- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-12
- Bylos Nr.
- I1-381-426/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00569-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. teismo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Šiaulių kalėjime.
Skunde paaiškina, jog 2023 m. vasario 10 d. – 2023 m. kovo 6 d. laikotarpiu bausmę atliko Šiaulių kalėjime kamerose, kuriose nebuvo spintelių susidėti asmeninius daiktus, nepakako gyvenamo ploto vienam asmeniui, neveikė ventiliacija, kameros netvarkingos, drėgnos, nuo lubų byrėjo tinkas, įrengtas tupimas tualetas, plautuvės – netvarkingos, surūdijusios. Pareiškėjas nurodo, jog prie stalo trūko vietos pavalgyti, neįrengtos kopėtėlės prie dviaukščių gultų. Dušo patalpose nebuvo kilimėlių ir skysto muilo, neveikė ištraukiamoji ventiliacija.
Kameroje lempos buvo be gaubto, netvarkingos rozetės, žiemą buvo šalta, patalynė drėgna. Išskalbtus rūbus nebuvo kur išdžiovinti. Kameroje neįrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl, pareiškėjo tvirtinimu, teko daužyti duris kumščiu.
Pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengti suoliukai, nebuvo šiukšliadėžės, kibiro, sklido nemalonus kvapas.
Pareiškėjas skundžiasi, kad jo nekvietė į užimtumo priemones, Resocializacijos skyrius neaprūpino vokais, rašymo priemonėmis. Šio skyriaus specialistės neregistravo jo skundų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą, prašė jį patenkinti. Akcentavo, jog dėl netinkamų gyvenimo sąlygų jis patyrė išgyvenimus. Pas psichologą lankėsi 5 kartus dėl sukrėtimų.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad su pareikštais reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, mano, kad jie nepagrįsti ir skundas turėtų būti atmestas.
Dėl minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui
Atsiliepime atsakovė nurodo, jog iš Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. pažymos Nr. SV-24-12918 matyti, kuriose kamerose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, kalėjusių asmenų skaičius bei kamerų plotas. Net pilnai užpildytoje kameroje vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje Nr. 14 sudarydavo ne mažiau kaip 4,89 kv. m; kameroje Nr. 56 – ne mažiau kaip 3,815 kv. m; kameroje Nr. 92 – ne mažiau kaip 3,7375 kv. m. Pažymi, kad skunde nurodytoje kameroje Nr. 12 ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo laikomas.
Atsakovė pateikė Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelę Nr. 62/08-145, kurioje nurodytas sanitarinio mazgo užimamas plotas kameroje.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo, ventiliacijos ir vėdinimo, šiluminės aplinkos
Atsiliepime atsakovės įgaliota atstovė (toliau – atsakovė) paaiškina, jog sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas užuolaida (kamerose Nr. 14 ir 92) arba durimis iš OSB plokštės (kameroje Nr. 58) iš keturių pusių, taip suformuojant kabiną.
Atsiliepime pažymi, kad mechaninė patalpų vėdinimo sistema Šiaulių kalėjime negalima, kadangi įstaigos režiminio korpuso pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Pažymi, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Tarnyba paaiškina, kad šiluminė aplinka Šiaulių kalėjime atitinka Higienos normos 16 punkto reikalavimus. Ginčui aktualiu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento įgalioti darbuotojai neatliko higienos sąlygų patikrinimų Šiaulių kalėjimo režiminio pastato kamerose, kuriose tuo metu laikytas pareiškėjas.
Dėl pasivaikščiojimo, užimtumo už kameros ribų
Atsakovė pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui Šiaulių kalėjime buvo užtikrinta teisę į įstatymo nustatytos trukmės pasivaikščiojimą, taip pat suteikta galimybė bendrais pagrindais dalyvauti nuteistiesiems (suimtiesiems) taikomose pozityvaus užimtumo priemonėse už gyvenamosios kameros ribų.
Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas Šiaulių kalėjime, atitinka Higienos normos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime akcentuoja, jog aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių bei pataisos įstaigų įrengimą ir eksploatavimą, nenumato privalomo suoliukų bei sporto įrangos (inventoriaus) įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, nenumato įstaigos administracijos pareigos įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose pelenines. Paaiškina, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose yra kibirai šiukšlėms, pasibaigus pasivaikščiojimams valomi, jeigu dulka – laistomi. Jie yra atviri, neatriboti nuo atmosferos, todėl natūraliai vėdinami ir nesiveisia nei pelėsis, nei grybelis.
