Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant atsakovei D. M. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovų B. M. ir D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-392-740/2008 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams B. M. , D. M. , G. M. , A. M. , trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teismas bylą nagrinėja peržengdamas apeliacinio skundo ribas, nes to reikalauja viešasis interesas, kadangi ginčo bute gyvena atsakovų nepilnamečiai vaikai (LR CPK 320 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui B. M. , tuo metu dirbusiam Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate, 1994-04-28 potvarkiu Nr. 224 buvo išnuomotas tarnybinis trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovas 1998-04-09 buvo atleistas iš tarnybos, tačiau iš buto neišsikėlė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovo B. M. ir jo šeimos narių iškeldinimo iš tarnybinio buto motyvuodama tuo, jog atsakovas atleistas iš tarnybos, taigi nebeturi teisės naudotis tarnybiniu butu. Be to, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 3 505,32 Lt nesumokėto nuomos mokesčio.

Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ta aplinkybė, jog ginčo butas yra tarnybinis, jis atsakovui B. M. buvo suteiktas dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Iškeldinimo iš tarnybinių butų tvarką reglamentuoja specialiosios teisės normos: ne tik CK 6.620 straipsnis, kuris numato, jog pasibaigus darbo sutarčiai darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su ten gyvenančiais šeimos nariais, bet ir Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu tol, kol turi pareigūno statusą; atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo tarnybinį butą atlaisvinti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos.

Kolegija pažymi, kad įstatymų pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį lemia jų atsiradimo metu galiojančios teisės normos. Laikui bėgant teisės normos keičiasi ir naujai priimta teisės norma paprastai neturi grįžtamosios galios, t. y. negalioja atgaline tvarka. Tačiau teisės normų kaita negali turėti įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo. Teisės normos, panaikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma nebegalioja į ateitį, tačiau nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Teismai privalo šias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu. Pagal šią taisyklę ginamos tik tos teisės, kurios jau buvo įgytos netekusio galios teisės akto pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas B. M. 1986-10-10 buvo priimtas dirbti į vidaus reikalų sistemą (b. l. 128) ir jam 1994-04-28 buvo suteiktas tarnybinis butas. Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negalėjo būti iškeldinami asmenys, ne mažiau kaip 10 metų išdirbę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurios suteikė jiems tarnybinę gyvenamąją patalpą. Tačiau Butų kodeksas neteko galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796 nuo 1998 m. liepos 1 d. Iš darbo atsakovas atleistas 1998-04-09 (b. l. 129). Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar galiojant nurodytam Butų kodekso 105 straipsnio 1 dalies 6 punktui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., atsakovas B. M. įgijo teisę būti iškeldintas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, t. y. ar iki 1998 m. liepos 1 d. jis buvo išdirbęs tarnyboje ne mažiau kaip 10 metų. Akivaizdu, kad galiojant Butų kodeksui atsakovas buvo išdirbęs daugiau nei 10 metų, todėl taikant šią normą, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir iškeldinti atsakovus iš buto. Tokia praktika dėl Butų kodekso 105 straipsnio taikymo yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-102/2006.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad buto orderis negali būti braukomas ir taisomas (b. l. 130), kadangi, pagal LR Vyriausybės 1991-11-29 nutarimą Nr. 495 Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų, orderis yra pagrindinis buto dokumentas ir yra griežtos atskaitomybės dokumentas. Todėl galima sutikti, kad atsakovai manė, jog gauna komunalinį butą, kurį vėliau galės privatizuoti. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad butas LR Vyriausybės nustatyta tvarka pagal 1991-11-29 nutarimą Nr. 495 Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir pagal Butų kodekso 100 str., įregistruotas kaip tarnybinis ir atitiko nustatytą butų apskaitą.

Tačiau pažymėtina, kad atsakovai gyvendami bute privalėjo mokėti nuomos mokestį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovų B. M. ir D. M. santuoka nutraukta 2000 m. lapkričio mėn. (b. l. 131), tačiau po santuokos nutraukimo abu atsakovai liko gyventi nuomojamame bute, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar nėra pagrindo priteisti nuomos mokestį iš abiejų sutuoktinių, o ne tik iš pagrindinio nuomininko.

Dėl ieškinio senaties kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šis apeliacinio skundo motyvas neturi esminės reikšmės, todėl plačiau dėl jo nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo ir priteista iš atsakovų solidariai 100 Lt žyminio mokesčio, naikintina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), o sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo B. M. naikintina ir perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo B. M. 3 294,72 Lt nuomos mokesčio Klaipėdos miesto savivaldybei bei 99 Lt žyminio mokesčio valstybei, panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo.

Priteisti atsakovui B. M. iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės 122,70 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.