, šiuo atveju, M. S. nurodė, kad policijos pareigūnai taikė psichologinio spaudimą (neleistinas priemones), taip pat, kad cigaretės buvo įsigytos ne parduotuvėje, kaip nurodoma nutarime, tačiau greta parduotuvės. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas visus apeliantei palankius liudijimus ir nepasisakydamas dėl pateiktų ir jai palankių įrodymų bei nepagrįstai prioretizuodamas policijos pareigūnų liudijimus, bei atmesdamas apeliantės teiginius dėl šių liudijimų nenuoseklumo – apribojo apeliantės teises į gynybą, kadangi susiklosčius tokiai situacijai tik policijos pareigūnų liudijimas ar kita jų surašyta tarnybinio pobūdžio informacija gali būti laikoma tinkama ir neatmestina dėl vienų ar kitų priežasčių, o tai iš esmės prieštarauja ATPK nuostatoms, reglamentuojančioms procesą teisme, įrodymų tyrimą ir vertinimą (ATPK 256, 257 straipsniai).

Atsiliepimas

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyrius – atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad P. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, daiktų paėmimo protokolu, foto nuotraukomis, nutarimu perduoti daiktus saugojimui, pažyma apie asmens baustumą. o apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti, yra nepagrįstas. Teigia, kad apeliantė administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, turėdama galimybę duoti išsamius paaiškinimus apie galimai padarytą teisės pažeidimą, policijos pareigūnams neteikė jokių paaiškinimų, nenurodė, kad galimo teisės pažeidimo padarymo metu jos namuose nebuvo, tai pat nenurodė jokių asmenų, kurie galėtų patvirtinti jos nurodytas aplinkybes. Todėl, teismas P. S. ir liudytojo Č. S. parodymus vertina kaip nepatikimus, prieštaraujančius nuosekliems policijos pareigūnų parodymams duotiems teismo posėdžio metu bei pirmajam M. S. paaiškinimui, o policijos pareigūnų suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti P. S. nėra nustatytas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) (šiuo atveju – teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas P. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovavosi ATPK 257 straipsnio nuostatomis, tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje įrodyta.

ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatyta, kad to paties straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai (akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių) padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ar septintojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Nors P. S. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu teikti paaiškinimus atsisakė, o pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltės nepripažino ir paaiškino, kad cigarečių niekam nepardavė, o apie 16 valandą buvo mieste, po parduotuves važinėjo (39 b.l.), taip pat ir liudytojas M. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad iš P. S. cigarečių nepirko, jas turėjo jau iš anksčiau pirkęs „V.“ parduotuvėje (41 b.l.), tačiau tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą M. S. nurodė, kad 2013-11-23 apie 16 val. su draugus Roku ėjo pas tą moterį (P. S.) pirkti cigarečių, Rokas jam davė 5 litus ir jis vienas nuėjo, paskambino į duris, užėjo į vidų ir paprašė parduoti vieną pakelį cigarečių „NZ GOLD“, ji pardavė ir jis išėjo, išėjęs cigarečių pakelį padavė Rokui ir juos, paėjusius kokį 100 m. nuo laiptinės, sulaikė policijos pareigūnai (9 b.l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas R. R. (8 b.l.) ir nors jis nematė kas M. S. pardavė cigaretes, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad į tą laiptinę, kur yra kirpykla, jis (M. S.) buvo užėjęs, neilgai ten buvo, o išėjęs iš ten padavė jam cigaretes (41 b.l.). Šias liudytojų nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino policijos pareigūnai, liudytojai G. R., A. M., E. R., tai yra, jog pareigūnai G. R. ir E. R. matė M. S. įeinantį į (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, iš jo jis išėjo su cigarečių pakelių ir padavė jį lauke laukusiam jaunuoliui (R. R.), jaunuoliai paaiškino, kad cigaretes pirko iš P. S.. Kaip jau ir minėta, tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas galimas konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, atmetė kaip prieštaraujančius visai bylos medžiagai.

Paminėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės sutampa tarpusavyje bei su rašytiniais įrodymais, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, M. S. ir R. R. rašytuose paaiškinimuose išdėstytomis aplinkybėmis, protokolu, kuriame užfiksuota, jog iš R. R. buvo paimtas vienas pakelis cigarečių „NZ GOLD“. Aplinkybė, jog protokole nurodoma, kad paimtas pakelis su Baltarusijos Respublikos banderole, nors iš tiesų jis buvo be banderolės ir su rusų kalbos užrašais, nesudaro pagrindo teigti byloje esant esminiams prieštaravimams, kadangi analogiški duomenys, tai yra, jog pakelis yra be banderolės, nurodyti nutarime perduoti daiktus saugojimui taip pat minimas cigarečių pakelis buvo apžiūrėtas pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindo netikėti paminėtų liudytojų parodymais. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų pažįstami su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu ar kitaip būtų suinteresuoti pakenkti pažeidėjai, byloje nenustatyta.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai G. R., A. M., E. R. dirbo pagal priemonių planą dėl akcizais apmokestinamų priemonių realizavimo. Stebėjo adresu (duomenys neskelbtini) esantį namą. Ir tai, kad pareigūnai nematė paties cigarečių pirkimo bei jų perdavimo momento, nepaneigia P. S. kaltės ir paties fakto, kad M. S. ji pardavė akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo rastos pas R. R.. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių P. S. kaltę yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidėjos P. S. paaiškinimus, jog ji nebuvo namuose ir cigarečių nepardavė yra paneigti aukščiau aptartais įrodymais, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, tokie paaiškinimai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Ričardas Gilys