Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėja V. Žindulienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.; 1.2.4.1.(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. gegužės 4 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo R.Z. pripažintas kaltu ir nuteistas :

- pagal BK 178 str. 4 d. areštu keturiasdešimt parų;

- pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d.d., prie šios bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš nuteistojo R.Z. 1269,50 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 325 Lt nukentėjusiajai R.K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.Z. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 1 d., laikotarpyje nuo 16 val. iki 17 val., (duomenys neskelbtini), R.K. priklausančiame name, pagrobė R.K. priklausantį 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2100“ su 25 Lt vertės „Bitė GSM“ kortele, tuo padarydamas R.K. 325 Lt turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 2 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), prie A.G. namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dūrė peiliu tris kartus R.G. į krūtinės dešinę pusę, padarydamas jam durtines-pjautines kiaurymines žaizdas dešinėje krūtinės ląstos pusėje su krūtinplėvės, diafragmos bei kepenų pažeidimu, taip tyčia sunkiai sutrikdė R.G. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R.Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas, pagal BK 178 str. 4 d. ir 135 str. 1 d. Apeliantas skunde neginčija nusikalstamos veikos, pagal BK 178 str. 4 d., kvalifikacijos, už šią veiką paskirtos bausmės ir priteistos turtinės žalos dydžio, todėl šioje dalyje detalesnis aplinkybių aptarimas netikslingas. Dėl tyčinio nukentėjusiojo R.G. sunkaus sveikatos sutrikdymo nuteistojo R.Z. kaltė įrodyta nukentėjusiojo R.G., liudytojų A.S., I.M., A.B., L.J. bei paties nuteistojo parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, įvykių vietų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.

Taip, nukentėjusysis R. G. parodė, kad įvykio metu buvo V. J. sodyboje, kur vėlai vakare atėjo I. M. su sugyventiniu A. B. ir sūnumi A.S. I.M. priekaištavo jam, kad jis sumušė jos sūnų A.S., todėl kilo konfliktas. Ginčo metu kažkas sušuko, kad A.S. turi peilį, tada jis iš A.S. kišenės ištraukė peilį ir jį numetė toliau ant žemės. Besiginčijant visi iš sodybos kiemo išėjo į gatvę, kur jį kažkas iš nugaros pusės stipriai apkabino ranka per kaklą, po ko pajuto kelis dūrius į krūtinę ir pilvą.

Liudytojas A.S. parodė, kad įvykio dieną namuose girtavo kartu su nuteistuoju R.Z., motina I.M. ir jos sugyventiniu A.B., vakare ėjo kaimo gatve, vienoje sodyboje išgirdo triukšmą, todėl nuėjo į šią sodybą, kur pamatė pažįstamą R.G. I.M. susiginčijo su R.G., susistumdė, po ko vėl visi ėjo kaimo gatve, kur jis išgirdo šauksmą, kad perdurtas vyras. Vėliau R.Z. prisipažino, kad tai jis perdūrė gatvėje vyrą. Liudytojai A.B. ir I.M. davė analogiškus parodymus liudytojo A.S. parodymams. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais nuosekliais nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai bei pati įvykių eiga. Nors apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau vertinant nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad išgertas alkoholis nekliudė jam teisingai suvokti, vėliau prisiminti bei papasakoti visas įvykio aplinkybes.