Atsakovė aiškina, kad peržiūrėjus suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo grafikus nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. kovo 6 d. nustatyta, kad tuo laikotarpiu gyvenamosios kameros, kurioje buvo laikomas ir M. L., suimtiesiems buvo suteikta galimybė 6 kartus dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamuose užimtumuose. Pareiškėjas visuose dalyvavo.
Dėl kamerų įrengimo, inventoriaus
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos įrengti kopėtėles dviaukštėse lovose. Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos kameros, atnaujinami jose esantys baldai. Stalai kamerose įrengiami patogiu atstumu nuo lovų (gultų), prie sienos įrengta pakaba. Esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Kiekvienam asmeniui įstaigos administracija suteikia dėžes daiktų saugojimui.
Oficiali registracija į gyvenamąsias kameras išduodamo valymo inventoriaus Šiaulių kalėjime nevedama. Inventorius išduodamas iš sandėlio pagal poreikį priežiūrą vykdančio pareigūno prašymu. Pagal nusistovėjusią praktiką, valymo inventorius į kamerą išduodamas ne rečiau kaip kartą per 6 mėn. ir ne dažniau, kaip kartą per 2 mėn.
Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos
Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktu, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, šių taisyklių 12.8 punktas reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tokiu būdu, kad tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, jog Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Pažymi, kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Atkreipia dėmesį, kad kartais būdintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis.
Dėl dušų
Tarnyba nurodo, jog Vadovaujantis Higienos normos 44 punktu, visiems Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Į Šiaulių kalėjime įrengtų dušo patalpas, kurios įrengtos ir eksploatuojamos griežtai vadovaujantis Higienos normos IV skyriaus nuostatomis, tiekiamas karštas vanduo. Visose dušo kabinose yra specialūs plastikiniai dušo kilimėliai. Visose dušinėse (ne dušo kabinose) yra po du skysto muilo dozatorius, kurie pagal poreikį papildomi skystu muilu. Šiaulių kalėjimo aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekavimo planais, dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, taip pat kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija.
Dėl skundų ir prašymų priėmimo, aprūpinimo rašymo priemonėmis
Suimtųjų (nuteistųjų) prašymus priima Resocializacijos skyriaus specialistai kiekvieną dieną rytinio patikrinimo metu. Atsakovė paaiškina, jog Nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Nuteistųjų ir suimtųjų prašymų, pareiškimų, skundų ir kitų kreipimųsi administravimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. VO-24-12.
Visi prašymai, skundai, pranešimai ir pan., pateikiami įstaigos viršininkui, kiekvieną darbo dieną yra registruojami, arba vykdomi tą pačią dieną.
Tarnyba atkreipia dėmesį, jog patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų registrą nustatyta, kad nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. kovo 6 d. M. L. skundų ar prašymų dėl kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjimo viršininkui nepateikė.
Tarnybos Finansų skyriaus duomenis, pareiškėjas pajamų negavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 5 punktu, suimtojo prašymu iš laisvės atėmimo įstaigos lėšų aprūpina jį susirašinėti su šioje dalyje nurodytais adresatais būtinomis priemonėmis arba sudaro sąlygas į šiuos adresatus kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas traktuojamas, kaip asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Atsižvelgiant į tai, tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Tarnyba pažymi, jog atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, į pareiškėjo išvardintas aplinkybes, susijusias su jo dokumentų nesavalaikiu išsiuntimu tinkamiems adresatams aplinkybes bei susijusias su laikymo sąlygomis kamerose Nr. 14, 58 ir 92, atsižvelgiant į aplinkybių trukmę ir intensyvumą, negalima konstatuoti, kad Šiaulių kalėjimo administracija būtų jo atžvilgiu atlikusi intensyvius neteisėtus veiksmus, prilygstančius pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o vien tik galimo pažeidimo pripažinimas šioje skundo dalyje laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje byloje kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Šiaulių kalėjime teisėtumo ir pagrįstumo.
