- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- e2-14537-214/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08256-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Bružienė
- Ieškovas
- UAB IR RINKA
- Atsakovas
- R. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB IR RINKA prašymą atsakovui R. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme 2017-04-19 gautas ieškovo UAB IR RINKA prašymas atsakovui R. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Ieškovas prašo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės disponavimo apribojimo, įskaitant nuosavybės perleidimą bet kokia forma, perdavimą naudotis bet kokia forma, įkeitimą hipoteka tokiam turtui: gyvenamajam namui, unikalus Nr. 4400-0956-0127, esančiu Gižų g. 20, Kaune bei žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-4510-1239, esančių Gižų g. 20, Kaune. Prašyme nurodė, kad atsakovas yra Juodkalnijos pilietis. Ieškovas neturi žinių apie jo gaunamas pajamas Lietuvos Respublikoje ar kitą turtą, nei nurodyta šiame prašyme. Vienintelė atsakovo sąsaja su Lietuva yra Turtas, kurį atsakovas siekia parduoti. Iš to seka, kad iki ieškovas atliks visus būtinus veiksmus ieškinio pareiškimui ir jį pateiks, atsakovas gali Turtą perleisti kitiems asmenims. To pasėkoje nesant jokių kitų šio asmens turtinių sąsajų su Lietuvos Respublika ir ieškovui neturint informacijos apie kitą atsakovo turtą ar pajamas, būsimo teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomu ar mažų mažiausiai ženkliai pasunkėtų (reikėtų ieškoti atsakovo turto užsienyje, kreiptis dėl teismo sprendimo pripažinimo į kitas valstybes ir pan.). Taip pat nurodė, kad šiuo metu negali pareikšti ieškinio, nes dar nėra aiškių įrodymų, kad ieškovas realizavo savo reikalavimo teisę į atsakovą pagal Sutartį, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę sumokėti atlygį už suteiktas paslaugas bei dar nepasibaigęs Sutartimi nustatytas derybų terminas, todėl vien šios aplinkybės galimai sudarytų pagrindą netenkinti ieškinio arba neigiamai įtakotų bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atmestinas.
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o jas taikyti prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą (CPK 144 str. 1 ir 3 d.). Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, ieškinys turi būti pareikštas ne vėliau kaip per 14 dienų (CPK 147 str. 3 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, ypač iki ieškinio pateikimo, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar taps nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, pavyzdžiui, kad atsakovas realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomą teismo sprendimo vykdymą. Byloje nesant informacijos apie atsakovo finansinę padėtį, pripažinti, kad egzistuoja reali grėsmė ieškovo interesams, kurią pašalintų ar sumažintų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nėra pagrindo.
Ieškovas nurodo, kad atsakovui pateikus reikalavimą sumokėti 8 400 Eur už suteiktas paslaugas ir atlyginti 3 000 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl nutrauktos Sutarties, atsakovas pareiškė, kad neketina ieškovui mokėti už suteiktas paslaugas ar atlyginti nuostolių. Ieškovo nurodomos aplinkybės yra pagrindas ginčą spręsti teisme, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant šioms aplinkybėms, vien reiškiamo reikalavimo faktas nesudaro pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra turto areštas, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą konkrečiai apibrėžtu turtu. Ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia apriboti disponavimą atsakovui priklausančiu turtu: gyvenamuoju namu bei žemės sklypu, esančiais Gižų g. 20, Kaune, kurių bendra vertė yra 420 000 Eur. Ieškovas prašyme nurodo, kad jo galimo ieškinio reikalavimai – 11400 Eur.
Teismų praktikoje nurodoma, kad pats savaime ieškinio padavimas ar net jo patenkinimas nereiškia, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebeatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ar yra aiškiai perteklinės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015).Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str.).
Atsakovui pareikšta materialinių teisinių reikalavimų suma, yra esminis kriterijus, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas taikyti atsakovo turto disponavimo apribojimą turtui, kurio vertė 420 000 Eur suma, kai būsimo ieškinio reikalavimas yra 11400 Eur sumai, yra perteklinis, daugiau nei trisdešimt kartų viršijantis ieškovo reikalavimų sumą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio, 144 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 145 straipsnis).
Pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai ar atsiradus kitų aplinkybių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti ieškovo UAB IR RINKA prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovo R. M. turtui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.