Liudytoja L.J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad įvykio metu į sodybą atėjusi I.M. su sūnumi A.S. ir sugyventiniu A.B. konfliktavo su R.G. Kartu su jais į kiemą atėjo ir anksčiau nepažįstamas R.Z. L.J. pamatė, kad A.S. turi už kelnių užkištą peilį. R.G. šį peilį ištraukė ir kažkur numetė. Besiginčydami visi išėjo iš kiemo į gatvę, kur ji išgirdo šaukiantį R.G., kad jį perdūrė peiliu, kad R.Z. turi peilį. Tuo momentu ji matė, kad šalia R.G. stovėjo R.Z., kitų žmonių šalia nebuvo. Apygardos teismas pagrįstai vadovavosi šiais nuosekliais liudytojos parodymais. Todėl atmetami nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ši liudytoja L.J. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei užfiksuota bylos medžiagoje.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G 1196/04 (04) nurodyta, kad R.G. padaryta durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos dešinėje krūtinės ląstos pusėje su krūtinplėvės, diafragmos bei kepenų pažeidimu. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos ir pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su kepenų pažeidimu jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Sužalojimai padaryti smailiu, pjaunančią briauną turinčiu daiktu, trijų smūgių į dešinę krūtinės ląstos pusę pasėkoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R.Z. parodė, kad įvykio dieną, būdamas neblaivus, kartu su A.B., A.S. ir I.M. ėjo ieškoti asmenų, kurie sumušė A.S. Iš namų jis buvo pasiėmęs peilį. Einant Šiupylių kaimo gatve vienoje sodyboje išgirdo triukšmą, todėl A.S., I.M. ir A.B. užėjo į šią sodybą. Apeliantas pasiliko gatvėje, bet po kiek laiko taip pat nuėjo į sodybos kiemą, kur pamatė daug nepažįstamų žmonių. Vienas vyras turėjo rankoje peilį, todėl apeliantas priėjo prie jo iš už nugaros, apkabino per kaklą ir įdūrė peiliu jam tris kartus į dešinį šoną.

Teismo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad įvykio metu A.G. jį patį sužalojo peiliu, todėl jis nukentėjusįjį iš nugaros pusės apkabino per kaklą ir peiliu jam įdūrė tris kartus į dešinį šoną. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo kitas įvykio aplinkybes, kad nukentėjusiojo neapėjo iš už nugaros, kad pačiupo jį tik už kaklo bei jį gerokai pasuko. Kolegija atmeta šiuos apelianto nenuoseklius parodymus ir vertina juos kaip siekimą sušvelninti savo padėtį bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, kad jis nukentėjusįjį sužalojo gindamasis nuo pastarojo užpuolimo. Nors ši versija nurodoma ir apeliaciniame skunde, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis buvo užpultas bei sužalotas, buvo didelio sumišimo ar išgąsčio būsenoje, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis. Jokių duomenų, kad nuteistasis R.Z. veikė būtinosios ginties sąlygomis, byloje nėra. Atvirkščiai, visa įvykio seka rodo, kad R.Z. iš už nugaros pusės R.G. sugriebė kaire ranka už kaklo ir dešine ranka dūrė peiliu į krūtinę. Tai rodo, kad nukentėjusysis tuo momentu nuteistojo nepuolė, nebuvo didelio sumišimo ar išgąsčio būsenoje, todėl nuteistajam nebuvo jokio pagrindo gintis panaudojant peilį. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis suprato, jog savo veiksmais nukentėjusiajam sunkiai sutrikdys sveikatą.

Nors apeliantas teigia, kad įvykio metu buvo sužalotas, tačiau, kaip ir pats nurodo, dėl to niekam nepranešė ir niekur nesikreipė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos apelianto teiginius. Be to, apie nuteistojo sužalojimą konflikto metu neparodė liudytojai, matę šį konfliktą.

Byloje nėra jokių duomenų apie teismo šališkumą, todėl atmetami nepagrįsti ir deklaratyvūs nuteistojo teiginiai, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Byloje baudžiamojo proceso įstatymai nepažeisti. Taip pat atmetami nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad byloje neapklausti visi įvykio metu buvę asmenys. Apeliantas skunde nenurodė kokie dar asmenys turėtų būti apklausti, kaip jie gali būti susiję su bylos aplinkybėmis ar nuteistojo padaryta nusikalstama veika.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam R.Z. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuteistasis R.Z. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą ir sunkų tyčinį nusikaltimą. Veikas padarė turėdamas tiesioginę tyčią, turtinės žalos neatlygino. Jis baustas administracine tvarka, teistas devynis kartus, teistumai neišnykę, naujas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir priklausomybės sindromas. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apygardos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės – jo sugyventinė 2-os grupės invalidė, augina mažamečius vaikus, turėjo darbą, nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė nėra per griežta, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui. Dar labiau ją švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str., 61 str., 63 str. reikalavimai nepažeisti.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Nuteistojo R.Z. apeliacinį skundą atmesti.