Išklausius pareiškėjo paaiškinimą, ištyrus bylos rašytinius įrodymus, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo skyriaus 2024 m. gegužės 14 d. Pažymos Nr. SV-24-12918 (b. l. 20) nustatyta, jog nuo 2023 m. vasario 19 d. iki 2023 m. kovo 2 d. pareiškėjas buvo laikomas 5 kameroje, kurios plotas 18,46 kv. m, 14 kameroje, kurios plotas 19,56 kv. m, 58 kameroje, kurios plotas 15,26 kv. m ir 92 kameroje, kurios plotas 18,95 kv. m kartu su dar 1, 2, 3 asmenimis.
Vadovaujantis ginčui aktualaus Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 m. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 papunkčiu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiška vienam asmeniui tenkančio ploto norma asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, nustatyta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje. Akivaizdu, kad visose kameroje kiekvienam laikomam asmeniui tenkantis plotas atitiko nustatytą normą, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad nepakako ploto kameroje atmetamas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2024 m. gegužės 23 d. Pažyma Nr. RV-24-2917 (b. l. 27) patvirtina, kad nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. kovo 6 d. M. L. skundų ar prašymų dėl kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjimo viršininkui nepateikė.
Šiuo laikotarpiu gyvenamosios kameros, kurioje buvo laikomas ir M. L., suimtiesiems buvo suteikta galimybė 6 kartus dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamuose užimtumuose teniso, biliardo ir sporto salėse. Pažymoje patvirtinta, kad pareiškėjas dalyvavo visuose užimtumuose. Šis rašytinis įrodymas paneigia pareiškėjo reiškiamą pretenziją, jog šio skyriaus specialistės neregistravo jo skundų ir kad jis nebuvo kviečiamas į užimtumo priemones.
Vienoje iš pridėtų prie atsiliepimo nuotraukų matyti uždaroje patalpoje įrengtas tualetas su unitazu, plautuve (14 ir 92 kameros), 58 kameroje – tupimas klozetas ir plautuvė. Kitose nuotraukose matyti 58 ir 92 kamerose Po įrengtos lentynos daiktams. Jose laikomi kalinamų asmenų indai. 92 kameroje asmeniniai daiktai laikomi daiktadėžėje, taip pat pakabinti ant kabliukų, pritvirtintų prie lentynos (b. l. 29 – 37). Teismas laiko, kad pareiškėjo pretenzija dėl netvarkingų kamerų nepagrįsta, nes tvarką gyvenamosiose patalpose palaikyti turėjo jose kalinami asmenys.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 12.5 papunktyje nustatyta sanitariniam mazgui keliami reikalavimai.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Lietuvos higienos norma HN 134:2015, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma) nereglamentuoja, kokio tipo sanitariniai mazgai turi būti įrengiami kamerose). Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 9.1 punktu, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti 1 komplektas sanitarinio mazgo (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė). Vadovaujantis aptartomis normomis, pripažintina, kad tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos, reiškiamos skunde, laikytinos nepagrįstomis.
Dušo patalpos atskirtos pertvaromis, patiesti kilimėliai, jose įrengti kabliukai rūbams pakabinti ir suoliukai, lentynėlės higienos priemonėms laikyti (b. 38 – 54).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pažymėta, jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, todėl tam tikras asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų patyrė tam tikrą žalą. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala dažnai susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 12.11 papunktis numato, kad kamerose turi būti įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.
Lietuvos kalėjimų tarnyba byloje neginčija fakto, kad pareigūnų iškvietimo mygtukas nebuvo įrengtas, nurodydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško galimybių iškvietimo sistemai įrengti. K. Š. kalėjimo režiminis korpusas 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą, jam taikytina NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimas, draudžiantis viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktu, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, šių taisyklių 12.8 punktas reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose.
Teismo vertinimu, atsakovė pateikė įtikinamus argumentus, kodėl kalinimo įstaigoje neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema, todėl laikytina, kad administracija deda pastangas šiai problemai išspręsti. Net ir pripažinus nurodytą pažeidimą, vien tai, jog nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, kad dėl jo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Įvertinus ištirtas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).
Teismas sprendžia, kad atsakovės atstovė veikė įstatymų nustatytose ribose, neatliko neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Nenustačius atsakovės įgaliotos atstovės neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos. Nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir K. T. išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.